Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“ ieškinį atsakovei S. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismas civilinėje byloje Nr. e2-10740-1048/2022 pagal ieškovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Klaipėdos butai“ ieškinį atsakovei S. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė, 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino.

2. 2023 m. sausio 3 d. teisme buvo gautas atsakovės S. S. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Be to, pareiškime atsakovė pateikė prašymą nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją nuo pareiškimo nagrinėjimo. Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkė 2023 m. sausio 6 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl teisėjos nušalinimo.

4. 2023 m. sausio 19 d. teisme gautas atsakovės prašymas: 1) atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo; 2) sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos klausimas; 3) leisti įgaliotam asmeniui J. S. atstovauti byloje. Prašyme nurodė, kad sumokėti 70,00 Eur žyminį mokestį atsakovei nepakeliama našta.

6. 2023 m. vasario 3 d. teisme gautas atsakovės prašymas: 1) visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba nurodyti konkretų minimalų žyminio mokesčio dydį, kuris leistų įgyvendinti teisę į sprendimo už akių peržiūrėjimą; 2) sudaryti sąlygas susipažinti su bylos medžiaga kartu su įgaliotu asmeniu J. S.; 3) išaiškinti kaip ir kokiais būdais gali ginti savo pažeistas teises ir interesus civiliniame procese.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla, konkretus klausimas, buvo išspręstas teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikytas nepaduotu, nepašalinus nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio (pareiškimo, prašymo) įforminimu. Dėl to visi formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti ieškinys (pareiškimas, prašymas), turi būti suprantami ne kaip savitikslis dalykas, o taikomi taip, kad nevaržydami suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą kartu nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo ir sudarytų sąlygas teismui efektyviai vykdyti teisingumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos.

18. CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti reikalavimai, kas turi būti nurodyta pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio (pareiškimo, prašymo) elementai arba jie nurodyti netiksliai ir tai kelia esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnis). Tiek bendruosius, tiek specialiuosius ieškinio formos ir turinio reikalavimus galima suskirstyti į dvi grupes: ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas sudaro kliūtis priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (esminiai trūkumai) bei ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl ieškinio trūkumų šalinimo institutas paprastai netaikomas (neesminiai trūkumai arba netikslumai) (CPK 115 straipsnio 4 dalis).

19. Bylos duomenimis Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. sausio 10 d. nutartimi nustatė atsakovei 7 dienų nuo procesinių dokumentų gavimo dienos terminą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumui pašalinti, t. y. sumokėti 70,00 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus bei atkreipti dėmesį į kitas nutartyje nurodytas aplinkybes. Atsakovė teismui 2023 m. sausio 19 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė: 1) atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo; 2) sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos klausimas; 3) leisti įgaliotam asmeniui J. S. atstovauti byloje.

20. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. sausio 25 d. nutartimi pakartotinai nustatė atsakovei 7 dienų nuo procesinių dokumentų gavimo dienos terminą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumui pašalinti, t. y. sumokėti visą arba dalį mokėtino žyminio mokesčio ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, arba pateikti motyvuotą prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo. Atsakovė 2023 m. vasario 3 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė: 1) visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba nurodyti konkretų minimalų žyminio mokesčio dydį, kuris leistų jam įgyvendinti teisę į sprendimo už akių peržiūrėjimą; 2) sudaryti sąlygas susipažinti su bylos medžiaga kartu su įgaliotu asmeniu J. S.; 3) išaiškinti kaip ir kokiais būdais gali ginti savo pažeistas teises ir interesus civiliniame procese. Kartu su prašymu pateikė neįgaliojo pažymėjimą ir 2022 metų gyventojo turto deklaraciją iš kurios matyti, kad jos metines pajamas sudarė 2 602,00 Eur suma.

21. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. vasario 7 d. nutartimi nusprendė pakartotinai nustatyti 7 dienų nuo procesinių dokumentų gavimo dienos terminą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumui pašalinti, t. y. teikiant prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, sumokėti už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo 20,00 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Atsakovė nesutikdama su 2023 m. vasario 7 d. nutartimi pateikė atskirąjį skundą, Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs apeliantės atskirąjį skundą 2023 m. kovo 23 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą ir atsakovei nustatė terminą iki 2023 m. kovo 31 d. pašalinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumą, t. y. teikiant prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, sumokėti už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo 20,00 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

22. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi patikslino minėtą Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsakovei nustatytą terminą ir nustatė 7 dienų nuo procesinių dokumentų gavimo dienos terminą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumui pašalinti, t. y. sumokėti už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo 20,00 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartis atsakovei įteikta 2023 m. balandžio 14 d. asmeniškai, tačiau atsakovė teismo nustatytu terminu pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumų nepašalino.

23. Kaip jau minėta, Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. vasario 7 d. nutartimi nustatė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumus, be kita ko Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi atsakovei nustatė terminą iki 2023 m. kovo 31 d. pašalinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumą, kuris papildomai buvo pratęstas Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi. Vadinasi, atsakovė, siekdama kad jos pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo būtų priimtas, turėjo teismo nustatytus trūkumus pašalinti per Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi nustatytą papildomą terminą.

24. CPK 115 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu byloje dalyvaujantis asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė net nebandė šalinti trūkumų, t. y. po Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi pratęsto trūkumų šalinimo termino jokio procesinio dokumento teismui neteikė, neprašė pratęsti trūkumų šalinimo termino, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė trūkumų nepašalino ir pareiškimą nutarė grąžinti atsakovei.

25. CPK 338 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 306 straipsnio 1 dalis numato reikalavimus apeliacinio (taigi, ir atskirojo) skundo turiniui. Atskirajame skunde, be kita ko, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas). Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškimas laikytas nepaduotu bei grąžintas pareiškėjai, tačiau apeliantė nenurodo jokių argumentų, kurie pagrįstų skundžiamos nutarties neteisėtumą. Priešingai, apeliantė dėsto nesutikimo su sprendimu už akių argumentus, t.y., pateikia argumentus reikšmingus ginčą sprendžiant iš esmės, nesutinka su žyminio mokesčio už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokėjimu, tačiau šie argumentai nėra susiję su skundžiama nutartimi, nepagrindžia skundžiamos nutarties neteisėtumo.

26. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė nepašalino jai nustatytų trūkumų, dėl nutarties, kuria pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai, neteisėtumą pagrindžiančių argumentų nenurodė, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikęs nepaduotu ir grąžinęs jį atsakovei, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

27. Apeliantė atskirajame skunde prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl teisių išaiškinimo.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007).

29. Bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį teismą ar ne. Ši teismo diskrecija nepriklauso nuo to, pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar ne. Nei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), kurios privalo būti pašalintos, kad teismas byloje galėtų priimti teisingą sprendimą (kitą baigiamąjį teismo aktą). Pašalinti šias abejones (paneigti arba patvirtinti jų pagrįstumą) pagal savo kompetenciją gali tik Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios bylos aplinkybes ir kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas procesinės teisės normas, daro išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo manyti, jog apeliantės iškeltos abejonės dėl CPK 80 straipsnio nuostatų neatitikties Konstitucijoje įtvirtintiems principams yra pagrįstos. Pateiktas reglamentavimas yra aiškus ir nekelia abejonių dėl šioje byloje taikytinų normų atitikties Konstitucijai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl apeliantės prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009). Todėl atsižvelgiant į tai, kad kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, o apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.