Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrosales“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrosales“ ieškinį atsakovui G. N. dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Debreceno NT“, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, biudžetinė įstaiga Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Išvadą byloje teikianti institucija Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos į bylą pateikė išvadą, joje nurodė, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), patenka į Kultūros vertybių registre registruotos ir valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – Klaipėdos miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22012, buvęs kodas UI6), teritoriją. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. Dl-878, 5 priedo „Statinio projektus tikrinančių subjektų kompetencijos sritys“ 3 punktą, Departamentas tikrina statinio projektus kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonose. Pažymėjo, kad Departamento Klaipėdos skyriui, kuris, vadovaudamasis Departamento teritorinių padalinių nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2015 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. Į-121, 5.2. punktu, vykdo Departamentui teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas Klaipėdos apskrityje, statinio projektas pateiktas nebuvo ir tokiam projektui Departamento Klaipėdos skyrius nėra pritaręs.

5. Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog inspekcija nėra gavusi pranešimų, susijusių su teisės aktų, reglamentuojančių statybos darbus, pažeidimais dėl byloje nurodytų statinių. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į abiejų šalių veiksmus ir vertinti joms priklausančio turto kadastrinius matavimus. Mano, kad šie duomenys turėjo būti tikrinami jau ieškovei įsigyjant turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad garažo plotas faktiškai atitinka VĮ Registrų centro duomenų banke esančius duomenis; ekspertas nenustatė, kad būtų duomenų apie galbūt garažo sienos perstatymą; garažas statytas, įregistruotas ir eksploatuojamas laikantis visų projektinių reikalavimų.

14.4. Tenkinus ieškovės reikalavimus, būtų pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos ginama teisė valdyti tokią nuosavybę, kurią atsakovas įgijo teisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl pažeistų teisių gynimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

19. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2018 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 4672 iš UAB „Debreceno NT“ įsigijo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kartu ir pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – 3F1p, bendras plotas 51,68 kv. m. Ieškovės nuosavybės teisė į statinį 2018 m. rugpjūčio 27 d. buvo įregistruota VĮ Registrų centre. Registro išraše nurodyta, kad pastato-sandėlio bendras plotas yra 51,68 kv. m, o tūris – 178 kub. m. Iš į bylą pateikto ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto išrašo nustatyta, kad minėto nekilnojamojo turto kadastriniai duomenys buvo nustatomi 1998 m. sausio 21 d. Iš į bylą pateiktų ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto patalpos-sandėlio kadastrinių duomenų bylos duomenų nustatyta, jog 1998 m. sausio 21 d. buvo patikslinti minėto turto kadastriniai duomenys, kurie anksčiau buvo nustatyti 1983 m. birželio 15 d. Ieškovei priklausančio statinio, žymėjimas plane – 3F1p, rytinė siena ribojasi su atsakovui nuosavybės teise priklausančia negyvenamąja patalpa-garažu, žymėjimas plane – 3G1p.

20. Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog atsakovui nuo 2012 m. sausio 30 d. pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą Nr. NB3-457 liudijimą nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa-garažas (žymėjimas plane – 3G1p), kuris pastatytas 1963 metais, garažo plotas – 25,92 kv. m. Iš į bylą pateikto atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto patalpos-garažo nekilnojamojo turto išrašo nustatyta, kad minėto nekilnojamojo turto kadastriniai duomenys buvo nustatomi 1979 m. sausio 25 d.

21. 2019 m. gegužės 28 d. ieškovės užsakymu UAB „Geosmart“ atliko ieškovės statinio kontrolinius kadastrinius matavimus, jų metu užfiksavo faktinius statinio vidaus patalpų matmenis ir nustatė faktinius patalpų plotus. UAB „Geosmart“ specialistai, palyginę patikrinimo metu nustatytus statinio duomenis su statinio duomenimis, nurodytais dokumentuose, užfiksavo, kad statinio patalpos, plane žymimos indeksu 1–2, plotas yra pasikeitęs iš 25,03 kv. m į 16,30 kv. m, t. y. šios patalpos plotas dėl apie 2,4 m į vidų perkeltos rytinės sienos sumažėjo net 8,73 kv. m.

22. Ieškovė reiškia negatorinį ieškinį atsakovui, nurodydama, jog ieškovės, kaip statinio adresu (duomenys neskelbtini), plane žymimo indeksu 3F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės, nuosavybės teisės yra apribojamos, nesudarant galimybės naudotis visu ieškovei nuosavybės teise priklausančio statinio (patalpos, žymimos plane indeksu 1–2), pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytu plotu.

23. Atsakovo teigimu, jis turtą – garažą, plane žymimą 3G1p, paveldėjo tokio ploto, koks yra nurodytas VĮ Registrų centro duomenyse, jokių statybos darbų, išskyrus pastato stogo remontą, neatliko. Mano, kad ieškovės reikalavimas perkelti statinio sieną pažeidžia jo, kaip pastato savininko, teises disponuoti visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu.

24. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar ieškovė, kreipdamasi į teismą ir reikšdama negatorinį ieškinį, įrodė savo reikalavimų pagrįstumą.

25. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimus, konstatavo, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog ji negali tinkamai naudotis pastatu, pažymėtu 3F1p, pagal jo tikslinę paskirtį; neįrodė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl pasikeitusio pastato ploto atsirado būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų; atsakovas įrodė, jog jam priklausantis garažas yra valdomas ir naudojamas teisėtai, viešajame registre įregistruoti šio pastato kadastriniai matavimai nėra nuginčyti, todėl nėra pagrindo konstatuoti ieškovės teisių pažeidimo pagal pareikštą ieškinio reikalavimą.

26. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą, padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovas, reikšdamas negatorinį ieškinį, neįrodė jo taikymo sąlygų, nukrypo nuo nagrinėjamu klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris dėl padarytų pažeidimų naikintinas.

27. Pažymėtina, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo.

28. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

29. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai nustatyti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Teisė reikšti actio negatoria (negatorinis ieškinys) įtvirtinta CK 4.98 straipsnio nuostatose, pagal kurias savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012).

30. Pažymėtina ir tai, kad negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

31. Taigi, sprendžiant klausimą dėl ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumo, turi būti nustatytos (išsiaiškintos) aplinkybės, nurodytos šios nutarties 29 ir 30 punktuose.

32. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė yra turto savininkė, tačiau vertino, kad nagrinėjamu atveju ieškovės, kaip turto savininkės, teisės nėra pažeidžiamos, kadangi šis apsunkinimas egzistavo dar iki ieškovei įsigyjant garažą iš buvusios savininkės UAB „Debreceno NT“, o ieškovė šios aplinkybės sandorio sudarymo metu nepatikrino. Teismo įsitikinimu, atsakovas negali būti atsakingas už tai, kad ieškovė įsigijo pastatą, neįsitikinusi viešajame registre įregistruotų duomenų faktiniu tikrumu, ir ketina naudoti pagal kitą, o ne Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį, t. y. ne kaip sandėlį, o kaip garažą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl pasikeitusio pastato ploto atsirado būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismo vertinimu, atsakovas jam priklausančiu garažu naudojasi ir jį valdo teisėtai, viešajame registre įregistruoti šio pastato kadastriniai matavimai nėra nuginčyti, todėl negalima konstatuoti ieškovės teisių pažeidimo pagal pareikštą ieškinio reikalavimą.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ir pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo ir atsakovo atsikirtimų (nesutikimo) pagrįstumo, rėmėsi VĮ Registrų centro išviešintais duomenimis, juos laikė teisingais ir patikimais, kol jie nėra nuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka, tačiau padarė prieštaringas išvadas dėl šių duomenų įrodomosios galios (reikšmės), t. y. kad VĮ Registrų centro duomenys apie atsakovui priklausančio turto duomenis (kad atsakovui priklausančio garažo plotas yra 25,98 kv. m) yra teisingi ir išsamūs, o dėl ieškovei priklausančio turto duomenų (kad sandėlio plotas yra 51,68 kv. m) tikrumo ir teisingumo tarsi nutyli, jų nebevertina ir jais nesiremia. Teismas neanalizavo ir nevertino aplinkybių, kodėl VĮ Registrų centro duomenys nagrinėjamu atveju yra neatitinkantys tikrovės, prieštaraujantys kadastro ir registro dokumentų bylose užfiksuotiems duomenims. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius šias aplinkybes, teismas turėjo išsiaiškinti ir nustatyti, kokio pastato-sandėlio ploto (51,68 kv. m ar faktiškai valdomo ploto) savininkė yra ieškovė, ir tik tada spręsti klausimą, ar ieškovės, kaip pastato savininkės, nuosavybės teisės yra pažeidžiamos.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl pasikeitusio pastato ploto atsirado būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju būtent atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (šios nutarties 29 punktas).

35. Daikto savininkas, pareiškęs negatorinį ieškinį, neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 21d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. ?3K-3-460-690/2017).

36. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. ?3K-3-143-695/2019).

37. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. ?3K-3-83-695/2019).

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu, nurodo, kad jokių statybos darbų, išskyrus pastato stogo remonto darbus, nevykdė, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė atsakovo nurodytų aplinkybių dėl pastato stogo remonto, kada jie buvo atlikti, ar tokiems darbams atlikti buvo reikalinga gauti tam tikrų valstybinių institucijų sutikimus ir (ar) suderinimus, ar atsakovo atliktų statybos darbų metu galėjo būti perstumta siena ir taip sumažintas 8,73 kv. m ieškovei priklausančio sandėlio plotas. Pažymėtina, kad byloje išvadą teikianti institucija Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrius, teikdamas byloje išvadą, nurodė, kad skyriui vykdant teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas Klaipėdos apskrityje, joks statinio projektas nebuvo pateiktas ir jokiam projektui Departamento Klaipėdos skyrius nėra pritaręs. Galbūt nagrinėjamu atveju galėjo būti vykdomi statybos darbai (stogo remonto darbai), neturint suderinimų tokiems darbams atlikti.

39. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos esminių aplinkybių nenustatė, t. y. nesiaiškino aplinkybių, nurodytų šios nutarties 33 punkte, dėl VĮ Registrų centre esančių duomenų apie šalims priklausančio nekilnojamojo turto plotus prieštaringumo, ar ieškovė iš tikrųjų yra 51,68 kv. m pastato-sandėlio savininkė ir ar turi pagrindą reikšti negatorinį ieškinį; nesiaiškino aplinkybių dėl atsakovo atliktų pastato remonto darbų teisėtumo ir kitų aplinkybių, nurodytų šios nutarties 38 punkte. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti aplinkybes, ar turto pardavėjai buvo žinomos aplinkybės dėl faktiškai sumažėjusio parduodamo nekilnojamojo turto ploto ir dėl parduodamo turto apsunkinimo egzistavimo turto perleidimo momentu (pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu). Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino.

41. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę ir priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Nors apeliacinės instancijos teisme taip pat galima įrodinėti faktines bylos aplinkybes, tačiau bylos esmė turi būti atskleista pirmosios instancijos teisme, nes tą esmę atskleidus tik apeliacinės instancijos teisme šios instancijos teismas iš esmės veiks kaip pirmosios instancijos teismas, o šalys de facto praras teisę į apeliaciją. Bylos esmės atskleidimas apeliacinės instancijos teisme taip pat prieštarautų CPK įtvirtintai ribotos apeliacijos prigimčiai (CPK 312, 314, 320 straipsniai).

42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo tarp šalių pareigą, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos ginčo klausimu praktikos. Nustatyti pažeidimai yra esminiai, galėję turėti įtakos priimant neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, todėl sudarantys pagrindą jį naikinti (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

43. Panaikinusi pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, įvertinusi tai, kad ginčo teisingam išsprendimui reikalinga išsiaiškinti ir įvertinti teisiškai reikšmingas aplinkybes, nurodytas šios nutarties 40 punkte, svarstant galimybę į bylos nagrinėjimą įtraukti VĮ Registrų centrą, kaip išvadą teikiančią instituciją, pripažįstant trečiojo asmens UAB „Debreceno NT“ atstovo dalyvavimą būtinu, teisėjų kolegija nusprendžia, kad byla turi būti perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnis).

44. Kadangi byla grąžinama iš naujo nagrinėti, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, kadangi šis klausimas gali būti išspręstas tik iš naujo išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.