Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. ir jo gynėjo advokato Gintaro Keliausko apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 2065,54 Eur bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 40 (keturiasdešimčiai) parų ir 2065,54 Eur (dviejų tūkstančių šešiasdešimt penkių eurų 54 ct) bauda.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalį, 68 straipsnį, D. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 4 (ketverius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalį, 72 straipsnio 5 dalį, iš D. P. nutarta valstybės naudai išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3530 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus trisdešimt eurų).

Išspręstas kardomųjų priemonių klausimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. P. ir jo gynėjas prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl nuteistajam paskirtos arešto bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, bei taikyti jo atžvilgiu arešto bausmės vykdymo atidėjimą arba paskirti švelnesnę bausmę (baudą arba laisvės apribojimą) ir sumažinti iš jo išieškotiną konfiskuotino turto vertę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliantas D. P. ir jo gynėjas advokatas kelia bausmės individualizavimo nuteistajam klausimą, prašydami sušvelninti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistajam paskirtą arešto bausmę. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas patikslino apeliacinio skundo reikalavimą ir prašė nuteistajam paskirtą areštą pakeisti bauda arba taikyti arešto bausmės vykdymo atidėjimą. Šis prašymas grindžiamas prasta nuteistojo sveikatos būkle, D. P. nustatyta 15 procentų negalia, reikalingu tolesniu gydymu, bei prašoma sumažinti nuosprendžiu iš nuteistojo priteistą konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmės

6. Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Išvardintų tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui tokios individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei paties kaltininko asmenybę. Todėl teismas turi nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

7. BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą bei rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

8. Skundžiamu nuosprendžiu D. P. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, nuteistas galutine bausme – 40 parų areštu. Jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad D. P.: anksčiau teistas daug kartų, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas; padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, į veikos pobūdį ir tai, kad nusikaltimu žala nepadaryta; į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kitus nusižengimus. Įvertinęs šias skiriamai bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendė, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti D. P. paskyrus būtent arešto bausmę. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia apylinkės teismo išvada ir jai pritaria.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, su ankstesniais teistumais susiję duomenys – D. P. nuteistas tryliktą kartą, įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas jis daro nuo 1994 metų, dominuoja nusikaltimai nuosavybei ir asmens sveikatai (BK 178 straipsnis, 140 straipsnis), už kuriuos jam skirtos tiek su laisvės atėmimu nesusijusios švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas, bauda), o taip pat taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo elgesio teigiama linkme nepakoregavo, kaip ir skirtos griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, savo nusikalstamo gyvenimo būdo jis nekeičia, nagrinėjamą nusikalstamą veiką taip pat padarė neišnykus teistumui, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, bei nepraėjus nė mėnesiui, kai 2023 m. liepos 28 d. buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, atlikęs pastaruoju – Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jam skirtą 1 metų laisvės apribojimo bausmę, o už analogišką šioje byloje nustatytai nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, D. P. nuteistas jau antrą kartą, ir sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad D. P., nepadariusiam išvadų iš ankstesnių nuteisimų, švelnesnėmis bausmėmis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus nėra galimybės. Šią išvadą patvirtina ir nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas. D. P. neblaivus (kai nustatytas vidutinis – 1,89 promilių girtumas) už automobilio vairo sėdo tą pačią dieną, netrukus po alkoholio vartojimo, automobilį vairavo darbo dienos vakare (duomenys neskelbtini) mieste, įtartinai manevravo gatvės važiuojamojoje dalyje, apie neblaivų vairuotoją pranešė kitas asmuo, vairavo ne tik neturėdamas teisės vairuoti, nes tokios nėra įgijęs, tačiau ir nustatyta tvarka neįregistruotą automobilį, o taip pat nedeklaravęs duomenų apie nuosavybės teise įgytą transporto priemonę, tokiais savo veiksmais padarė ir kelis administracinius nusižengimus, dėl kurių jam surašytas administracinių nusižengimų protokolas (1 t., b. l. 87). Administracine tvarka D. P. ir anksčiau ne kartą baustas, taip pat ir už KET pažeidimus, kartą – už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 87–95). Šiame kontekste nebe pirmą kartą teisiamam D. P. už padarytą nusikaltimą paskirta arešto bausmė, kurios dydis nustatytas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui, kolegijos vertinimu, nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytina aiškiai per griežta. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, jog pirmosios instancijos teismas nepripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir tai liko neįvertinta skiriant jam bausmę. Tačiau nesant proceso dalyvių skundų dėl netinkamai nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas, negalėdamas sunkinti nuteistojo teisinės padėties, savo iniciatyva pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos ištaisyti negali ir šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės nevertina.

10. Skundu apeliantas prašo atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-27-976/2020, 2K-4-387/2023 ir kt.) Teismų praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-27-976/2020, 2K-4-387/2023 ir kt.).

11. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo D. P. klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino aukščiau nurodytas aplinkybes (8 p.) ir sprendė šiuo atveju nesant pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai apylinkės teismo išvadai ir dar kartą pažymi, jog nagrinėjamu atveju aukščiau nurodytos ir išsamiai išnagrinėtos aplinkybės (9 p.), susijusios tiek su nuteistojo padaryta nusikalstama veika, tiek ir su nuteistojo asmenybe, nesuteikia pagrindo spręsti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, D. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, turėdamas neišnykusį teistumą, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, bei nepraėjus nė mėnesiui, kai išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, atlikęs 1 metų laisvės apribojimo bausmę, kartą jau teistas už analogišką nusikalstamą veiką. Nors apelianto gynėjas akcentuoja ginamojo pastangas resocializuotis, pateikia į bylą pažymą, patvirtinančią, kad nuteistajam 2023 m. rugpjūčio 29 d. atlikta potraukio alkoholiui blokavimo procedūra (2 t., b. l. 20), tačiau iš prokuroro pateiktų duomenų matyti ir tai, kad D. P. šiuo metu vėl įtariamas vairavęs kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus – baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-42786-23 jam pareikštas įtarimas 2023 m. lapkričio 7 d. vairavus transporto priemonę neblaiviam, kai jam nustatytas 1,92 promilės neblaivumas (2 t., b. l. 53–56). Šie duomenys patvirtina išvadą, kad nuteistojo resocializacija be realaus bausmės atlikimo negalima. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl paminėtų priežasčių nuteistajam pagrįstai neskirta ir baudos bausmė. Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje nustatytą nusikaltimą D. P. padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos subendrintos 2065,54 Eur baudos bausmės, kuri, pastebėtina, paskirta už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio dalyje, ir neįvykdyta dar 2020 m. lapkričio 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu. Be to, antstolių kontoros pateikta pažyma patvirtina, kad apeliantas turi ir daugiau skolinių įsipareigojimų, išieškomų priverstiniu būdu pagal vykdomuosius dokumentus – iš viso 11 515,49 Eur sumai, todėl nėra jokių objektyvių duomenų išvadai, jog baudos bausmė šiuo konkrečiu atveju būtų protinga ir proporcinga.

12. Nors apeliantas kaip vieną iš priežasčių, dėl kurių jam skirta arešto bausmė laikytina neproporcingai griežta, nurodo savo sveikatos būklę, o būtent – jam nustatytą 15 procentų negalią pagal byloje pateiktą Norvegijos Karalystės 2023 m. birželio 29 d. specialisto išvadą dėl 2020 m. sausio 29 d. patirtos traumos darbe, tačiau pastebėtina tai, kad šioje specialisto išvadoje analizuojama D. P. patirtos traumos įtaka tolesniam jo darbingumui ir niekaip nesusijusi su asmens galimybe atlikti bausmę, susijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu. Sutiktina su skundo argumentais, kad nuteistasis yra po sunkios traumos, dar ir šiandien jaučia tos traumos padarinius, jam nustatyti tam tikri funkciniai apribojimai, ką patvirtina ir pateikta specialisto išvada, tačiau vien šios aplinkybės neleidžia spręsti, kad paskirta bausmė ženkliai apsunkins nuteistojo padėtį ar dėl paskirtos bausmės jis negalės lankytis pas gydytojus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsniu, arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems yra užtikrinamos visų lygių sveikatos priežiūros paslaugos: pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos – bausmės atlikimo vietose/savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose; antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos – arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Taigi, nuteistajam įstatymu užtikrinamos visos būtinosios medicinos paslaugos ir bausmės atlikimo metu. Nors apeliantas akcentuoja būtinybę lankytis pas medikus Norvegijoje, tačiau iš minėtos specialisto išvados matyti ir tai, kad per pastaruosius trejus metus nuo patirtos traumos D. P. Norvegijoje pas medikus lankėsi kas 3-4 mėnesius, pastarąjį kartą – 2023 m. gegužės 21 d., kitais atvejais jam medicinos paslaugos buvo teikiamos Lietuvoje. Šie duomenys leidžia teismui spręsti, kad nuteistajam paskirtas 40 parų trukmės areštas neturės lemiamos įtakos jo apsilankymų pas medikus Norvegijoje reguliarumui. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl konfiskuotino turto vertės

13. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

14. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo priteisti iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes Benz“, kurį vairuodamas jis padarė nusikalstamą veiką, priklausančio trečiajam asmeniui (Ž. B.), rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą, tačiau nesutinka su teismo išvada dėl šio automobilio vertės. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai vadovavosi VšĮ „Emprekis“ pateikta išvada apie automobilio „Mercedes Benz“ kainą nusikaltimo padarymo metu – 3530 Eur, kurią be kita ko, teismas nurodė su PVM. Apeliantas prašo vadovautis į bylą jo pateikta automobilio pirkimo–pardavimo sutartimi, kuri patvirtina, kad automobilio vertė, taigi ir iš jo konfiskuotina suma, yra dvigubai mažesnė – 1300 Eur. Tokie apelianto argumentai atmestini.

15. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).

16. Byloje pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio „Mercedes Benz E 320 CDI“ (sedanas, mechaninė pavarų dėžė, degalai – dyzelis, variklio darbinis tūris – 3222 cm³, variklio galia – 150 kW (204 AG0, gamybos periodas 2002–2007, pasirinkti metai – 2003) vidutinė kaina Lietuvoje 2023 m. rugpjūčio mėn. – 2788,70 Eur be PVM ir 3530 Eur su PVM. Nors apeliantas prašo vadovautis į bylą pateikta minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje nurodyta automobilio vertė – 1300 Eur, tačiau jokių papildomų duomenų, paneigiančių byloje nustatytą automobilio rinkos kainą, teismams jis nepateikė. Nesant byloje specialisto atlikto konkrečios transporto priemonės įvertinimo, apylinkės teismo sprendimas nustatant automobilio „Mercedes Benz“ vertę vadovautis VšĮ „Emprekis“ pateikta išvada ir nurodyta suma su PVM, atitinka aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką, yra pagrįstas ir teisėtas.

17. Esant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. P., bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė teisingai, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnio nuostatas dėl bausmės skyrimo esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir tikslus, ir paskyrė padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybei adekvačią bausmę, bei baudžiamojo poveikio priemonę, kurias švelninti nėra jokio pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė su ankstesniu teismo sprendimu paskirta bausme subendrinta nepažeidžiant įstatymo taikymo reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. P. ir jo gynėjo advokato Gintauto Keliausko apeliacinį skundą atmesti.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.