Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo N. D. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir N. D. skirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Tuo pačiu nuosprendžiu D. D. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, padarymą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Apeliacinių skundų dėl D. D. nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo N. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nurodydamas, kad jo dalyvavimas nusikaltime grindžiamas tik kito bendrininko, kuris skundžiamu teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, abejotinais parodymais, kitų jo kaltės įrodymų byloje nėra. Skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados, apelianto nuomone, yra prielaidų pobūdžio, tikėtinos, todėl teismas turėjo vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu.

6. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacine tvarka baudžiamąją bylą, nenustatė, kad pirmosios instancijos teisme, atliekant įrodymų vertinimą dėl N. D. kaltės, buvo pažeisti įrodymų vertinimui keliami reikalavimai.

7. Įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, kurioje numatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pateikiamų pasiūlymų, prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip jie to norėtų, savaime BPK normų nepažeidžia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

8. Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai: 1) teismo išvados padarytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; 2) nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; 3) vertinant įrodymus, padaryta klaidų dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; 4) įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; 5) neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-211-628/2022).

9. Bylos medžiaga ir skundžiamo teismo nuosprendžio turinys neduoda pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bylos įrodymus ir juos vertindamas, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Teismas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes nustatė, remdamasis šioje byloje ištirtais ir patikrintais įrodymais: N. D. bendrininko D. D., skundžiamu nuosprendžiu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, parodymais, nukentėjusiojo V. Ž. parodymais (ta dalimi, kuri atitinka D. D. parodymus), rašytiniais bylos įrodymais, vertindamas jų visumą.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog N. D. bendrininkas D. D. davė N. D. kaltinančius parodymus, savaime dar nereiškia, kad D. D. parodymai yra nepatikimi. Tokio bendrakaltinamojo parodymai yra vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, bet parodymų objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys. Patikimais įrodymais tokiu atveju galima pripažinti tik tokius parodymus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra patvirtinami ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

11. Pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo D. D. parodymus, duotus viso baudžiamojo proceso metu, įvertino jo parodymų patikimumą, lygino juos su kitais byloje ištirtais įrodymais (nukentėjusiojo V. Ž. parodymais, D. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų apžiūros protokolais ir kitais byloje ištirtais rašytiniais įrodymais) ir padarė teisingą išvadą, kad šio asmens parodymais yra pagrindas vadovautis, nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. D. D. parodymai įrodymais byloje pripažinti ir įvertinti, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų.

12. D. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad nusikaltimus kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įvykdė kartu su N. D., kurį pažįsta, nes jie 2016–2019 m. mokėsi toje pačioje mokykloje ir vienoje klasėje, kai klasės būdavo sujungtos. D. D. nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 27 d., apie 23.00 val., susitiko su N. D. ir pastarasis pasiūlė apiplėšti atsitiktinį žmogų, panaudojant dujas. Dujas turėjo N. D. (laikė kišenėje). Pamatę nukentėjusįjį, pradėjo jį sekti. N. D. priėjo nukentėjusiajam iš priekio, papurškė į akis dujų ir iš nukentėjusiojo atėmė ant peties jo laikomą rankinę. Tuo metu pats D. D. stovėjo tunelyje tarp namų ir stebėjo, kad niekas nepamatytų. Po apiplėšimo jie pabėgo iš įvykio vietos ir, nubėgus toliau, N. D. padavė D. D. telefoną „Redmi“ (telefono įdėklą D. D. išmetė, telefoną kitą dieną už 40 Eur pardavė lombarde), o po to išsiskyrė. Kur dingo kiti daiktai, D. D. nurodė nežinantis, nes jam N. D. padavė tik telefoną su dėklu. Tokius pačius parodymus D. D. davė ikiteisminio tyrimo pareigūnei, 2022 m. lapkričio 25 d. ir 2023 m. vasario 7 d. apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 173–176; 2 t., b. l. 13–16), taip pat 2023 m. sausio 25 d. apklausiamas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 t., b. l. 196–197). D. D. parodymai dėl bylai reikšmingų aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu buvo tikrinami vietoje. Iš 2023 m. sausio 23 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (1 t., b. l. 179–188) matyti, kad D. D. parodė įvykdyto plėšimo vietą ir paaiškino šio nusikaltimo aplinkybes, o būtent: kad pradėjo sekti nukentėjusįjį, einantį nuo (duomenys neskelbtini) namo link (duomenys neskelbtini) gatvės; paaiškino, jog ties (duomenys neskelbtini) namo kampu N. D. aplenkė nukentėjusįjį ir papurškė jam į akis dujų, o jis (D. D.) tuo metu stovėjo tunelyje tarp (duomenys neskelbtini) namų ir stebėjo, kad niekas nepamatytų; paaiškino, kad, atėmęs iš nukentėjusiojo per petį uždėtą rankinę, N. D. su pagrobta rankine atbėgo pas D. D. ir jie pabėgo iš įvykio vietos (bėgo į „(duomenys neskelbtini)“ pusę per tunelį už (duomenys neskelbtini) namo ir kiemais); perbėgus per kokius 3–4 kiemus link „(duomenys neskelbtini)“, N. D. padavė D. D. mobiliojo ryšio telefoną. Taigi, duodamas po kelis kartus skirtingu laiku parodymus, taip pat ir juos tikrinant vietoje, D. D. išliko nuoseklus dėl nurodomo įvykio eigos aplinkybių. Jo parodymus dėl pagrobto telefono įkeitimo už 40 Eur lombarde patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 27 d. pranešimas ir 2022 m. rugsėjo 28 d. sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. D. (1 t., b. l. 96, 97– 99), 2022 m. spalio 27 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų (iš nukentėjusiojo pagrobto mobiliojo ryšio telefono „Xiaomi Redmi 10C“) pateikimo protokolas (1 t., b. l. 100), 2022 m. spalio 31 d. daiktų (mobiliojo ryšio telefono „Xiaomi Redmi 10C“) apžiūros protokolas (1 t., b. l. 101–108).

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. D. parodymai neprieštarauja nukentėjusiojo V. Ž. nurodytoms nagrinėjamo įvykio aplinkybėms. Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje nurodė, jog įvykio naktį, apie 24.00 val., pavartojęs alkoholio, ėjo namo; prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės pamatė stovintį aukštoką, jauno amžiaus (maždaug iki 30 metų) vyriškį. Šis vyriškis priėjo jam už nugaros, apkabinęs ranka per kaklą, ties kairiuoju petimi, uždėjo delną, o kita ranka papurškė. To asmens veido nespėjo pamatyti. Papurškus, akyse pajuto skausmą bei pajuto, kaip buvo nuplėšta per petį užkabinta rankinė; rankinėje buvo rudos spalvos piniginė su parduotuvių kortelėmis, asmens tapatybės kortelė, pensininko pažymėjimas, keli centai, akiniai skaitymui su dėklu, telefonas su dėklu. Nors nukentėjusysis teisiamajame posėdyje N. D. ir D. D. neatpažino, tačiau tai savaime nepaneigia D. D. parodymų dėl N. D. dalyvavimo inkriminuotose nusikalstamose veikose. Įvykio metu buvo tamsu, prie laiptinės nukentėjusysis matė tik stovintį vyriškį, tačiau jo neįsidėmėjo, kad galėtų atpažinti, o tuo metu, kai buvo užpultas, jį užpuolusio asmens veido pamatyti nespėjo. Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis teisiamajame posėdyje nurodė, kad buvo užpultas iš už nugaros, o D. D. parodė, kad N. D. priėjo prie nukentėjusiojo iš priekio ir papurškė jam į akis dujų, irgi nereiškia, jog D. D. parodymais negalima grįsti N. D. kaltės. Nukentėjusiojo parodymai dėl šios aplinkybės (ar jis buvo užpultas iš už nugaros, ar iš priekio) nėra visiškai nuoseklūs. 2022 m. spalio 3 d. pranešdamas apie padarytą nusikalstamą veiką bei iš karto po to apklausiamas liudytoju, V. Ž. nenurodė, kad buvo užpultas iš už nugaros. 2022 m. spalio 3 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 27 d., apie 23.50 val., gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) namu, Šiauliuose, nepažįstamas vyriškis papurškė V. Ž. į akis ašarinių dujų ir nuo peties pagrobė rankinę su daiktais ir dokumentais (1 t., b. l. 9–10). 2022 m. spalio 3 d., pranešęs apie padarytą nusikalstamą veiką, V. Ž. buvo apklaustas liudytoju. Šios apklausos metu jis parodė, kad nepažįstamas vyriškis, apie 30 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, priėjęs prie jo, į akis papurškė ašarinių dujų, griebė už rankinės, kurią buvo pasikabinęs per petį, ir, pagriebęs rankinę, pasišalino (1 t., b. l. 9–19). Tuo tarpu D. D. parodymai, minėta, dėl įvykio aplinkybių viso proceso metu buvo nuoseklūs. Kita vertus, visos kitos proceso metu nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės – kad į akis buvo papurkšta dujų, nuplėšta rankinė, pagrobti rankinėje buvę daiktai ir dokumentai, visiškai sutampa su D. D. nurodytomis aplinkybėmis. Apeliantas teigia, kad D. D. negalėjo nurodyti, kurioje vietoje jis (N. D.) išmetė iš nukentėjusiojo pagrobtą rankinę, padavė D. D. pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną, neaišku, kaip nukentėjusiojo dokumentai atsirado (buvo surasti) daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės nėra esminės, vertinant D. D. parodymų patikimumą. Teisiamajame posėdyje D. D. nurodė, kad, jo nuomone, N. D. rankinėje buvusius daiktus išmetė, tačiau jis pats (D. D.) to nematė, nes po to, kai N. D. padavė jam telefoną, jie ties (duomenys neskelbtini) namu išsiskyrė, po įvykio su N. D. susitikęs nebuvo. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog N. D. iš nukentėjusiojo pagrobtus daiktus padalino, paduodamas D. D. pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną, o po to jie išsiskyrė ir po įvykio susitikę nebuvo, suprantama, kad D. D. ir negalėjo žinoti, kas atsitiko su pagrobtais daiktais, kur buvo išmesti dokumentai. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, V. Ž. asmens tapatybės kortelė ir pensininko pažymėjimas buvo rasti (duomenys neskelbtini) namo (vieta, kur pagal D. D. parodymus po nusikaltimo jis ir N. D. išsiskyrė) laiptinėje, po apžiūros šie dokumentai buvo grąžinti nukentėjusiajam (1 t., b. l. 109–112, 113–119, 120, 121–124, 125–126).

14. N. D. savo kaltės nepripažino, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jokio plėšimo nepadarė, D. D. nepažįsta, ką veikė ir kur buvo 2022 m. rugsėjo 27 d. vakare, neprisimena, nes praėjo daug laiko (2 t., b. l. 30–32). Teisiamajame posėdyje nuteistasis parodė, kad nuo 2022 m. rugsėjo 25 d. iki rugsėjo 28 d. šventė draugo gimtadienį kavinėje ir iš ten nebuvo išvykęs, tyrėja į apklausos protokolą šios aplinkybės neįrašė. Nuteistasis taip pat nurodė, kad D. D. nepažįsta, su juo nebendravo, (duomenys neskelbtini) mokykloje susitikę nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos N. D. parodymus laikė jo gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pasakodamas teisme apie dalyvavimo gimtadienio šventėje aplinkybes, nuteistasis negalėjo nurodyti nė vieno konkretaus asmens, kurį būtų galima apklausti ir tokiu būdu patikrinti, ar iš tiesų apeliantas bylai reikšmingu (kaltinime nurodytu) laiku buvo kitoje, nei nurodyta kaltinime, vietoje. N. D. teisiamajame posėdyje teigė, kad jo dalyvavimą gimtadienio šventėje gali paliudyti S. V., tačiau tik apytikriai nurodė šio asmens galimą amžių, nei gimimo datos, nei gyvenamosios vietos adreso tvirtino nežinantis, be to, nurodė, kad su juo šis asmuo visą laiką kartu nebuvo. Pasak nuteistojo, S. V. išvažiavo 2022 m. rugsėjo 27 d. vakare, o kokiu laiku, teigė neprisimenantis. Po to parodė, kad bylai reikšmingu laiku – 23.50 val., S. V. jau negalėjo būti su juo, nes šis išvažiavo apie 23.00 val. Jokių kitų konkrečių asmenų, neva, kartu su juo dalyvavusių gimtadienio šventėje, apeliantas nenurodė. Aplinkybę, kad pažįsta D. D., N. D. taip pat neigė, nors bylos duomenys rodo priešingai. D. D. nuosekliai viso baudžiamojo proceso metu tvirtino, kad jie yra pažįstami, kartu mokėsi vienoje mokykloje, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje taip pat buvo kartu, susitarė įvykdyti plėšimą ir šį susitarimą realizavo. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus 2023 m. vasario 1 d. rašte nurodyta, kad D. D. nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. spalio 9 d. ir N. D. nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje (2 t., b. l. 5). Kaip matyti iš Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. Z. 2023 m. sausio 27 d. tarnybinio pranešimo (2 t., b. l. 1), D. D. ir N. D. auklėtoja (duomenys neskelbtini) mokykloje I. K. telefonu nurodė ikiteisminio tyrimo pareigūnei, jog nebeprisimena, ar D. D. ir N. D. mokėsi kartu ar atskirai, ar jie draugavo, tačiau nurodė, kad šioje mokykloje visi besimokantys vaikai daugiau ar mažiau vienas su kitu bendraudavo, todėl galimai ir D. D. su N. D. galėjo tarpusavyje bendrauti, o tą nuosekliai viso proceso metu tvirtino D. D. Byloje nėra jokių duomenų, kad D. D. būtų suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti N. D. inkriminuotų nusikaltimų padarymu. D. D. nurodė, kad iki įvykio su N. D. susipykę nebuvo, jokių nuoskaudų jam neturėjo ir nėra priežasčių, dėl kurių galėtų apkalbėti N. D. Apelianto teiginys, kad D. D. jį apkaltino, norėdamas palengvinti savo padėtį ir išvengti griežtesnės bausmės, yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais objektyviais bylos duomenimis. D. D. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ne dėl to, kad davė kaltinimą pagrindžiančius ir apeliantą kaltinančius parodymus, o dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumą, sudarančių pagrindą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad N. D. dalyvavo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, kartu su D. D. bendrais tyčiniais veiksmais įvykdydamas plėšimą ir dokumentų pagrobimą. N. D. pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ne tik realizavo inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviuosius požymius, bet ir suvokė, kad dalyvauja bendrai, darydamas nusikalstamas veikas, siekė realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus (veikė tiesiogine tyčia). Apelianto veiksmuose yra visi nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai.

16. Dėl bausmės N. D.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu N. D. už plėšimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę, už dokumentų pagrobimą pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį (padarytos tuo pačiu metu ir tais pačiais veiksmais), todėl teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir N. D. skyrė subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

18. Skirdamas nuteistajam bausmes, teismas atsižvelgė į tai, kad N. D., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du baigtus apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), juos įvykdė būdamas teistas 7 kartus (2 t., b. l. 82–93, 94–102; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), nusikalto per trumpą laiką po paleidimo iš įkalinimo vietos atlikus laisvės atėmimo bausmę, anksčiau teistas daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, tarp jų – ir už analogiškas nusikalstamas veikas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 103–105), nedirbantis (2 t., b. l. 106), teisiamajame posėdyje nurodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o N. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, neturi pagrindo abejoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį apeliantui paskirtų bausmių rūšimi – laisvės atėmimu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jam nustatyta per ilga šių bausmių trukmė. Pirmosios instancijos teismas už abu nusikaltimus skyrė apeliantui mažesnes, nei BK 180 straipsnio 1 dalies ir 302 straipsnio 1 dalies sankcijų vidurkiai, laisvės atėmimo bausmes, tačiau vis tik šių bausmių terminas, atsižvelgus į N. D. amžių (gim. (duomenys neskelbtini), padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, į tai, jog plėšimu buvo pažeista tik viena įstatymo saugoma vertybė – nuosavybė, žala kitai įstatymo saugomai vertybei – asmens sveikatai nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo, – yra per ilgas. Todėl teisėjų kolegija švelnina N. D. paskirtas bausmes: skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistajam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė švelninama iki 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė švelninama iki 1 metų laisvės atėmimo. Būtent tokios trukmės laisvės atėmimo bausmės atitiks nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei N. D. asmenybę, leis pasiekti BK 41 straipsnyje nurodytus bausmės tikslus nuteistojo atžvilgiu ir įgyvendinti teisingumo principą. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

20. Sumažinus nuteistajam bausmes, iš naujo spręstinas bausmių subendrinimo klausimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį sumažintos laisvės atėmimo bausmės bendrinamos apėmimo būdu ir N. D. skiriama galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje aptarė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo N. D. galimybę ir padarė teisingą išvadą, kad bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam netaikytinas. Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 75 straipsnį teismas gali taikyti tik tuomet, kai nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, apibūdinančius nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad N. D. anksčiau ne vieną kartą teistas, tačiau savo elgesio nekeičia, toliau elgiasi nusikalstamai ir daro naujas nusikalstamas veikas, sprendžia, kad nėra pagrindo atidėti nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nes bausmės tikslai nagrinėjamu atveju nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

23. Dėl teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų: 2023 m. rugsėjo 5 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (pirminė), kurioje prašoma priteisti valstybei iš N. D. 60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 64, 65–66) ir 2023 m. rugsėjo 22 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (patikslinta), kurioje prašoma priteisti valstybei iš N. D. 130 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 73, 74–75).

25. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam/nuteistajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-218-1073/2020, Nr. 2K-41-697/2021).

26. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendį apskundė nuteistasis N. D. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). N. D. pats gynėjo nepasirinko, todėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi jam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis (3 t., b. l. 54). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, N. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas taip pat tenkinamas iš dalies, nusprendžiant išieškoti iš N. D. valstybei 65 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendį:

N. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo.

N. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį paskirtą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria N. D. subendrintos bausmės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, N. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį sumažintas laisvės atėmimo bausmes subendrinti apėmimo būdu ir N. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš N. D. valstybei 65 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) antrinės teisinės pagalbos, teiktos N. D. apeliacinės instancijos teisme, išlaidoms atlyginti.