Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis Norvegijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu-montuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 12 kartų, paskutiniai teistumai: 1) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – 33 MGL dydžio (1650 Eur bauda), vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kuri Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pakeista į 19 MGL dydžio (715,54 Eur) baudą, ir galutinė bausmė paskirta – 52 MGL dydžio (2365,54 Eur) bauda, 2) Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirta bauda ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams ir 52 MGL dydžio (2365,54 Eur) bauda, laisvės apribojimo bausmė atlikta 2023 m. liepos 28 d., nesumokėta baudos dalis – 2065,54 Eur, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. 2023 m. rugpjūčio 10 d., apie 21.52 val., Telšiuose, Luokės g., ties pastatu Nr. 57, vairavo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas mažiausiai 1,89 promilių neblaivumas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. vienas pats nuvyko į Mažeikius, iš kur pasiėmė sugyventinei Ž. B. priklausantį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir parvažiavo šiuo automobiliu į Telšius. Automobilį pastatęs Telšiuose, prie parduotuvės „Senukai“ esančioje aikštelėje, iš automobilio pasiėmė 0,7 litro talpos butelį degtinės ir taxi automobiliu išvyko prie Germanto ežero, kur vienas pats išgėrė atsivežtą degtinę. Vakare išsikvietė taxi ir nuvyko prie palikto sugyventinės automobilio. Įsėdęs į sugyventinei priklausantį automobilį, jis išvažiavo namo. Važiuojant Luokės g., jį sustabdė policijos pareigūnai ir alkoholio kiekio matuokliu patikrino jo blaivumą. Tikrino du kartus. Pirmą kartą buvo nustatytas 2 promilių girtumas, antrą kartą – 1,8 promilių girtumas. Su alkotesterio parodymais jis sutiko. Įforminus įvykį, automobilis buvo priverstinai nuvežtas, o jis taxi automobiliu išvyko namo. Vėliau policijos pareigūnai automobilį grąžino Ž. B., nes ši yra automobilio savininkė. Jis neturi teisės vairuoti transporto priemones nuo 1996 metų. Ši teisė yra iš jo atimta ir iki šiol jos neturi, nes nėra įvykdęs visų reikalavimų, kad ją susigrąžintų. Automobilį jis ir Ž. B. pirko kartu, iš abiejų lėšų, tačiau automobilio savininkė yra Ž. B., ji automobiliu ir naudojasi. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio.

Kaltinamasis D. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei gynėjas, todėl byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamojo D. P. padaryta nusikalstama veika visiškai įrodyta. Jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas mažiausiai 1,89 promilių neblaivumas, ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

BK 41 straipsnyje įtvirtinta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamasis D. P. anksčiau teistas daug kartų, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jam skirtina arešto bausmė. Skiriant bausmę atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis), baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kitus nusižengimus (1 t., b. l. 87-95), veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, tai, kad nusikaltimu žala nepadaryta (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis D. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kaltinamasis D. P. nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas daug kartų, išvadų nedaro, baustas administracine tvarka. Visos šios aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus D. P. realią arešto bausmę, todėl nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Kaltinamasis D. P. pateikė 2023 m. birželio 29 d. specialisto išvadą, iš kurios matyti, kad 2020 m. sausio 29 d. jis darbe susižalojo dešinę koją ir dėl šios traumos nuolatinė medicininė negalia yra 15 procentų. Ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo manyti, kad dėl patirtos traumos kaltinamasis D. P. negalės atlikti realią arešto bausmę. Kaltinamasis D. P. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2022 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 2065,54 Eur bauda visiško sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys).

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamasis D. P. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti. Pažymėtina, kad vairavimo neįgijus teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, D. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas ketverius metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis).

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Byloje nustatyta, kad automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra Ž. B., kuri nežinojo, jog kaltinamasis D. P. vairuos šį automobilį būdamas neblaivus. Šiuo atveju konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, šį turtą konfiskuoti netikslinga, todėl iš kaltinamojo D. P. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Apklausta liudytoja, Ž. B. nurodė, kad automobilį įvertina 1500 Eur sumai, tačiau iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad analogiškos transporto priemonės Mercedes Benz vidutinė kaina Lietuvoje yra 3530 Eur. Byloje objektyvių duomenų apie kitokią automobilio vertę, nei nurodyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje, nėra, todėl iš kaltinamojo D. P. išieškotini valstybei 3530 Eur. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti areštą 60 (šešiasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – areštą 40 (keturiasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 2065,54 Eur bauda, visiško sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – areštą 40 (keturiasdešimt) parų ir baudą 2065,54 Eur (du tūkstančius šešiasdešimt penkis Eur 54 ct).

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalį, 68 straipsnį, D. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 4 (ketverius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalį, 72 straipsnio 5 dalį, iš D. P. išieškoti valstybei konfiskuotino turto – automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3530 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus trisdešimt Eur) (įmokos kodas 6610).

Kol nuosprendis įsiteisės nuteistajam D. P. palikti tas pačias kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.