Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų A. B. ir D. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mudesta“ bankroto administratoriaus M. K. ieškinį atsakovams D. G., A. B., R. M., G. N. dėl uždarosios akcinės bendrovės „Mudesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė: 1) BUAB „Mudesta“ bankrotą pripažinti tyčiniu; 2) apriboti atsakovams D. G., A. B., R. M., G. N. teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; 3) priteisti ieškovei BUAB „Mudesta“ iš atsakovo R. M. 7 160,41 Eur žalos atlyginimą; 4) priteisti iš atsakovo G. N. 5 882,75 Eur žalos atlyginimą; 5) priteisti solidariai iš atsakovų A. B. ir R. M. 1 385,92 Eur žalos atlyginimą; 6) priteisti iš atsakovų A. B., R. M., G. N. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) priteisti solidariai iš atsakovų D. G., A. B., R. M., G. N. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovai yra buvę bendrovės vadovai: R. M. bendrovės vadovu buvo nuo 2014 m. gegužės 9 d. iki 2015 m. vasario 25 d. ir nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 20 d.; G. N. – nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2015 m. liepos 20 d.; A. B. – nuo 2015 m. liepos 20 d. iki 2015 m. rugpjūčio 4 d.; D. G. – nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. iki 2016 m. vasario 16 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo dalies, kuria BUAB „Mudesta“ buvusiems vadovams D. G. ir A. B. buvo apribota teisė trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, taip pat iš buvusios vadovės A. B. priteista solidariai kartu su kitu buvusiu įmonės vadovu R. M. 1 385,92 Eur žalos atlyginimas BUAB „Mudesta“, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl procesinių dokumentų atsakovei A. B. įteikimo

Pagal CPK 130 straipsnio 1 dalį, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Iš dalies sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog asmeniui yra sudėtinga nuolat domėtis, ar teisme jam nėra iškelta byla. Tačiau įstatymas taip pat numato pareigą fiziniams asmenims raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 2.17 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismas ieškinio kopiją su pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo atsakovei A. B. išsiuntė adresu (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 179). Būtent toks atsakovės gyvenamosios vietos adresas yra nurodytas Juridinių asmenų registre prie duomenų apie BUAB „Mudesta“ vadovus (el. b., t. I, l. 146). Kadangi minėtu adresu procesinių dokumentų atsakovei įteikti nepavyko, Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi įpareigojo ieškovę patikslinti atsakovų gyvenamąsias vietas ar nurodyti kitus procesinių dokumentų įteikimo būdus. Teismas taip pat pats atliko atsakovų gyvenamosios ir darbo vietos paiešką pagal valstybinius registrus ir nustatė, kad atsakovė VSDFV sistemoje neregistruota, tai yra nėra jokių duomenų apie jos darbo vietą (el. b., t. II, l. 28). Ieškovė pateikė prašymą procesinius dokumentus atsakovams įteikti pagal CPK 130 straipsnį (el. b.,t. II, b.l. 41-42), todėl teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi nusprendė atsakovams procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje teismas išnaudojo visas įstatymo numatytas galimybes, siekdamas nustatyti atsakovės darbo ar gyvenamosios vietos adresą, todėl pagrįstai procesinius dokumentus nutarė įteikti viešo paskelbimo būdu. Pažymėtina, jog pati atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog apie skundžiamą teismo sprendimą sužinojo 2017 m. liepos 5 d., iš bendraatsakovio D. G. gavusi minėtą teismo sprendimą elektroniniu paštu, todėl turėjo galimybę apeliacinį skundą pateikti per įstatymo nustatytą terminą. Kadangi atsakovas D. G. buvo paskutinis BUAB „Mudesta“ vadovas bei žinojo tiek apie bankroto bylos UAB „Mudesta“ iškėlimą, tiek ir teikė paaiškinimus teismui, nagrinėjant bylą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, tikėtina, kad atsakovė galėjo būti ir anksčiau šio bendraatsakovio informuota apie jai pareikštą ieškinį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, turėdamas duomenis tik apie procesinių dokumentų įteikimą atsakovei viešo paskelbimo būdu, atsižvelgia į tai, kad atsakovė faktiškai neturėjo galimybės teikti pirmos instancijos teismui įrodymus, ir priima atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus: VĮ „Registro centras“ UAB „Mudesta“ viešosios juridinių asmenų paieškos kopiją; dokumentų perdavimo akto kopiją; www. rekvizitai.lt puslapio kopiją; UAB „Mudesta“ vienintelio akcininko sprendimą dėl atleidimo iš vadovo pareigų bei vertina juos visų byloje esančių duomenų kontekste.

Dėl atsakovės A. B. teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas apribojimo

Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.Pirmos instancijos teismas UAB „Mudesta“ bankrotą pripažino tyčiniu, kadangi jį nulėmė visų buvusių vadovų veiksmai – buhalterinės apskaitos dokumentų ir bendrovei priklausančio turto neperdavimas ir galimas išvaistymas bei pasisavinimas, nevykdymas pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktai). Šių aplinkybių neginčija ir atsakovai apeliaciniuose skunduose. Taigi kartu buvo nustatyta ir viena iš sąlygų taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytą sankciją, tai yra pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas.Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė A. B. UAB „Mudesta“ vadovės pareigas ėjo nuo 2015 m. liepos 20 d. iki 2015 m. rugpjūčio 4 d., tai yra 15 kalendorinių dienų. Iš dalies sutiktina su atsakove, kad tai yra labai trumpas vadovavimo įmonei laikas. Tačiau pirmos instancijos teismas apribojo atsakovės vadovavimo teises ne tik dėl to, kad atsakovė nurodytu laikotarpiu vadovavo UAB „Mudesta“ ir nevykdė savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pirmos instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenis, patvirtinančius, kad atsakovai yra buvę ne vienos bendrovės, kurioms keliamos bankroto bylos vadovais. Pažymėtina, jog LITEKO duomenys taip pat patvirtina, jog ir atsakovė A. B. vadovavo, neretai kartu ir su tais pačiais asmenimis, kurie yra šioje byloje bendraatsakoviais, įmonėms, kurios bankrutavo, jų bankrotai pripažinti tyčiniais arba iš buvusių vadovų pareikalauta žalos, padarytos įmonei, atlyginimo. Pavyzdžiui, šiuo metu jau įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-3026-567/2017 VšĮ „Vidginsta“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Minėtai įmonei nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. vadovavo A. B., po jos įmonės vadovavimą perėmė D. G.. Taip pat įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimu už akių iš atsakovų A. B. ir G. N. solidariai buvo priteista 2 447,23 Eur žalos atlyginimo BUAB „Inmarkas“ ir 2 400 Eur žalos atlyginimo BUAB „Inmarkas“ bankroto administratoriui. Ši žala buvo priteista iš atsakovų, kurie būdami įmonės vadovais, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Po A. B. (2014 m. birželio 4 d. – 2014 m. lapkričio 24 d.) ir G. N. UAB „Inmarkas“ vadovu taip pat buvo D. G..Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovė A. B. UAB „Mudesta“ vadovavimą perėmė iš R. M., o perdavė D. G., prieš tai įmonei vadovavo G. N.. Todėl galima daryti išvadą, kad atsakovei buvę įmonės vadovai turėjo būti pažįstami, vadinasi ji taip pat turėjo galimybę dar iki perimant vadovavimą sužinoti apie įmonės padėtį, aplinkybes, ar buvę vadovai tinkamai tvarko dokumentus, buhalterinę apskaitą. Todėl nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į 37 punkte nurodytas aplinkybes, trumpas vadovavimo įmonei laikotarpis negali būti pripažįstamas atsakovės, kaip įmonės vadovės, atsakomybę šalinančia aplinkybe.Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatyta sankcija yra siekiama taip pat ir pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-270-690/2016). Taigi tiek nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, tiek ir 37 punkte minėtose bylose priimti teismų sprendimai patvirtina, kad yra teisinis pagrindas apriboti atsakovės A. B. teisę vadovauti juridiniams asmenims, kadangi ji sistemingai nevykdo vadovams įstatymų nustatytų pareigų.

Dėl civilinės atsakomybės už BUAB „Mudesta“ padarytą žalą atsakovei A. B. taikymo

Teismų praktikoje nurodyta, kad kai įmonei, kuri yra faktiško nemokumo būsenos, skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai ši žala nėra padaryta bendrais šių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iš jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygų visetą, dėl jos turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovas R. M. UAB „Mudesta“ vadovavo nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 20 d., tuo tarpu atsakovė A. B. – nuo 2015 m. liepos 20 d. iki 2015 m. rugpjūčio 4 d. Vėliau, nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. iš jos įmonės vadovavimą perėmė atsakovas D. G.. VSDFV informacija apie įmokas ir delspinigius patvirtina, jog nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. rugpjūčio 17 d. UAB „Mudesta“ skola padidėjo 1 385,92 Eur, ši skola susidarė už liepos mėnesį (el. b., t. I, l. 144; t. II, l. 100-101).

Atsakovė teigia, jog tarp iš jos priteistos 1 385,92 Eur žalos ir jos atliktų veiksmų nėra priežastinio ryšio, remdamasi VSDFV nurodomais skolos apskaičiavimo laikotarpiais, tai yra tuo, jog 1 385,92 Eur skola buvo nustatyta tik 2015 m. rugpjūčio 17 d., kada atsakovė jau nebevadovavo įmonei. Tačiau byloje esančiuose dokumentuose yra atskirai išskirta VSDFV skolos apskaičiavimo data ir laikotarpis, už kurį ši skola susidarė. VSDFV priešpaskutinį BUAB „Mudesta“ skolos padidėjimą apskaičiavo 2015 m. birželio 15 d., kada atsakovė dar nevadovavo įmonei, paskutinį – 2015 m. rugpjūčio 17 d. Tačiau taip pat nurodė, jog 2015 m. rugpjūčio 17 d. nustatytas 1 385,92 Eur skolos padidėjimas yra įmoka, mokėtina už liepos mėnesį. Tuo tarpu liepos mėnesį UAB „Mudesta“ vadovais buvo R. M. ir A. B..CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog bendrai padarę žalos asmenys nuketėjusiam asmeniui atsako solidariai. Pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, jog žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, kai neaišku, kurio iš kelių žalą padariusių asmenų veiksmai sukėlė žalą, CK 6.279 straipsnio 4 dalyje pirmenybė teikiama nukentėjusiojo interesams, įtvirtinant visų atsakovų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio prezumpciją. Atsakovų interesai savo ruožtu apsaugomi paliekant jiems galimybę įrodyti, kad kito asmens veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Kad įsigaliotų priežastinio ryšio prezumpcija alternatyviųjų priežasčių atveju, turi būti nustatytos šios aplinkybės: 1) du ar daugiau asmenų savo neteisėtais veiksmais sukėlė riziką, kuri teisiškai gali būti priskirta jiems, ir ji, tikėtina, lėmė žalos atsiradimą; 2) žala galėjo atsirasti dėl kiekvieno iš jų veiksmų; 3) dėl kurio konkrečiai veiksmų žala atsirado, negalima nustatyti. Kiekvienas potencialiai žalą padariusių asmenų gali išvengti atsakomybės, įrodydamas, kad žala atsirado dėl kito asmens veiksmų. Ši taisyklė taikoma siaurai, kai ne dėl ieškovo kaltės objektyviai neįmanoma įrodyti buvus teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp konkretaus atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016). Nagrinėjamoje byloje kaip tik ir yra susiklosčiusi tokia situacija, kai ne dėl ieškovės kaltės neįmanoma nustatyti, kurio iš atsakovų – R. M. ar A. B. – veiksmai nulėmė 1 385,92 Eur skolos VSDFV už liepos mėnesį susidarymą. Atsakovė A. B. nepateikė teismui jokių duomenų, kad ši žala atsirado tik dėl atsakovo R. M. veiksmų. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad ji įmonei vadovavo tik 15 kalendorinių dienų, šiuo atveju nelaikytina jos atsakomybę šalinančia aplinkybe, nes atsakovas R. M. taip pat vadovu buvo tik 19 kalendorinių dienų. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė iš šių atsakovų solidariai 1 385,92 Eur žalos atlyginimo.

Dėl atsakovo D. G. teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas apribojimo

Pirmos instancijos teismas trejiems metams apribojo atsakovo D. G. teisę eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu dėl to, kad apeliantas, kaip ir kiti atsakovai nevykdė pareigos pateikti pareiškimo teismui dėl bankroto bylos UAB „Mudesta“ iškėlimo, o taip pat, kad po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įmonei įsiteisėjimo neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų. Skundžiamame sprendime gana detaliai ir išsamiai buvo analizuojamos aplinkybės, susijusios su pastarosios atsakovo pareigos nevykdymu. Pirmos instancijos teismui buvo žinoma apeliaciniame skunde nurodama aplinkybė, jog atsakovas informavo bankroto administratorių, kad ankstesni įmonės vadovai neperdavė jam dokumentų. Atsakovo veiksmai neperimant įmonės dokumentų ir turto iš buvusio vadovo ir neperdavimo bankroto administratoriui pirmos instancijos teismo buvo pagrįstai įvertinti kaip aplaidus neveikimas.Pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai ir pagrįstai atsakė į atsakovo pakartotinai apeliaciniame skunde keliamą teiginį, jog jis yra baudžiamas du kartus už tą patį pažeidimą, tai yra išaiškino, kad pačioje nutartyje nurodyta, jog baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos perduoti bankroto administratoriui turtą ir dokumentus, todėl pareiga vykdyti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį neišnyko nei vykstant teismo procesui dėl baudos skyrimo, nei ją paskyrus. Kadangi, byloje nustatyta, kad D. G. ir po baudos paskyrimo neįvykdė teismo įpareigojimų, pagrįstas administratoriaus prašymas taikyti ir sankciją – teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas apribojimą. Skirdamas sankciją, teismas atsižvelgė į pirmojo pažeidimo padarymo faktą ir aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2012). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog D. G. UAB „Mudesta“ vadovavo nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. iki 2016 m. vasario 16 d., tai yra daugiau nei šešis mėnesius. Per nurodytą laikotarpį atsakovas tikrai galėjo, atsižvelgdamas vien į viešuosiuose registruose esančius duomenis apie įmonės turtą, kreditorių pareikštus reikalavimus, nustatyti faktinį UAB „Mudesta“ nemokumą. Taip pat galėjo imtis visų įstatymuose numatytų priemonių, kad išsireikalautų iš buvusių įmonės vadovų neperduotus dokumentus bei turtą. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas jokių veiksmų neatliko.Apeliantas 2017 m. rugpjūčio 29 d. pateikė teismui rašytinius įrodymus prie apeliacinio skundo (el. b., t. II, l. 164-165), tai yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštą, kuriame nurodyta, jog atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 06-6-00030-15 2016 m. gegužės 11 d. kratos metu pas I. P. (duomenys neskelbtini) buvo paimti 20 dokumentų dėl UAB „Mudesta“ veiklos (2015 m. darbo užmokesčio išmokėjimo pažymos, darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščiai, 2015 m. kasos knygos 4 puslapiai, kasos pajamų orderiai, 2 lapai didžiosios knygos) (t. II, b.l. 166). Apeliantas paaiškino, jog ikiteisminis tyrimas yra atliekamas dėl R. M. galimai padarytų nusikalstamų veikų, o kratos metu dokumentai buvo rasti pas jo nuolatinę darbuotoją.Taip pat apeliantas 2017 m. rugsėjo 20 d. pateikė 2015 m. spalio 10 d. atsakovei A. B. išsiųstą raginimą perduoti UAB „Mudesta“ dokumentus ir paaiškino, jog šis reikalavimas patvirtina, kad jam nebuvo perduoti bendrovės dokumentai. Apeliantas paaiškino, jog abejoja, ar atsakovės A. B. pateiktas dokumentų perdavimo aktas yra originalus dokumentas, nes apeliantas jo nepasirašęs, taip pat nėra šių perduotų dokumentų apyrašo, todėl negalima teigti, kad dokumentai buvo perduoti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie apelianto pateikti duomenys nepašalina jo atsakomybės nei dėl nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nei dėl įmonės dokumentų ir turto neperdavimo. Byloje nėra duomenų, jog nurodytas ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas dėl D. G. kreipimosi. Be to, nurodomos kratos metu buvo rasta tik dalis dokumentų. Tuo tarpu atsakovė A. B. kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2015 m. rugpjūčio 4 d. UAB „Mudesta“ dokumentų perdavimo aktą, kuriame nurodyta, jog A. B. perdavė D. G. įmonės registravimo pažymėjimus, įstatus, antspaudą, 2014 m. kovo 20 d. – 2015 m. rugpjūčio 4 d. buhalterinius dokumentus ir 2014 m. kovo 20 d. – 2015 m. rugpjūčio 4 d. kitus dokumentus. Minėtas dokumentas pasirašytas abiejų atsakovų (el. b., t. II, l. 140). Atsakovas D. G. nepaaiškino, kokiomis aplinkybėmis jis pasirašė minėtą dokumentą, nenurodė jokių argumentų, kodėl nepateikė bankroto administratoriui bent dalies įmonės dokumentų, perimtų nurodytu aktu.Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.