Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis - (duomenys neskelbtini), dirba - (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Apklaustas teisme kaltinamasis D. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino pilnai. Nurodė, kad kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis bei vietoje, jis norėdamas išsiaiškinti santykius su L. O., dėl ankščiau turėto tarpusavio konflikto, bandė stabdyti automobilį, kurį vairavo L. O.. Pastarajam nesustojus ir jam užpykus su turėta golfo lazda išdaužė automobilio „Škoda“ priekinį bei vairuotojo durelių stiklus. Taip pat, papurškė ašarinėmis dujomis į automobilio saloną bei kelis kartus sudavė L. O. į įvairias kūnas vietas. Savo veiksmų nepateisina ir dėl jų gailisi. Papildomai pranešė, jog su nukentėjusiaisiais susitaikė. L. O. savo noru atlygino žalą, atsiprašė teismo posėdyje, prašo bylą nutraukti šalims susitaikius. Sutinka su bylos nagrinėjimu sutrumpinto proceso tvarka.

Teismo posėdžio metu nukentėjusieji L. O. ir L. O. patvirtino, kad jie susitaikė su kaltinamuoju, jam atleido, L. O. patvirtino, kad kaltinamasis jam atlygino turėtą turtinę žalą, pretenzijų neturi, neprieštarauja dėl baudžiamosios bylos nutraukimo šalims susitaikius.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis D. K. savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-12-03 įtariamuoju apklaustas D. K. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, suprantamas. Pasinaudos savo, kaip įtariamojo, teisėmis ir atsisakė duoti parodymus, (b. l. 137-139).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-10-11 nukentėjęs L. O. protokole – pareiškime nurodė, kad 2024-10-11 apie 15.00 val. buvo jo tėvui L. O., priklausančiame automobilyje „Škoda Fabia“, v/n (duomenys neskelbtini) prie „(duomenys neskelbtini)" parduotuvės, (duomenys neskelbtini). Jau norėjo išvažiuoti iš parduotuvės stovėjimo aikštelės, kai prie automobilio pribėgo iš matymo pažįstamas vyras "D.", kuris su rankose turima golfo lazda, sudavė į priekinį vairuotojo pusės automobilio stiklą taip išdauždamas jį. Šaukė "pyzda tebe" rusiškai "ja tebia zajibašu" ir tada sudavė dar vieną smūgį į automobilio stiklą, taip sudaužydamas jį. Taip pat į jį purškė, jam sėdint automobilyje, ašarines dujas į veidą pajuto stiprų skausmą akyse ir sunkiai matė toliau kas vyksta, kai minėtas vyras aikštelėje sudavė du kartus per nugarą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą (b. l. 1-11).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-10-11 nukentėjusysis L. O. apklaustas liudytoju parodė, kad 2024-10-11 apie 15.00 val., buvo jo tėvui L. O., priklausančiame automobilyje „Škoda Fabia“, v/n (duomenys neskelbtini) prie „(duomenys neskelbtini)" parduotuvės, (duomenys neskelbtini). Jau norėjo išvažiuoti iš parduotuvės stovėjimo aikštelės, kai pribėgo iš matymo pažįstamas "D.", kuris su rankose turima golfo lazda sudavė į priekinį vairuotojo pusės automobilio stiklą, taip išdauždamas jį. Sudavė dar vieną smūgį į kitą automobilio stiklą, taip sudaužydamas jį. Taip pat į jį purškė jam sėdint automobilyje ašarines dujas į veidą, aikštelėje pasivijęs sudavė du kartus per nugarą, sukeldamas savo veiksmais fizinį skausmą. Viską matė ir galimai įvykį nufilmavo moteris, kuri teigė, kad nenori būti liudytoja ir veltis į konfliktą, tik ji iškvietė policiją ir išvažiavo. Mano, kad asmuo norėjo sumušti, nes mano, kad jis bendrauja su jo drauge ir užpuolė iš pavydo, turėdamas tikslą jį sužeisti ir jam pakenkti (b. l. 53-59).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-10-18 pareiškėjas L. O. protokole – pareiškime nurodė, kad 2024-10-11 davė savo sūnui L. O. jam priklausantį automobilį „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perstatyti. Kažkur po valandos sūnus atėjo į namus ir pasakė, kad asmuo sudaužė jo automobilio priekinį stiklą, ir priekinių kairės pusės durelių stiklą. Jam padaryta 300 Eur žala, (b. l. 14-16).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-10-18 nukentėjusysis L. O. apklaustas liudytoju parodė, kad 2024-10-11 davė savo sūnui L. O. jam priklausantį automobilį „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo (duomenys neskelbtini), jį perstatyti. Maždaug po valandos grįžęs sūnus pasakė, kad vyriškis sudaužė automobilio priekinį stiklą, ir priekinių kairės pusės durelių stiklą. Jam padaryta 300 Eur žala, (b. l. 66-68).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-11-22 nukentėjusysis L. O. papildomai apklaustas parodė, kad apie jam žinomas įvykio aplinkybes papasakojo viską pirmos apklausos metu. Prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu, kadangi šio įvykio metu buvo apgadinti jam priklausančio automobilio "Škoda Fabia", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis stiklas bei visiškai išdaužtas priekinis keleivio pusės stiklas. Jie buvo sudaužyti visiškai, tokiu automobiliu važinėtis galimybės nebebuvo, tad jo sūnus L. O. nuvežė automobilį į servisą, kuriame buvo pakeisti automobilio sudaužyti stiklai. Už stiklų keitimus ir pačius stiklus bendrai sumokėjo 350 eurų, tad jam yra padaryta 350 eurų turtinė žala, kurią nori, kad įtariamasis jam atlygintų. Prašo įpareigoti įtariamąjį pinigus pervesti į jo banko sąskaitą, kurią duos vėliau, kadangi šiuo metu neturi sąskaitos numerio, (b. l. 71-74).

2024-10-11 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vietos adresas (duomenys neskelbtini) apžiūrima parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esanti teritorija. Į teritorija patekimas laisvas, neaptverta, (b. l. 27-40).

2024-11-26 įvykio vietos apžiūros metu iš automobilio „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtos stiklo šukės perduotos saugojimui, (b. l. 41-42).

2024-10-25 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti pateikti vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kaip vyras su lazda išdaužia automobilio priekinį ir vairuotojo pusės durelių stiklą, išlipusiam iš automobilio nukentėjusiajam, aikštelėje jam suduoda kumščiu ir spiria, stebint pašaliniams asmenims (b. l. 83-85, 86-89).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų, t. y. įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje – t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014). BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti, todėl nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški, arba kitokie.

Remiantis teismų praktika, visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020).???

Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011).??? Teismų praktikoje iš visų galimų žmogui padarytų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnyje esanti viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl BK 140 straipsnis papildomai neinkriminuojamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-489/2022).

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina D. K. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas bylos teisminio tyrimo metu, kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos (svetimo turto sugadinimą bei fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį), nurodė jos padarymo aplinkybes. Kaltinamojo veiksmai padaryti viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje priešais parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, į kurį turi teisę patekti kiti asmenys be jokio leidimo. Tai, kad D. K. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, įrodo nukentėjusiojo L. O. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuris patvirtino, jog D. K. kitų žmonių akivaizdoje su pagaliu apdaužė jo vairuojamą automobilį bei smūgiavo jam į nugarą. Teismas nenustatė priežasčių netikėti nukentėjusiųjų L. O. ir L. O., parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Be to, nukentėjusysis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad dėl D. K. veiksmų jis juto fizinį skausmą. Nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2024 m. spalio 11 d. L. O. ir 2024 m. spalio 18 d. L. O. pareiškimuose nurodytos aplinkybės, policijos įvykių registro išraše, 2024 m. spalio 25 d. ir 2024 m. spalio 11 d. kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuotos aplinkybės.

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad D. K., veikdamas viešoje vietoje pašalinių žmonių akivaizdoje, pasirinkdamas įžūlų veikimo būdą, t. y. mušdamas nukentėjusįjį L. O., automobilių stovėjimo aikštelėje ties parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“ kai šalimai buvo daug kitų žmonių, veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatė, kad panaudodamas fizinį smurtą prieš kitą žmogų, sutrikdys visuomenės rimtį ir viešąją tvarką, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. K., 2024-10-11 apie 15:00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, sudavė golfo lazda į nukentėjusiajam L. O. priklausančio automobilio „Skoda Fabia", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą, jį sudaužydamas ir į vairuotojo durelių stiklą jį išdauždamas, tuo padarydamas L. O. bendrą 350 eurų turtinę žalą, papurškė į automobilyje sėdėjusį L. O. dujomis, jam išlipus vieną kartą spyrė ir vieną kartą sudavė ranka L. O. į nugarą, tuo savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą, tokiu būdu demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.

IV. Dėl susitaikymo instituto taikymo

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 38 straipsnio 2 dalį šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų nenustatyta, todėl vertintinos šios straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos.

Sprendžiant D. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, D. K. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo baigtumą.

Teismas nustatė, kad D. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, teisme kaltę pripažino, teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes savo kaltę pripažino pilnai, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis turimais duomenimis praeityje neteistas (tomas 1, b. l. 113-114), administracine tvarka baustas, pagrindė už KET reikalavimų nesilaikymą, paskiros baudos nesumokėtos (tomas 1, b. l. 117-121), D. K. dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, išsiskyręs, teikia materialinę pagalbą mažamečiui vaikui, po nusikaltimo padarymo turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs. Kaltininkas D. K. susitaikė su nukentėjusiais L. O. ir L. O., ką patvirtina teismo posėdžio metu išreikštas tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiųjų pageidavimas nutraukti bylą dėl susitaikymo. Kaltinamasis D. K. atsiprašė nukentėjusiuosius, teismo posėdyje šalys pateikė 2025-02-04 taikos sutartį, pasirašytą L. O. ir 2025-02-06 taikos sutartį, pasirašytą L. O., pagal kurias kaltinamasis atlygino L. O. jo patirtą 350 Eur dydžio turtinę žalą, nukentėjusieji pretenzijų kaltinamajam neturi.

Tokiu būdu įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrindas manyti, jog D. K. ateityje laikysis įstatymo reikalavimų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl to atsižvelgiant į išreikštą ir nukentėjusiųjų valią dėl kaltininko atsakomybės teismas mato pagrindą taikyti įstatymo nuostatas, leidžiančias D. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiais.

Taip pat pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šalims susitaikius, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, nustatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte – nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (žmogaus gyvybės, sveikatos) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus, daro išvadą, jog tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant artimą minimaliam dydį – 10 MGL (500 Eur) ir nustatant 12 mėnesių terminą įmokos sumokėjimui.

V. Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

Byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. O. 2024-11-22 pareiškė civilinį ieškinį dėl 350 Eur turtinės žalos atlyginimo (tomas 1, b. l. 75). Bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis L. O. pateikė jo pasirašytą 2025-02-04 susitaikymo sutartį, kurioje nurodyta, jog patirtą turtinę žalą kaltinamasis atlygino pilnai, jis pretenzijų neturi. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo L. O. pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Kaltinamajai D. K. ikiteisminio tyrimo metu 2024-12-03 buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (tomas 1, b. l. 140-143).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: stiklo šukės perduotos saugojimui į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas, (tomas 1, b. l. 41-42), sunaikinti.

Kaltinamasis D. K. laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. K. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymą, susitaikius su nukentėjusiais L. O., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. O., gim. (duomenys neskelbtini), ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusiojo L. O. pareikštą civilinį ieškinį, palikti nenagrinėtu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, D. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL 500 Eur (penkių šimtų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: stiklo šukes perduotas saugojimui į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas, (tomas 1, b. l. 41-42), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti D. K., kad: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.