- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-06
- Bylos Nr.
- eAS-687-629/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03181-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Milda Vainienė (pran.)
- Pareiškėjas
- J. Č.
- Atsakovas
- Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. Č. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja J. Č. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti 2019 m. rugsėjo 9 d. Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Valstybės tarnybos departamentas) sprendimą, dėl J. Č. neatitikimo keliamiems reikalavimams ir neleidimo dalyvauti konkurse į Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pareigas; 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. laikinai sustabdyti skundžiamo 2019 m. rugsėjo 9 d. atsakovo sprendimo neleisti pareiškėjai dalyvauti konkurse galiojimą iki būsimo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; uždrausti atsakovui vykdyti visas 2019 m. rugsėjo 11 d. dieną turinčio vykti konkurso į Lietuvos geologijos direktoriaus pareigas procedūras iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos J. Č. skundą.
Teismas nurodė, kad iš skundo ir kartu su juo pridedamų dokumentų turinio matyti, kad pareiškėja nesutinka su 2019 m. rugsėjo 9 d. elektroniniu paštu gautu pranešimu (informacija), kurį siuntė Valstybės tarnybos departamento Atrankų skyriaus personalo atrankos specialistė. Minėtu pranešimu pateikta informacija, kad pareiškėja neatitinka keliamų reikalavimų į Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pareigas ir jai neleidžiama dalyvauti šiame konkurse.
Teismo vertinimu, šis elektroniniu paštu siųstas pranešimas nei forma, nei turiniu iš esmės neatitinka viešojo administravimo subjekto priimamų sprendimų turinio ir formos, todėl vertintinas kaip informacinio pobūdžio pranešimas. Teismas padarė išvadą, kad viešojo administravimo subjekto darbuotojo surašytas ir atsiųstas elektroniniu paštu dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), nėra informacijos apie sprendimo priėmimo numerį ir datą, nėra pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu, negali būti laikomas viešojo administravimo subjekto priimtu sprendimu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme, todėl viešojo administravimo subjekto darbuotojo informacinis pranešimas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. veikla, kuri daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.
III.
Pareiškėja J. Č. atskirajame skunde prašo panaikinti 2019 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir taikyti pareiškėjos skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones.
Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjos gautas pranešimas apie priimtą sprendimą nustatyti pareiškėjos neatitikimą konkurso reikalavimams bei sprendimą neleisti dalyvauti konkurse buvo tik informacinio pobūdžio dokumentas. Pareiškėja nurodo, jog dėl priimto sprendimo, kurį atsakovas įformino 2019 m. rugsėjo 9 d. Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos (toliau – ir VATIS) pranešimu, ji prarado galimybę dalyvauti konkurse į Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pareigas. Dėl teisės dalyvauti konkurse atėmimo, nukentėjo tiek turtiniai, tiek neturtiniai jos interesai bei teisėti lūkesčiai. Apskųsto sprendimo esmė buvo pakeisti pareiškėjos dalyvavimo konkurse statusą iš „leidžiama dalyvauti konkurse“ į statusą „neleidžiama dalyvauti konkurse“, šis atsakovo sprendimas negalėjo būti vien informacinio pobūdžio dokumentas.
Pareiškėja teigia, jog skundžiamą sprendimą atsiuntusi VATIS platforma yra viešojo administravimo instrumentas. 2007 m. sausio 8 d. Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorius patvirtino VATIS nuostatus. Pagal šių nuostatų 9.2 punktą VATIS teikia elektronines paslaugas atsakovo vardu. Pagal VATIS nuostatų 19.1.2.4 punktą, viena iš VATIS funkcijų yra duomenų apie pretendentus ir jų teiktus prašymus į valstybės tarnybą, į įmonių, biudžetinių įstaigų ar viešųjų įstaigų pareigybes, į kurias organizuojamas konkursas, įrašymas, sisteminimas ir teikimas. Pareiškėjos skundžiamas sprendimas buvo susijęs su konkrečia viešojo administravimo funkcija – pareiškėjos, kaip kandidatės dalyvauti konkurse duomenų įrašymu į atitinkamą duomenų bazę, bei šių duomenų vienašaliu pakeitimu atsakovo iniciatyva. Atsakovo atsisakymas tinkamai įrašyti pareiškėjos duomenis negali būti neskundžiamas veiksmas.
Pareiškėja pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas suteikia teisę administraciniam teismui skųsti visus valstybinio administravimo subjekto veiksmus, nepriklausomai nuo šių veiksmų išraiškos būdo. Nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmas buvo konkrečią rašytinę formą turinčio sprendimo priėmimas, kurio esmė buvo neleisti pareiškėjai dalyvauti konkurse.
Pareiškėja pažymi, jog elektroninė erdvė ir elektroninė sprendimo pateikimo forma nedaro priimtų sprendimų neskundžiamais. Pareiškėja teigia, jog skundžiamas sprendimas buvo galutinis ir sukeliantis teisines pasekmes. Konkursui, į kurį kandidatavo pareiškėja įvykus, ir pareiškėjai negalėjus jame dalyvauti vien dėl 2019 m. rugsėjo 10 d. skunde nurodyto atsakovo sprendimo, joks kitas teisinis dokumentas pareiškėjos atžvilgiu daugiau priimtas nebuvo. Tai reiškia jog skundžiamas atsakovo sprendimas buvo vienintelis, galutinis ir sukeliantis pareiškėjai realias teisines pasekmes.
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pareiškėja pažymi, jog pirmosios instancijos teismui nepagrįstai atsisakius priimti pareiškėjos skundą, skundas dėl nepagrįsto neleidimo pareiškėjai dalyvauti konkurse bei pirmosios instancijos teismui pateiktas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylų nagrinėjimo trukmę, galės būti pradėtas nagrinėti galbūt po 1 metų ar dar vėliau. Kadangi pareiškėjos pažeistų teisių gynimo poreikis neišnyko ir šios teisės bus ginamos, o ABTĮ 70 straipsnis leidžia reikalavimo užtikrinimo priemones taikyti bet kurioje proceso stadijoje, pareiškėja prašo apeliacinės instancijos teismo taikyti pirmos instancijos teismo nepagrįstai nepritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamojo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos J. Č. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą nurodė, jog skundžiamas viešojo administravimo subjekto darbuotojo informacinis pranešimas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016).
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 d. 1 p.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos skundą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, pripažinęs, jog skundžiamas administracinis aktas – Valstybės tarnybos departamento Atrankų skyriaus personalo atrankos specialistės 2019 m. rugsėjo 9 d. pranešimas apie pasikeitusią prašymo dalyvauti konkurse būseną, t. y. neatitikimą reikalavimų ir neleidimą dalyvauti konkurse – nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, kadangi, elektroniniu paštu siųstas pranešimas nei forma, nei turiniu iš esmės neatitinka viešojo administravimo subjekto priimamų sprendimų turinio ir formos, todėl vertintinas kaip informacinio pobūdžio pranešimas. Tokią poziciją pirmosios instancijos teismas iš esmės sieja su savo išvada, kad viešojo administravimo subjekto darbuotojo surašytas ir atsiųstas elektroniniu paštu dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), nėra informacijos apie sprendimo priėmimo numerį ir datą, nėra pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu, negali būti laikomas viešojo administravimo subjekto priimtu sprendimu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme, todėl viešojo administravimo subjekto darbuotojo informacinis pranešimas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Teisėjų kolegijos vertinimu, pastaroji pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi pareiškėjai, pranešus apie tai, jog ji neatitinka keliamų reikalavimų ir negali dalyvauti konkurse, jai buvo sukeltos teisinės pasekmės – ji prarado teisę dalyvauti konkurse pageidaujamai pozicijai užimti.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Atrankų skyriaus personalo atrankos specialistės pranešimas apie tai, kad pareiškėja neatitinka reikalavimų ir jai neleidžiama dalyvauti konkurse yra laikomas teisės aktu Viešojo administravimo įstatymo prasme, nes jame nurodoma, jog pareiškėja negali dalyvauti konkurse, toks sprendimas daro įtaką pareiškėjos teisei dalyvauti konkurse. Taigi tokiam pranešimui nagrinėti taikomas tiek Viešojo administravimo įstatymas, tiek ir ABTĮ.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjos J. Č. skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė skunde pateikto prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pažymėtina, kad reikalavimų užtikrinimo priemonių klausimas gali būti sprendžiamas tik išsprendus paties skundo priėmimo klausimą. Nagrinėjamu atveju teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, todėl nebuvo pagrindo spręsti reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą. Šia nutartimi grąžinus skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pastarasis, išsprendęs skundo priėmimo klausimą, turės išspręsti ir klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos J. Č. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos J. Č. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.