Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-10-10 · Administracinė byla Nr. eAS-687-629/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-10-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-11-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. I-a instancijaSprendimas · 2020-03-19Vilniaus apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2021-06-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-10
Bylos Nr.
eAS-687-629/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03181-2019-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Dalia Višinskienė (pran.)
Pareiškėjas
J. Č.
Atsakovas
Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Administracinė byla Nr. eAS-687-629/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03181-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. Č. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. Č. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja J. Č. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą (-us), kad pareiškėja neatitinka reikalavimų ir jai neleidžiama dalyvauti konkurse Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Lietuvos geologijos tarnyba) direktoriaus pareigoms užimti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Pareiškėja atskiruoju skundu apskundė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį. Atskirasis skundas perduotas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

II.

2019 m. spalio 9 d. Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme gautas pareiškėjos J. Č. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. spalio 8 d. įsakymų Nr. AMP1-149 ir AMP1-150 galiojimą, iki įsiteisės teismo sprendimas dėl pareiškėjos skundo priimtinumo ar šio skundo išnagrinėjimo.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad po to, kai ji dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, padavė atskirąjį skundą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. AMP1-150 nuo 2019 m. spalio 14 d. penkerių metų kadencijai į Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pareigas buvo paskirtas G. G., o Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. AMP1-149 pareiškėja, iki tol ėjusi Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pareigas, buvo perkelta į Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Pareiškėja teigia, kad po to, kai pareigas pradės eiti pareigas naujasis Lietuvos geologijos tarnybos direktorius, pažeistos pareiškėjos teisės dalyvauti ir laimėti konkursą Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pareigoms užimti nebegalės būti apgintos jokiomis teisinės gynybos priemonėmis.

Pareiškėjos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti pareiškėjos skundą ir pareiškėjai negalint tikslinti savo reikalavimų dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. spalio 8 d. įsakymų Nr. AMP1-149 ir AMP1-150 ginčijimo, padėtis laikinai gali būti sureguliuota vien tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pareiškėja nurodo, kad šiuo atveju egzistuoja visos reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos.

III.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Taigi ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių konkrečiam reikalavimui užtikrinti. ABTĮ 70 straipsnyje nėra įtvirtinta nuostata, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, kai nėra iškelta administracinė byla pagal pareiškėjo paduotą skundą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuoseklioje praktikoje aiškinama, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo gali būti taikomos tik tuomet, kai teisme jau yra pareikštas ir priimtas materialinio pobūdžio reikalavimas dėl tam tikro akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir pan. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas iki skundo priėmimo nagrinėti teisme pagal ABTĮ nuostatas nėra galimas (pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-366-756/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-302-822/2018; 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-544-629/2018). Gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012). Nepriėmus pareiškėjo skundo, t. y. kartu ir pareiškėjo reikalavimo, nėra pagrindo taikyti ir reikalavimo užtikrinimo priemones ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-271-602/2017).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, atskirasis skundas dėl šios nutarties dar nėra išnagrinėtas, todėl atsižvelgiant į aptartą ABTĮ 70 straipsnio nuostatą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kol teisme nėra priimtas nagrinėti materialinio pobūdžio reikalavimas, reikalavimo užtikrinimo priemonės negali būti taikomos.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjos J. Č. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. spalio 8 d. įsakymų Nr. AMP1-149 ir AMP1-150 galiojimą, iki įsiteisės teismo sprendimas dėl pareiškėjos skundo priimtinumo ar šio skundo išnagrinėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos J. Č. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė