Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. V.-P. pareiškimą dėl palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė Jurga Prižgintienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė Jurga Prižgintienė pateikė prašymą bylą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. Nurodė, kad A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla nėra užvesta, taip pat pažymėjo, kad yra pasibaigęs įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė Vita Litinskienė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad palikėjas A. P. planavo grįžimą į Lietuvą, o galutinį apsisprendimą grįžti lėmė 2020 m. pavasarį diagnozuota onkologinė liga, po kurios palikėjas ėmė ieškoti būsto Lietuvoje, kurį įsigijo 2020 m. rugsėjo 4 d. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Šiame būste palikėjas ir gyveno, o į Airiją vykdavo tik dėl onkologinės ligos stebėjimo ir gydymo. Paskutinio apsilankymo metu palikėjas susirgo Covid-19 liga, kuri buvo lemiama prie jau turėtos onkologinės ligos, dėl ko jis ir mirė Airijoje. Kadangi palikėjas daugiau nei vienerius metus gyveno Lietuvoje, todėl jo gyvenamoji vieta ir palikimo atsiradimo vieta laikytina adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Jokio turto Airijoje palikėjas neturėjo. Kadangi yra praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti, pareiškėjos atstovė prašo jį atnaujinti.

5. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. B. parodė, kad buvo A. P. draugas, su juo bendravo nuo pirmos klasės, gyveno tame pačiame gyvenamajame rajone, kuriame A. P. įsigijo butą. Norėdamas įsigyti butą, A. P. kreipėsi į jį pagalbos dėl buto paieškos, notaro suradimo buto pirkimo-pardavimo sutarties įforminimui. Įsigijus būstą, padėjo A. P. jį remontuoti. Paaiškino, kad A. P. gyveno įsigytame bute, o į Airiją vykdavo tik dėl onkologinės ligos gydymo, įsigyti vaistų, atlikti chemoterapijos kursus. Pažymėjo, kad dažnai leisdavo laiką kartu, tiek vykstant į žvejybą, tiek mieste.

6. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta G. B. parodė, kad yra pareiškėjos sesuo. Paaiškino, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio A. P. tikslas buvo gyventi Lietuvoje, jie planavo grįžti dar prieš penkerius metus, tačiau grįžimą atidėliojo dėl pareiškėjos dukters mokslų. A. P. į Lietuvą grįždavo gana dažnai, Lietuvoje tikrindavosi sveikatą, naudodavosi odontologo paslaugomis, kartu taip pat vyko apžiūrėti būstų, planavo įsigyti būstą Kretingoje, tačiau jo įsigijimas nusikėlė dėl A. P. onkologinės ligos, kuri buvo diagnozuota ir gydoma Airijoje. Kiek vėliau A. P. pranešė, kad šeimai nupirko butą Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). A. P. praktiškai visada įsigytame bute ir gyveno, darė remontus, o į Airiją periodiškai vykdavo tik dėl gydymo, paskirtų chemoterapijos kursų ir vaistų. Dėl paskirto gydymo visą laiką A. P. jautėsi gerai, žadėjo įveikti ligą, tačiau 2021 m. spalio mėn. išvyko su sutuoktine atostogų į Prancūziją, grįžo į Airiją, susirgo Covid-19, dėl ko jo sveikatos būklė labai pablogėjo, onkologinė liga progresavo, dėl ko A. P. mirė Airijoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo

7. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja E. V.-P. ir A. P. (duomenys neskelbtini) bažnyčioje sudarė santuoką, kuri apskaityta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) A. P. mirė, mirties vieta – Airija, (duomenys neskelbtini) (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus (duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po A. P. mirties faktų dėl pareiškimų dėl palikimo priėmimo nėra registruota. Testamentų registre 2021 m. lapkričio 26 d. įregistruotas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje sudarytas ir konsulinio pareigūno patvirtintas (priimtas saugoti) 2021 m. lapkričio 25 d. sudarytas A. P. asmeninis testamentas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomas Lietuvos Respublikos ambasadoje Airijoje. A. P. 2021 m. lapkričio 25 d. sudarytame testamente nurodyta, kad jo mirties atveju visas jam priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų, taip pat visos piniginės lėšos šiuo testamentu paliekami sutuoktinei E. V.-P.. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad palikėjui A. P. ir pareiškėjai E. V.-P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2020 m. rugsėjo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos miesto 7-ąjį notarų biurą dėl A. P. paveldėjimo bylos užvedimo, tačiau pareiškėjos pareiškimas dėl palikimo priėmimo nepriimtas ir paveldėjimo byla neužvesta, esant neaiškiai palikėjo palikimo atsiradimo vietai. Valstybės įmonės „Registrų centras“ Gyventojų registro duomenimis A. P. nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę - Airiją.

8. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-421/2008).

9. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, 20 punktas). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

10. CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo atsiradimo vietos fakto – nustatymo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjo A. P. palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

11. Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.12 straipsnį (CK 5.4 straipsnio 1 dalis). Jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno; jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta (CK 5.4 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas CK 5.4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, palikimo atsiradimo vieta gali būti nustatoma pagal palikėjo pilietybę, jo registraciją, jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietą ir kitas aplinkybes (CK 5.4 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-378/2020).

12. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta (CK 2.12 straipsnio 1 dalis). Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais (CK 2.12 straipsnio 2 dalis).

13. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta visų pirma parodo asmens santykį su tam tikra valstybe, kurią jis laiko savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru. Taigi, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą yra svarbūs objektyvūs (trukmė, reguliarumas, gyvenimo sąlygos, nuolatinis darbas, namai ir pan.) ir subjektyvūs (persikėlimo priežastys, ketinimai įsikurti, ryšys su valstybe) veiksniai. Nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti suprantama kaip vieta, kurioje asmuo įsikūrė ketindamas pasilikti. Šis ketinimas turi būti besitęsiantis, nuolatinis, siekiant sukurti toje vietoje savo interesų centrą. Būtent stabilių ryšių susiformavimas, tam tikras integravimosi į konkrečią aplinką laipsnis ir lemia nuolatinės gyvenamosios vietos atsiradimą. Kiekvienu atveju individualiai, vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas turi nustatyti, ar asmuo konkrečioje valstybėje yra tik laikinai, reziduoja, ar ten kuria savo interesų centrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015).

14. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktos P. E. E. ambulatorinės klinikos (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos ligoninės (Airija) pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (medicininio įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad 2020 metais A. P. diagnozuota onkologinė liga bei taikytas gydymas. Iš 2021 m. liepos 22 d. pateiktos su darbu susijusios informacijos suvestinės matyti, kad iš darbovietės Airijoje „(duomenys neskelbtini)“ A. P. atleistas (duomenys neskelbtini). Palikėjas 2020 m. rugsėjo 4 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (2020 m. rugsėjo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja nurodė, kad jos sutuoktinio A. P. socialiniai ir asmeniniai interesai buvo sukoncentruoti Lietuvos Respublikoje, Klaipėdoje, kur buvo vienintelis šeimos turtas, įsigytame bute, atlikęs remontą, A. P. faktiškai gyveno daugiau nei vienerius metus, o į Airiją vykdavo dėl ligos gydymo. Aplinkybes, kad didesnę laiko dalį A. P. praleisdavo Lietuvoje, o periodiškai vykdavo į užsienį dėl jam diagnozuotos onkologinės ligos gydymo ir stebėjimo, taip pat, kad dėl ligos teko palikti darbovietę, patvirtino ir liudytojai – pareiškėjos sesuo G. B., bei palikėjo draugas S. B..

15. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai: A. P. vardu su AB „Swedbank“ 2019 m. rugsėjo 3 d. sudarytas susitarimas dėl kasdieninės bankininkystės paslaugų, su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Ignitis“ 2020 m. rugsėjo 7 d. sudaryta gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei elektros energijos pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 7 d. su AB „Klaipėdos vanduo“ sudaryta šalto geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 8 d. A. P. ir E. V.-P. vardu sudaryta šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda; taip pat byloje pateiktos sąskaitos-faktūros, banko mokėjimo nurodymai bei apmokėjimo kvitai už suteiktas odontologines paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2019 m. spalio 25 d. SFG Nr. (duomenys neskelbtini) (100 Eur), 2019 m. spalio 25 d. mokėjimo kortele kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (100 Eur), 2019 m. spalio 25 d. SFG Nr. (duomenys neskelbtini) (3 729 Eur), 2019 m. spalio 26 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymas (3 729 Eur), 2019 m. rugsėjo 19 d. kasos pajamų orderio kvitas ABC Nr. (duomenys neskelbtini) (450 Eur), 2019 m. rugsėjo 9 d. sąskaita-faktūra BAR Nr. (duomenys neskelbtini) (450 Eur), 2019 m. rugsėjo 4 d. sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (910 Eur), 2019 m. rugsėjo 4 d. AB SEB banko mokėjimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (910 Eur), 2019 m. rugsėjo 5 d. sąskaita-faktūra BAR Nr. (duomenys neskelbtini) (700 Eur), 2019 m. rugsėjo 5 d. AB SEB banko mokėjimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (700 Eur), 2019 m. liepos 4 d. kasos pajamų orderis ABC Nr. (duomenys neskelbtini) (300 Eur), 2020 m. vasario 24 d. sąskaita-faktūra SF Nr. (duomenys neskelbtini) (1 146 Eur), 2020 m. vasario 24 d. atsiskaitymo kortele kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 146 Eur), 2020 m. vasario 19 d. sąskaita-faktūra SF Nr. (duomenys neskelbtini) ir apmokėjimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (78 Eur), 2020 m. vasario 7 d. sąskaita-faktūra SF Nr. (duomenys neskelbtini) ir apmokėjimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (196 Eur), 2021 m. liepos 15 d. sąskaita-faktūra SF Nr. (duomenys neskelbtini) ir apmokėjimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 182 Eur), 2021 m. liepos 14 d. sąskaita-faktūra SF Nr. (duomenys neskelbtini) ir apmokėjimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (325 Eur) patvirtina pareiškėjos ir liudytojų nurodytas aplinkybes, bei suponuoja išvadą, kad palikėjas A. P. Airijoje tik dirbo, o diagnozavus onkologinę ligą į Airiją vykdavo dėl ligos sekimo ir gydymo, tačiau jo asmeninių ir socialinių interesų centras buvo Lietuvoje, kur daugiau nei metus prieš mirtį gyveno turėto nekilnojamojo turto adresu.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus aptartų įrodymų visumą, darytina išvada, kad palikėjo A. P. nuolatinė gyvenamoji vieta ir palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Pareiškėja negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą, šis faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu (CPK 445 straipsnis, 448 straipsnio 1 dalis).

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

17. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog teismas, nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, t. y. teismas turi būti aktyvus. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-257/2013) pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 25 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad po pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikimo teismui baigėsi įstatymu nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti ir prašė jį atnaujinti. Įvertinus aktyvų teismo vaidmenį ypatingosios teisenos bylose, teismas sprendžia, kad byloje dėl palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo yra spręstinas įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti atnaujinimo klausimas.

19. Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

20. Šiuo atveju A. P. mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas jo palikimui priimti suėjo 2022 m. kovo 1 d. Pareiškėja yra testamentinė įpėdinė (CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir siekia paveldėti po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą. Pareiškėja į teismą su pareiškimu dėl palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo kreipėsi 2022 m. vasario 9 d. Šis veiksmas vertinamas kaip objektyvi pareiškėjos valios priimti mirusio sutuoktinio palikimą išraiška. Minėtas veiksmas atliktas nepraleidus įstatyme numatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti, šis terminas suėjo nagrinėjamos bylos proceso metu. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėja, sužinojusi apie būtinybę priimti palikimą, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių. Be to, teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų interesus. Kiti galimi paveldėtojai dėl palikimo anksčiau nėra kreipęsi, paveldėjimo byla iki šiol neužvesta. Taigi termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises. Teismas sprendžia, kad pagrindų atsisakyti atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą priimti palikimą, atsižvelgiant į termino pratęsimo ir atnaujinimo galimybes civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu, nėra nustatyta.

21. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po A. P. mirties, priimti atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Atnaujinti pareiškėjai E. V.-P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą palikimui, atsiradusiam po A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo bylos užvedimui bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.