Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. atstovo advokato Arnoldo Jokūbaičio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 4 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau ­– ir Institucija) Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės 2020-02-25 nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-565-2020 R. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalį 700 Eur dydžio bauda už tai, kad 2020-01-16 atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamos termofikacinės jėgainės planinį teminį patikrinimą (patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikotarpis nuo 2018-01-01 0.00 val. iki 2018-12-31 23.59 val., nustatyta, kad termofikacinėje jėgainėje 2018 m. viršytas 2016-10-12 pakeistame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas didžiausias leidžiamas naudoti atliekų (atliekų kodai 02 02 03, 03 01 05, 03 03 08, 04 02 21, 04 02 22, 16 01 22, 16 03 06, 18 01 04, 18 01 09, 19 08 05, 19 12 08, 19 12 10, 19 12 12, 20 02 03, 20 03 07) kiekis 255 000 t/m, atliekų naudojimo veikla R1 (iš esmės naudojimas kurui arba kitais būdais energijai gauti), nes faktiškai buvo naudota (sudeginta) šių atliekų 259 684,224 t. Tuo buvo pažeista TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) 14 lentelėje „Leidžiamos naudoti atliekos“ nurodyta sąlyga. Atsakingas asmuo yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ laboratorijos ir darbų saugos inžinierius R. J. pagal 2014-09-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareiginę instrukciją.

2. Nesutikdamas su Institucijos 2020-02-25 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. atstovas advokatas A. Jokūbaitis kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną R. J. nutraukti, nes jis jam inkriminuoto ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo nepadarė.

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020-06-04 nutartimi skundą tenkino iš dalies: pakeitė Institucijos 2020-02-25 nutarimą, kuriuo R. J. buvo nubaustas pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį 700 Eur bauda ir, pritaikęs ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, R. J. už minėto nusižengimo padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. Teismas sutiko su Institucijos motyvais dėl R. J. kaltės padarius ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nors R. J. nurodė, kad inertinės atliekos (metalai) neturi būti įskaičiuojamos į bendrą sutvarkytų atliekų kiekį, teismas sutiko su Institucijos atstovės argumentais, kad inertinių atliekų (metalų) kiekis neišskaičiuojamas iš bendro sutvarkytų atliekų kiekio, nes jos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atkeliauja kaip atliekos jau po rūšiavimo, su atliekų kodais, tarp jų galima rasti įvairių priemaišų, bet jos paskirstytos pagal atliekų kodus ir priimamos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ deginti ir įtraukiamos į apskaitą pagal kiekį ir kodą apskaitoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ TIPK leidimo 12 punkte „Atliekų susidarymas, naudojimas ir šalinimas“ nurodyta, kad pelenai ir šlakas (po degimo susidariusios atliekos) sudaro apie 20–25 proc. sudegintų atliekų kiekio pagal svorį ir 5–10 proc. pagal tūrį. Teismas pažymėjo, kad TIPK leidimo 14 lentelėje „Leidžiamos naudoti atliekos“ nurodytos leidžiamos naudoti atliekos, tai yra iš kitų įmonių ir subjektų leidžiamos priimti ir tvarkyti (atliekų tvarkymo veikla Rl – iš esmės naudojimas kurui arba kitais būdais energijai gauti) komunalinės ar gamybinės atliekos, leidime nėra nurodyta, kad iš šių gautų, leidžiamų naudoti, naudojamų atliekų turi būti eliminuojamos, išrenkamos, išimamos inertinės ar, kaip įvardija UAB „(duomenys neskelbtini)“, „nedalyvaujančios degime“ atliekos. TIPK leidimo 14 lentelėje nurodytas didžiausias leidžiamas naudoti įvairių atliekų kiekis yra 255 000 t/m, joje nenurodyta, kad į šį kiekį neįeina inertinės atliekos ar atliekos, „nedalyvaujančios degime“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali būti įsimaišiusių metalo atliekų (užterštos metalinių pakuočių atliekos) ir šios atliekos priimamos bei naudojamos tokios, kokios buvo priimtos, neišrenkant iš jų, neišrūšiuojant nei metalo, nei inertinių atliekų, dalelių, medžiagų, o su tokiu atliekų kodu, kokiu gautos, jos kraunamos į degimo kamerą ir naudojamos (deginamos jėgainėje). TIPK leidime nenumatyta, kad turėtų būti vertinamas leidžiamas naudoti tik tų atliekų kiekis, iš kurių gaunama energija. Teismas pažymėjo, kad atliekų darytojai termofikacinei jėgainei perduoda atliekas po rūšiavimų, kuriose visgi būna priemaišų. Sudeginus tokias atliekas susidaro juodųjų metalų, šlako ar spalvotųjų metalų, inertinių atliekų – iki galo nesudegusių, po deginimo susidariusių atliekų. TIPK leidimo 14 lentelės „Leidžiamos naudoti atliekos“ 7 skiltyje yra aiškiai nurodytas didžiausias leidžiamas naudoti kiekis t/m, vertinamos naudojamos atliekos, o ne naudojamas grynas kuras arba tik tas atliekų kiekis, iš kurio gaunama energija. UAB „(duomenys neskelbtini)“ TIPK leidimo 12 punkte „Atliekų susidarymas, naudojimas ir šalinimas“ nurodyta, kad pelenai ir šlakas (po degimo susidariusios atliekos) sudaro apie 20–25 proc. sudegintų atliekų kiekio pagal svorį ir 5–10 proc. pagal tūrį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 3.6 punkte „Medžiagų balansas naudojant ar šalinant 1 t atliekų“ nurodytos deginimo metu susidariusios atliekos – juodieji ir spalvotieji metalai, 0,034 t, šlakas ir pelenai, 0,416 t. Teismo vertinimu, atliekant skaičiavimus yra svarbu tai, kad įmonės TIPK leidime didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis kuro bunkeryje yra 6000 t. Šią aplinkybę nurodė ir pats R. J.. Todėl, teismo manymu, gaunamos bei naudojamos atliekos jėgainėje yra ne vien visos degiosios (kaip visas degus vienalytis kuras) atliekos, o atliekose gali būti įsimaišiusių nedegiųjų dalių, tokių kaip juodieji ir spalvotieji metalai, kurių kiekio nereikia išskaičiuoti iš viso atliekų kiekio. Teismas taip pat pažymėjo, jog tai pirmas R. J. padarytas šios rūšies nusižengimas ir juo nebuvo padaryta žalos gamtai, o minėtas nusižengimas padarytas dėl to, kad R. J., remdamasis ankstesnių patikrinimų rezultatais, nepasitikslino aktualios informacijos ir neįtraukė į bendrą sutvarkytų atliekų kiekį inertinių atliekų, dėl to buvo viršytas 2016-10-12 pakeistame TIPK leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas didžiausias leidžiamas naudoti atliekų kiekis 255 000 t/m. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad R. J. paskirta nuobauda – 700 Eur bauda yra neproporcinga jo padarytam nusižengimui ir jo asmenybei, todėl vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skyrė jam švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ANK 235 straipsnio 4 dalies sankcijoje – įspėjimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. atstovas advokatas A. Jokūbaitis prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-06-04 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną R. J. nutraukti. Teigia, kad su skundžiama nutartimi nesutinka dėl toliau nurodomų argumentų.

Dėl teisinių apeliacinio skundo pagrindų ir motyvų

4.1. R. J. byloje ginčijo Institucijos 2020-02-25 nutarimą, kuriuo administracinė nuobauda R. J. buvo paskirta dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduoto TIPK leidimo sąlygų tariamo pažeidimo. Institucijos nuomone, 2018 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ viršijo TIPK leidime per vienerius metus leistino sudeginti 255 000 t kuro (atliekų) kiekį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra biokurą ir atliekas deginanti termofikacinė jėgainė, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-12-23 Nutarimu Nr. 1468 pripažinta valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektu.

4.2. R. J., ginčydamas Institucijos 2020-02-25 nutarimą, rėmėsi dviem pagrindiniais argumentais: 1) Institucija neteisingai ir nepagrįstai apskaičiavo 2018 metų pradžioje ir pabaigoje buvusius atliekų likučius bunkeryje, o tai lėmė, jog nepagrįstai iš bendro sunaudotų atliekų kiekio nebuvo atimtas per metus susidaręs atliekų likučių skirtumas (1080,73 t); 2) Institucija nepagrįstai iš bendro sunaudoto atliekų kiekio neatėmė metalų kiekio (3390,54 t).

4.3. Jeigu Institucija būtų tinkamai ir pagal iki šiol (atlikti 2016 m. ir 2017 m. patikrinimai) pačios Institucijos taikytą skaičiavimo metodiką skaičiavusi per 2018 metus jėgainėje sutvarkytų atliekų kiekį, tai būtų nustačiusi, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metais sutvarkytų atliekų yra 253 448,548 t (259 289,438 – 1080,73 – 3390,54 – 1369,62), kaip ir buvo nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-01-10 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pateiktas Institucijai.

4.4. Teismas nepagrįstai vien tik pritarė Institucijos argumentams, jog atliekų likučiai turi būti skaičiuojami pagal Institucijos metodiką ir metalai turi būti įtraukiami į bendrą sutvarkytų atliekų kiekį.

Dėl atliekų likučių kiekių 2018 m. pradžioje ir pabaigoje

4.5. Skaičiuodama per 2018 m. sutvarkytų atliekų kiekį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš bendro gauto per 2018 metus atliekų kiekio, t. y. 259 289,438 t, atėmė atliekų likučių bunkeryje per 2018 metus skirtumą, kuris, pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro 1080,73 t. Tai reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų pabaigoje bunkeryje turėjo sukaupusi daugiau atliekų, nei turėjo tų pačių metų pradžioje, vadinasi, ta dalis atliekų per einamuosius 2018 metus nebuvo sudeginta ir sutvarkyta. Bunkeryje visada būna tam tikras atliekų likutis.

4.6. Vietoje to, kad remtųsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais ir iš bendros gautų atliekų sumos atimtų 1080,73 t, Institucija nusprendė pridėti 1764,406 t, remdamasi kuro bunkeryje matavimo protokolais, o tai dar labiau iškreipė ir dirbtinai padidino UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2018 metus sutvarkytų atliekų kiekį.

4.7. Nėra ginčo (Institucija su tuo sutinka), jog į atliekų likučių bunkeryje metų pradžioje ir pabaigoje skirtumą turi būti atsižvelgiama ir jis turi būti atimamas iš bendro sutvarkytų atliekų kiekio, todėl R. J. su Institucija nesutinka dėl pačių faktinių duomenų, kuriais remiantis buvo apskaičiuotas atliekų likučių skirtumas.

4.8. Sutariant, jog skirtumas tarp atliekų likučių turi būti atimamas iš bendro sutvarkyto atliekų kiekio, būtina nustatyti, ar jis yra teigiamas, ar neigiamas, t. y. ar įmonė metų pradžioje bunkeryje turėjo mažiau, ar daugiau atliekų nei metų pabaigoje. Institucijai atliekant patikrinimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė ne tik 2020-01-10 raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ir remiasi skaičiuodama 2018 sutvarkytų atliekų (kuro) kiekį, tačiau ir kuro judėjimo likučių ir kuro bunkeryje apskaitos aktus. Šie aktai patvirtina, jog 2018 metų sausio mėnesio pradžioje atliekų likutis bunkeryje buvo 6677,02 t, todėl skaičiuodama atliekų likučius Institucija turėjo vadovautis būtent šiais duomenimis, o ne matavimo protokolais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

4.9. Matavimo protokoluose apskritai nėra fiksuotas atliekų likučių kiekis (masė) bunkeryje, todėl neaišku, kuo remdamasi Institucija nurodo atliekų likučius buvus 5091,820 t ir 3327,414 t. Apeliantas daro prielaidą, jog Institucija šiuos skaičius gavo atliekų tūrį, kuris nurodytas matavimo protokoluose, paversdama į masę, tačiau tam Institucija turėjo įvertinti ir apskaičiuoti tikslų susidariusių atliekų tankį. Medžiagos tankis – tai medžiagos masės ir tūrio santykis: tankis (?) = masė (m) : tūris (v). Jokie Institucijos tyrimo dokumentai nerodo, jog būtų buvęs atliktas atliekų tankio skaičiavimas, kas galbūt leistų remtis matavimo protokolais. Atliekų tankis ne tik nebuvo nustatytas, tačiau apie tokį skaičiavimą net nėra nurodoma Institucijos 2020-02-25 nutarime.

4.10. Apeliantas pažymi, jog, priklausomai nuo įmonei atvežtų atliekų kilmės, skiriasi ir tokių atliekų bendras (vidutinis) tankio dydis, todėl, neištyrus bunkeryje esančių atliekų, neįmanoma tiksliai nustatyti šių atliekų tankio. Tai, jog TIPK leidime nurodyta kuro bunkerio talpa 6000 t nereiškia, jog į bunkerį negali tilpti, pvz., 8000 t ar daugiau atliekų, jeigu tuo metu bunkeryje esančių atliekų tankis yra didesnis (atliekos tada sveria daugiau). Priklausomai nuo į jėgainę atvežamų atliekų savybių, bunkeryje gali tilpti ir daugiau nei 6000 t svorio atliekų, o TIPK leidime numatytas 6000 t bunkerio talpos dydis yra nurodytas neatsižvelgiant į galimus medžiagos tankio skirtumus.

4.11. Nagrinėjamu atveju Institucija tik dėl jai suprantamų priežasčių nusprendė atliekų likučius bunkeryje skaičiuoti remdamasi ne įmonės kuro apskaitos dokumentais, o dokumentais, kuriuose apskritai nėra jokių tikslių duomenų, taigi – prielaidomis. Tokia praktika neturėtų būti toleruojama, nes nėra užtikrinama objektyviais duomenimis ir visapusišku tyrimu pagrįsta viešojo administravimo subjekto procedūra, tuo labiau jog tokio tyrimo pasekmė – konstatuotas administracinis nusižengimas ir pritaikyta teisinė atsakomybė R. J..

4.12. Institucija nepagrįstai rėmėsi matavimo protokolais dar ir todėl, kad matavimo protokolai neatspindi atliekų likučių bunkeryje situacijos 2018 metų pradžioje ir pabaigoje. Matavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas ir atspindi atliekų likučių tūrį bunkeryje tik 2017-12-29 11.40 val., taigi negali atspindėti situacijos 2018-01-01 pradžioje, nes atliekų kiekis per 2017 metų gruodžio 29, 30 ir 31 dienas realiai galėjo padidėti (įmonei buvo vežamos atliekos). Matavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas ir atspindi atliekų likučių tūrį bunkeryje tik 2018-12-31 11.45 val., taigi negali atspindėti situacijos 2019-01-01 pradžioje, nes per likusią dienos dalį atliekų kiekis galėjo padidėti (įmonei buvo vežamos atliekos).

4.13. Apeliantas pastebi, jog Institucija, atlikdama analogiško pobūdžio 2017 metų patikrinimą, vadovavosi būtent Kuro judėjimo likučių ir kuro bunkeryje apskaitos aktais, todėl neaišku, kodėl Institucija nusprendė šiuo atveju taikyti kitokius duomenų nustatyto metodus. Jeigu Institucija norėjo įsitikinti, ar gali atliekų likučiai viršyti 6000 t, Institucija turėjo tirti atliekų savybes (tankį), tačiau to nedarė, rėmėsi vien tik matavimo protokolais, kurie jokiu būdų negali patvirtinti faktinių atliekų likučių dydžių.

4.14. Skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai pritarė Institucijos pozicijai dėl atliekų likučių bunkeryje skaičiavimo. Jeigu teismas būtų vertinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-01-10 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) bei Kuro judėjimo likučių ir kuro bunkeryje apskaitos aktuose nurodytus atliekų likučių bunkeryje dydžius, būtų padaręs išvadą, jog iš bendro per 2018 metus gauto atliekų kiekio turi būti atimtas atliekų likučių skirtumas, kuris sudaro 1080,73 t (vietoje to Institucija prie per 2018 metus gauto atliekų kiekio nepagrįstai pridėjo dar 1764,406 t, nors tokios papildomos dalies atliekų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesudegino).

Dėl metalų (ne)įtraukimo į sudeginamų atliekų kiekį

4.14. Teismas nepagrįstai ir neteisingai įvertino klausimą dėl inertinių, degime nedalyvaujančių atliekų, o būtent – metalų įskaičiavimo (neįtraukimo) į bendrą sutvarkytų atliekų kiekį. Skundžiama nutartimi teismas palaikė Institucijos poziciją remdamasis šiais argumentais: 1) inertinės atliekos (metalai) atkeliauja kaip atliekos jau po rūšiavimo su atliekų kodais, jos į apskaitą įtraukiamos pagal kiekį ir kodą apskaitoje, atliekos priimamos ir naudojamas jų neišrenkant, neišrūšiuojant nei metalo, nei inertinių atliekų, o kraunamos į deginimo kamerą ir naudojamos jėgainėje (deginamos); 2) TIPK leidime nėra nurodyta, kad iš gauto atliekų kiekio būtų galima eliminuoti metalus; 3) TIPK leidimo 14 lentelės „Leidžiamos naudoti atliekos“ 7 skiltyje yra aiškiai nurodytas didžiausias leidžiamas naudoti kiekis t/m, vertinamos naudojamos atliekos, o ne naudojamas grynas kuras arba tik tas atliekų kiekis, iš kurio gaunama energija. Su tokiais teismo argumentais apeliaciniame skunde nesutinkama ir nurodoma, kodėl metalai neturi būti įskaičiuojami į bendrą sutvarkytų atliekų (kuro) kiekį.

4.15. Apeliantas teigia, jog Institucija ir teismas nepagrįstai nurodo, jog metalų kiekis neturi būti atimtas dėl to, kad šios inertinės atliekos į įmonę patenka su tam tikrais apskaitoje naudojamais atliekų kodais, ar dėl to, kad metalai nėra išrūšiuojami. Apeliantas akcentuoja, jog toks argumentas prieštarauja pačios Institucijos pozicijai dėl į bendrą sutvarkytų atliekų kiekį neįtraukiamos natūralios drėgmės netekties dydžio.

4.16. Byloje nėra ginčo dėl to, kad natūrali netektis dėl drėgmės yra Institucijos išskaičiuojama, tai patvirtino ir Institucija savo atsiliepime į skundą apylinkės teismui – Institucija išskaičiavo 1369,62 t natūralią netektį, kuri nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-01-10 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), ir tai yra suprantama, nes dėl lietingų orų atliekos gali būti labai drėgnos, dėl to jos tiesiog sveria daugiau, tačiau deginant šias atliekas nuo papildomo svorio nėra pagaminama daugiau energijos. Taip pat yra ir su metalais. Visos atliekos, atvežamos deginti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, turi tam tikrus kodus, tačiau taip pat kaip drėgmės turinčios atliekos yra pristatomos ir į apskaitą įtraukiamos su konkrečiu kodu, taip ir atliekos, savyje turinčios metalų, yra pristatomos ir į apskaitą įtraukiamos su konkrečiu kodu. Taigi, šis teismo argumentas yra nepagrįstas, nes priešingu atveju ir natūrali netektis dėl drėgmės neturėtų būti Institucijos išskaičiuojama iš bendro sutvarkyto atliekų kiekio.

4.17. Apeliantas nesutinka su Institucijos ir teismo pozicija, neva dėl metalų neišrūšiavimo yra kalta pati UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atkreipia dėmesį, jog dabartinis teisinis reguliavimas numato, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi priimti atliekas deginti, nepaisant to, ar jose yra metalų, ar ne, ir nėra teisinio reguliavimo, pagal kurį metalai turėtų būtų išrūšiuojami prieš deginimą. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. J. negali kilti neigiamų pasekmių vien todėl, kodėl nėra teisinio reguliavimo, kuris išspręstų nedegių metalų išrūšiavimo klausimą.

4.18. Apeliantas nesutinka ir su teismo argumentu, jog TIPK leidime nėra nurodyta, kad iš gauto atliekų kiekio būtų galima eliminuoti metalus, tačiau TIPK leidime lygiai taip pat nėra nurodyta ir tai, kad iš gauto atliekų kiekio reikėtų eliminuoti natūralią drėgmės netektį. Tai reiškia, jog ir Institucija pripažįsta, jog kai kurie reguliaciniai TIPK klausimai išplaukia iš kitų TIPK nuostatų, jų sisteminio-loginio vertinimo bei atliekų deginimo proceso esmės ir paskirties. Teiginys, jog „leidimas nenumato“, yra visiškai formalus ir neatitinka realaus situacijos vertinimo, TIPK reguliavimo tikslų.

4.19. Skunde pažymima, jog esminis kriterijus, lemiantis, ar konkreti atliekų dalis (natūrali drėgmės netektis, metalai) turėtų būti atimama iš sutvarkytų atliekų kiekio, turėtų būti nustatoma pagal tai, ar ta atliekų dalis yra naudojama kaip kuras, ar ne. Tokią poziciją patvirtina tiek pats TIPK leidimas, tiek ankstesnė Institucijos praktika, tiek ir Europos Sąjungos teisės aktai, reguliuojantys atliekų deginimą: 1) TIPK leidimo bendrojoje dalyje nurodyta: „Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ Aplinkos apsaugos agentūros 2014-11-24 pakeistą TIPK leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), termofikacinėje jėgainėje per metus gali būti sunaudojama iki 180 000 (70%) t nepavojingų komunalinių bei pramoninių atliekų ir iki 75 000 t (30%) biokuro, bendras kuro kiekis 255 000 t“; 2) TIPK leidimo 13 lentelėje „Susidarančios atliekos“ numatyta, kokios atliekos susidaro energijos gamybos metu. Tarp jų yra numatytos ir iš dugno pelenų išskirtos medžiagos (kodas 19 01 02) bei spalvotieji metalai (kodas 19 12 03). Tai reiškia, kad TIPK leidimas patvirtina, jog šios atliekos yra deginimo rezultatas, o ne deginimo „priemonė“; 3) TIPK leidime nurodyta: „Laikoma, kad atliekos jėgainėje nešalinamos, o naudojamos energijai (šiluminei ir elektros) gauti“, todėl jeigu metalai negali būti naudojami energijai gauti, jie neturėtų būti traktuojami kaip atliekos (kuras) TIPK leidime įtvirtinto metinio 255 000 t kuro normatyvo prasme; 4) TIPK leidimo 14 lentelėje „Leidžiamos naudoti atliekos“ numatyta, kokios atliekos gali būti naudojamos. Šiame sąraše nėra metalų (taip pat kaip ir nėra natūralios drėgmės netekties), nes iš metalų nėra ir negali būti išgaunamas kuras; 5) poziciją, kad į bendrą leidžiamą atliekų (kuro) kiekį neturi būti įskaičiuojamos inertinės degime nedalyvaujančios atliekos (metalai), patvirtina ir ankstesnė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento praktika bei atlikti 2016 bei 2017 metų patikrinimai – Institucija metalų kiekį dvejus metus iš eilės išskaičiuodavo iš bendro sutvarkyto atliekų kiekio ir tik atlikto 2018 metų patikrinimo metu nusprendė pakeisti skaičiavimo metodiką ne tik be jokio teisinio, bet ir loginio pagrindimo; 6) Europos Parlamento ir Tarybos 2018-05-30 direktyvoje (ES) 2018/851, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų, 46 ir 49 punktuose aiškiai nurodytas Europos Sąjungos institucijų siekis, jog sutvarkytas atliekų kiekis būtų apskaičiuojamas atsižvelgiant į atliekų masės praradimus dėl drėgmės pokyčio, taip pat įvertinant ir iš dugno pelenų, šlako, atskirtą metalo kiekį.

4.20. Apeliantas teigia, jog teismas tik deklaratyviai nurodė, jog TIPK leidimo 14 lentelės „Leidžiamos naudoti atliekos“ 7 skiltyje yra nurodytas didžiausias leidžiamas naudoti atliekų, o ne gryno kuro kiekis, tačiau niekaip nepagrindė šios išvados ir neatsakė į R. J. argumentą, kad TIPK leidimo bendrojoje dalyje yra aiškiai numatytas būtent kuro kiekis: „bendras kuro kiekis 255 000 t“. Apeliantas mano, jog TIPK leidimo sąlygos turėtų būti vertinamos sistemiškai, taigi esant neatitikimų tarp TIPK leidimo sąlygose numatytų ir TIPK leidimo lentelėse numatytų reikalavimų, turėtų būti vadovaujamasi TIPK leidimo bendroje dalyje numatytomis sąlygomis ir atsižvelgiama į atliekų deginimo proceso esmę ir paskirtį. Atliekų deginimo proceso esmė – sukurti energiją. Metalai energinės vertės neturi, priešingai – jų energinė vertė yra neigiama, todėl iš metalų negali būti išgaunamas kuras. Būtų nelogiška, jeigu TIPK leidimo sąlyga dėl bendro 255 000 t kuro kiekio priklausytų nuo metalų dalies atvežamose atliekose. Be to, nei Institucija, nei teismas nepateikė jokio teisinio pagrindimo nei logiško paaiškinimo, dėl kokių aplinkybių Institucija 2018 m. sunaudotą bendrą kuro kiekį ir TIPK leidime nustatytas sąlygas traktuoja skirtingai nei ankstesniais metais.

4.21. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat laikosi nuostatos, kad gero administravimo principas yra ir Lietuvos teisės sistemos bendrasis teisės principas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistomas, inter alia, gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Iš bendrųjų gero administravimo principo įtvirtinamų imperatyvų taip pat kyla viešojo administravimo subjekto pareiga laikytis ir nuoseklumo bei teisėtų lūkesčių principo, inter alia, reiškiančio ir tai, kad: „Tuo atveju, kai esama teisėto pagrindo nukrypti nuo įprastinės administracinės tvarkos, turėtų būti pateikiamas pranešimas, pagrindžiantis tokio nukrypimo priežastis. Atsižvelgiama į teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, kuriuos asmenys gali turėti atsižvelgdami į ankstesnius Sąjungos administracijos veiksmus.“

4.22. Apeliantas akcentuoja, kad Institucija po UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 ir 2017 metų tikrinimų niekada nesikreipė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar į R. J., kaip į atsakingą asmenį, ir neinformavo, jog ankstesnė Institucijos praktika ir pozicija, taikant ar aiškinant TIPK leidimo sąlygas, keičiasi. Institucija neinformavo R. J. ir įmonės, jog už 2018 metus pagal TIPK leidimą skaičiuotinas bendras sudeginamo kuro (atliekų) kiekis turės būti skaičiuojamas kartu su metalais, o ne kaip anksčiau – šias degime nedalyvaujančias atliekas atėmus iš bendro leistino sudeginti atliekų kiekio. Nei R. J., nei įmonė niekada nebuvo informuoti pranešimu apie tokius viešojo administravimo subjekto įprastinės administracinės procedūros pakeitimus.

4.23. Teisėtumo principas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamas plačiai, kaip, inter alia, reiškiantis, jog viešojo administravimo subjektas, priimdamas individualų administracinį aktą, turi užtikrinti ir šio teisės akto atitiktį bendriesiems teisės principams, be kita ko, sąžiningumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintiems įstatymo viršenybės, proporcingumo, objektyvumo principams. Individualaus administracinio akto teisėtumo reikalavimo ryšys su bendraisiais teisės ir viešojo administravimo principais suponuoja būtinybę taikyti teisės normas ne mechaniškai, bet užtikrinti, kad jų taikymas atitiktų šiuos principus, taip pat ir aukštesnės galios teisės aktus. Laikantis teisėtumo principo, neteisėti administraciniai aktai pagal bendrąją taisyklę turėtų būti panaikinami.

Dėl R. J. kaltės nebuvimo

4.24. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje yra įrodyti visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Mano, kad R. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn nesant apelianto kaltės. Vienas iš administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės būtinųjų elementų yra kaltė. ANK 7 straipsnis numato, jog asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Iš skundžiamoje nurodytų argumentų matyti, jog teismas vertino R. J. veiksmus kaip padarytus dėl neatsargumo.

4.25. Nebuvo jokio pagrindo R. J. veiksmus vertinti net kaip padarytus dėl neatsargumo, nes jis negalėjo numatyti, kad dėl metalų neišskaičiavimo bei atliekų likučių skaičiavimo pagal įmonės apskaitos dokumentus galėtų būti pažeistos TIPK leidimo sąlygos. Jis skaičiavimus atliko pagal galiojančius teisės aktus, TIPK leidimo sąlygas, Institucijos dvejus metus iš eilės taikytą praktiką ir sutvarkytų atliekų (kuro) skaičiavimo metodiką. Tai reiškia, kad nėra R. J. nepagrįsto pasitikėjimo (ANK 9 straipsnio 2 dalis). Taip pat R. J. pagal aplinkybes ir savo asmenines savybes negalėjo numatyti, kad Institucija, neinformavusi įmonės ar R. J., staiga ims kitaip vertinti TIPK leidimo sąlygas ir bendrą sutvarkytų atliekų kiekį ims skaičiuoti pagal kitokią metodiką. Institucija niekada nei raštu, nei žodžiu neinformavo įmonės ar R. J., jog nuo 2018 metų sutvarkytų atliekų (kuro) normatyvas bus vertinamas neatimant metalų, taip pat remiantis kitokia atliekų likučių bunkeryje apskaičiavimo metodika ir kitais dokumentais. R. J. neturint tokios informacijos, jis objektyviai negalėjo numatyti, jog gali kilti padariniai, numatyti ANK 235 straipsnyje. Taigi nėra ir R. J. nerūpestingumo (ANK 9 straipsnio 3 dalis).

Dėl vadovavimosi klaidinga oficialia konsultacija

4.26. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamos nutarties motyvu, jog ANK 21 straipsnis negali būti taikomas, nes „<...> veikloje vadovautis anksčiau atliktų patikrinimų rezultatais, nesiaiškinant ar taip yra teisinga, negali būti pripažintina administravimo subjekto oficialia konsultacija.“

4.27. Minėtas teismo argumentas yra nepagrįstas, nes R. J. neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo abejoti Institucijos priimtais 2016 ir 2017 metų patikrinimo aktais. Institucija niekada neinformavo, jog nuo 2018 metų sutvarkytų atliekų skaičiavimo metodika bus keičiama. Apelianto manymu, būtų absurdiška iš R. J. ar panašioje situacijoje esančio asmens reikalauti, jog jis kiekvieną kartą kreiptųsi į veiklos priežiūrą atliekančią instituciją ir klaustų, ar tikrai nepasikeitė tam tikri teisės taikymo ar aiškinimo aspektai, net nesant objektyvių indikacijų apie tokius pakeitimus. Nei TIPK leidimo sąlygos, nei reguliavimas tuo metu nekito, keitėsi tik Institucijos darbuotojai, dėl to Institucija ėmė kitaip taikyti teisę. Apelianto manymu, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principas reikalauja, jog viešojo administravimo subjekto veiksmai ir sprendimai turėtų tęstinumą, o siekdamas pakeisti iki tol taikytą teisės taikymo ar aiškinimo praktiką ar administracinę procedūrą plačiąja prasme (šiuo atveju – sutvarkytų atliekų (kuro) kiekio skaičiavimo metodiką) viešojo administravimo subjektas turėtų apie tai informuoti bei suteikti laiko pasiruošti.

4.28. ANK 21 straipsnyje yra numatyta, jog pagal šį kodeksą neatsako asmuo, kuris šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija. Klaidingos oficialios konsultacijos apibrėžtis ir sąlygos, kuriomis klaidinga oficialia konsultacija vadovavęsis asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, nustatomos kituose įstatymuose. Teismų praktikoje yra nurodoma: „Teismas konstatuoja, kad atleisti nuo atsakomybės asmenį galima ne bet kuriam kitam asmeniui pateikus klaidingą informaciją; asmuo tik tuomet neturi atsakyti už pažeidimą, jeigu jis padaro veiką iš anksto turėdamas viešojo administravimo subjekto konsultaciją, kuri buvo klaidinga.“ Teismų praktikoje pateikiami pavyzdžiai leidžia daryti išvadą, jog „konsultacija“ ANK 21 straipsnio prasme reiškia ne tik tokį viešojo administravimo subjekto dokumentą, kuris būtų formaliai vadinamas „konsultacija“, tačiau ir bet kokią kitą viešojo administravimo subjekto teikiamą oficialią informaciją, kuri savo turiniu gali būti laikoma konsultacija ar paaiškinimais dėl taikytinų teisės aktų ar kitų institucijos nurodymų. Todėl, net ir nustačius pažeidimą, R. J. turėjo būti atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės, nes Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento 2016 ir 2017 metų patikrinimo protokolai bei juose nurodyta informacija turi būti laikomi viešojo administravimo subjekto konsultacija, pagal kurią metalai neturi būti įtraukiami į sutvarkytų atliekų kiekį.

4.29. VAĮ 36³ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ūkio subjektas vadovaujasi priežiūrą atliekančio subjekto vadovo, jo įgalioto asmens ar kolegialios priežiūrą atliekančio subjekto institucijos patvirtinta rašytine arba viešai paskelbta konsultacija, kuri vėlesne konsultacija, aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto konsultacija ar kitu individualiu administraciniu aktu arba teismo sprendimu pripažįstama kaip neatitinkanti (klaidinga) teisės aktų reikalavimų, ūkio subjektui poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, netaikomos. Apeliantas pažymi, kad šiuo metu neegzistuoja ir VAĮ 36³ straipsnio 3 dalyje numatytos išlygos, dėl kurių ši taisyklė neturėtų būti taikoma, nes: 1) nebuvo keičiamas reguliavimas ar TIPK leidimo sąlygos; 2) nei įmonė, nei R. J. nebuvo informuoti, jog iš patikrinimo aktų išplaukianti konsultacija buvo klaidinga; 3) nėra poreikio taikyti baudas nei įmonei, nei R. J., nes tariamai neteisėtais veiksmais nebuvo padaryta žala visuomenei, asmenų interesams ar palinkai (Institucija ir teismas pripažino, jog žala gamtai nebuvo padaryta).

4.30. Apeliantas mano, jog oficialios konsultacijos buvimo ar nebuvimo faktą teismas nepagrįstai susiejo su tuo, ar R. J. aiškinosi su Institucija dėl to, ar atliekų kiekio skaičiavimo metodika yra teisinga, ar ne. Teismas turėjo įvertinti, ar pagal savo pobūdį atlikti patikrinimai ir Institucijos surašyti patikrinimo aktai savo turiniu (nepaisant to, jog savo forma jie nėra konsultacija), gali būti laikomi vieša konsultacija ANK 21 straipsnio prasme. Šių patikrinimų ir jų pagrindu surašytų aktų (kaip atitinkančių ar neatitinkančių oficialios konsultacijos turinį) vertinimas neturėtų priklausyti nuo R. J. galimų veiksmų po tokių aktų (konsultacijų ANK 21 straipsnio prasme) priėmimo.

4.31. Bylos įrodymai patvirtina, jog įmonė, per 2018 metus į aplinkos orą išmesdama 292,70614 t teršalų, neviršijo metinio 536,431 t į aplinkos orą leidžiamų išmesti teršalų kiekio normatyvo. 2013-07-15 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 punkte numatyta, jog TIPK leidimų sistema siekiama užtikrinti, kad būtų išvengta šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, teršalų patekimo į orą, vandenį, dirvožemį arba, jei tai neįmanoma, būtų sumažintas jų kiekis ir užkirstas kelias atliekų susidarymui, siekiant aukšto aplinkos apsaugos lygio. Taigi, TIPK leidime įtvirtintų sąlygų laikymasis turėtų būti vertinamas ne formaliai, tačiau ir atsižvelgiant į tokio reguliavimo tikslus. Įmonė, į sutvarkytų atliekų apskaitą įtraukdama metalus, jokiu būdu neprisidėjo prie didesnės taršos, priešingai – dėl įmonės deginamų atliekų šios nepateko į vandenį ir dirvožemį.

4.32. Apeliantas pažymi, jog, be 2018 metų tyrimo, Institucija lygiagrečiai atliko ir 2019 metų tyrimą, per kuriuos įmonė taip pat degino atliekas vadovaudamasi „senomis“ Institucijos konsultacijomis, o tai reiškia, kad ir dėl viršytų sudegintų atliekų kiekių 2019 metais R. J. ir įmonė bus traukiami atsakomybėn ir tikėtina, kad jiems bus skirtos didesnės nuobaudos dėl pakartotinumo. Atsižvelgiant į tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pripažinta valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektu, į kurį neretai atvežamos deginti atliekos, susijusios su viešuoju interesu (pvz., užterštas pienas iš Alytaus regiono, kilus gaisrui UAB „(duomenys neskelbtini)“), įmonė turi teisėtą lūkestį, jog įmonės veiklą prižiūrinti institucija nesiims be konsultacijų taikyti ir aiškinti TIPK leidimo sąlygas ad hoc, pagal kiekvieno Institucijos darbuotojo subjektyvų vertinimą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis būtų panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena R. J. būtų nutraukta. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.

9. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

10. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, susipažinęs su apeliacinio skundo bei Institucijos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais ir patikrinęs skundžiamą nutartį, neturi pagrindo sutikti su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada dėl R. J. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje. Tokio procesinio sprendimo nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiama teismo nutartis ir Institucijos nutarimas negali būti pripažinti pagrįstais.

12. Apygardos teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys neleidžia neginčytinai nustatyti, jog R. J. padarė jam inkriminuotą ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju nėra paneigta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija, kad jeigu per 2018 metus įmonėje sutvarkytų atliekų kiekį Institucija būtų skaičiavusi pagal savo pačios 2016 m. ir 2017 m. sutvarkytų atliekų kiekio patikrinimų metu taikytą skaičiavimo metodiką (b. l. 53–59, 66–71), būtų nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metais sutvarkytų atliekų kiekis yra 253 448,548 t ir neviršija TIPK leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyto didžiausio leidžiamo naudoti atliekų kiekio (255 000 t/m).

13. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-01-10 rašto dėl 2018 m. sutvarkytų atliekų kiekio Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 51) matyti, jog skaičiuodama per 2018 m. sutvarkytų atliekų kiekį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš bendro gauto per 2018 metus atliekų kiekio (259 289,438 t) atėmė atliekų likučių bunkeryje per 2018 metus skirtumą, kuris, pagal 2018 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kuro judėjimo likučių ir kuro bunkeryje apskaitos aktus, sudaro 1080,73 t (b. l. 108, 130). Tuo tarpu Institucija, kuri ankstesnių patikrinimų metu vadovavosi būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais Kuro likučių ir kuro bunkeryje apskaitos aktais (b. l. 57, 70), 2018 m. sutvarkytų atliekų kiekio patikrinimo metu jau rėmėsi matavimo protokolais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 106–107) ir užuot iš bendro sutvarkytų atliekų kiekio atėmusi 1080,73 t (kaip to pagrįstai tikėjosi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo), vadovaudamasi minėtais matavimo protokolais pridėjo 1764,406 t, o tai padidino UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2018 metus sutvarkytų atliekų kiekį.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija paaiškino, kokiais duomenimis ir skaičiavimo (konvertavimo) metodika remdamasi apskaičiavo atliekų likučius (masę) bunkeryje 2018 metų pradžioje ir pabaigoje buvus 5091,820 t ir 3327,414 t, o ne 6677,02 t ir 7757,75 t (pastaruosius likučius remdamasi ankstesnių patikrinimų praktika įmonė buvo nurodžiusi minėtame 2020-01-10 rašte dėl 2018 m. sutvarkytų atliekų kiekio). Vis dėlto ši Institucijos naudojama nauja atliekų likučių bunkeryje 2018 metais skaičiavimo metodika reikšmingai skiriasi nuo 2016 m. ir 2017 m. sutvarkytų atliekų kiekio patikrinimų metu Institucijos taikytos skaičiavimo metodikos. Atsižvelgiant į tai, kad teisinis reguliavimas per pastaruosius metus išliko stabilus, o byloje nėra jokių duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apie tokius būsimus skaičiavimo pokyčius prieš 2018 metų įmonės veiklos patikrinimą būtų buvęs Institucijos informuotas, R. J. galėjo visiškai pagrįstai manyti ir tikėtis, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutvarkytų atliekų kiekis yra ne 259684,224 t, o 253 448,548 t ir neviršija įmonės TIPK leidime nurodyto didžiausio leidžiamo naudoti atliekų kiekio (255 000 t/m). Be to, apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, jog minėti matavimo protokolai nerodo tikrosios atliekų likučių situacijos 2018 metų pradžioje ir pabaigoje. Matavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas ir atspindi atliekų likučių tūrį bunkeryje tik 2017-12-29 11.40 val. ir negali atspindėti situacijos 2018-01-01 pradžioje, nes atliekų kiekis per 2017 metų gruodžio 29, 30 ir 31 dienas galėjo padidėti, o matavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas ir atspindi atliekų likučių tūrį bunkeryje tik 2018-12-31 11.45 val., todėl negali atspindėti situacijos 2019-01-01 pradžioje, nes per likusią dienos dalį atliekų kiekis taip pat galėjo padidėti. Tuo būdu Institucijos suskaičiuotas atliekų likučių kiekis bunkeryje 2018 metų pradžioje ir pabaigoje taip pat nėra visiškai tikslus.

15. Nors pirmosios instancijos teismas ir Institucija nurodė, jog metalų (inertinių atliekų nedalyvaujančių degime) kiekis neišskaičiuojamas iš bendro sutvarkytų atliekų kiekio, tačiau pažymėtina tai, jog Institucija iki šiol į bendrą sutvarkytų atliekų kiekį neįtraukia natūralios drėgmės netekties dydžio (tai nurodyta tiek Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą, tiek ir Institucijos atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundą apylinkės teismui (b. l. 97). Iš 2017-07-14 Patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 57) ir 2018-06-25 Patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 70) matyti, jog šių patikrinimų metu Institucija, remdamasi įmonės jai pateiktais dokumentais (jau minėtais Kuro judėjimo likučių ir kuro bunkeryje apskaitos aktais ir sunaudotų atliekų kiekius pagrindžiančiais raštais), išskaičiuodavo ne tik natūralios drėgmės netekties dydį, tačiau ir inertines atliekas, nedalyvaujančias degime. Atsižvelgiant į tai, kad teisinis reguliavimas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ TIPK leidimo sąlygos per pastaruosius metus nesikeitė (keitėsi tik patikrinimą atlikęs Institucijos specialistas, kuris esant toms pačioms sąlygoms ėmė kitaip interpretuoti teisės aktus ir vertinti įmonės pateikiamus duomenis), administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negalėjo tikėtis, kad dėl to gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.

16. Apeliantas pagrįstai nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ TIPK leidime nėra nurodyta ne tik tai, kad iš gauto atliekų kiekio būtų galima išskaičiuoti metalus, tačiau ir tai, kad iš gauto atliekų kiekio būtų galima išskaičiuoti natūralią drėgmės netektį, o tai reiškia, jog pati Institucija pripažįsta, kad kai kurie reguliaciniai TIPK klausimai išplaukia iš kitų TIPK nuostatų, jų sisteminio-loginio vertinimo bei atliekų deginimo proceso esmės ir paskirties, todėl lakoniškas teismo teiginys, kad įmonės TIPK leidimas galimybės išskaičiuoti metalus nenumato, yra formalus ir nepaaiškina, kodėl pati Institucija šiuos klausimus interpretuoja skirtingai. Be to, nei teismas, nei Institucija neatsakė į apelianto argumentą, jog įmonės TIPK leidime yra nurodyta, jog laikoma, kad atliekos jėgainėje ne šalinamos, o naudojamos energijai (šiluminei ir elektros) gauti. Minėto leidimo bendrojoje dalyje yra numatytas bendras 255 000 t kuro kiekis, o atliekų deginimo proceso esmė yra sukurti energiją, tačiau metalai energinės vertės neturi (iš jų kuras negali būti išgaunamas), todėl būtų nelogiška, jei jie būtų traktuojami kaip kuras.

17. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos normas ir principus, yra ne kartą nurodęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad konstitucinė asmens teisėtų lūkesčių apsauga aiškintina neatsiejamai nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, Konstitucijoje įtvirtintos įgytų teisių apsaugos, būtinumo užtikrinti asmens, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, pasitikėjimą valstybe ir teise; asmens pasitikėjimas valstybe ir teise bei teisėtų lūkesčių apsauga, kaip konstitucinės vertybės, yra neatskiriama nuo teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo prezumpcijos; asmenį, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, saugo ir gina Konstitucija; šios nuostatos nepaisymas reikštų, kad nukrypstama ir nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai). Be kita ko, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas būtų aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės būtų tikslios, būtų užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

18. Dar galiojant Administracinių teisės pažeidimų kodeksui, teismų praktikoje (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-44-976/2016) buvo suformuluota nuostata, jog pagal įstatymą administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ATPK pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ATPK 10, 11 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs ir anksčiau (pavyzdžiui, nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių–psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016). Ši teismų praktika yra aktuali ir taikant analogiškas ANK nuostatas. Taigi tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo vykdoma ūkinė veikla, nesilaikant aplinkosaugos leidime nustatytų sąlygų, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo.

19. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju R. J. negalėjo numatyti ir tikėtis, jog Institucija UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sunaudotą bendrą kuro kiekį ir TIPK leidime nustatytas sąlygas traktuos skirtingai nei ankstesniais metais. Dėl to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikus duomenis apie 2018 metais įmonės sutvarkytų atliekų kiekį, R. J. pagrįstai tikėjosi, kad už įmonės TIPK leidime nurodytos sąlygos pažeidimą administracinėn atsakomybėn pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį jis nebus traukiamas. Be to, apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad Institucija po UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 ir 2017 metų tikrinimų nesikreipė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar į R. J., kaip į atsakingą asmenį, ir neinformavo, jog ankstesnė Institucijos praktika ir pozicija, taikant ar aiškinant TIPK leidimo sąlygas ir apskaičiuojant sunaudotą bendrą kuro kiekį, keičiasi.

20. Reziumuojant apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju R. J. pagrįstai tikėjosi, jog, nesant jokių pasikeitimų galiojančiame teisiniame reglamentavime ir negavus jokios informacijos iš Institucijos ar kitų oficialių valdžios įstaigų apie numatomus taikyti kitokius vertinimo kriterijus tikrinant įmonės 2018 metais sudegintų atliekų kiekį, įmonės 2018 metais sudegintų atliekų kiekio patikrinimas bus vykdomas remiantis tokiais pat kriterijais ir metodikomis, kaip ir analogiški 2017 metų ir 2016 metų veiklos patikrinimai. Dėl to, įmonei sudeginus atliekų kiekį, kuris, pagal jau įprastą atliekų kiekio skaičiavimo metodiką neviršijo didžiausio leistino aplinkosaugos leidime nurodyto kiekio, R. J. pagrįstai tikėjosi, kad įmonės 2018 metais sudegintų atliekų kiekis neviršija aplinkosaugos leidime nustatytų sąlygų ir jis už tai nebus traukiamas administracinėn atsakomybėn. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados dėl R. J. kaltės (ANK 7, 8, 9 straipsniai), atitinkamai nėra pagrindo R. J. veiką vertinti kaip teisės pažeidimą, nurodytą ANK 235 str. 4 d. Šiame kontekste dar kartą atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bet kokios valstybės institucijos padarytos klaidos riziką turi prisiimti pati valstybė ir kad tokios klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita (pvz., 2014 m. spalio 21 d. sprendimas byloje Digrytė Klibavičienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34911/06; 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje Bogdel prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41248/06; 2008 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Xheraj prieš Albaniją, peticijos Nr. 37959/02).

21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. J. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 235 str. 4 d., padarymą nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties, pažeidžiant ANK 591 straipsnio 1 punkto nuostatą, taip padarytas esminis proceso ir materialiosios teisės pažeidimas, turėjęs įtakos neteisėtų sprendimų priėmimui. Konstatavus, kad R. J. veikoje nėra kaltės, Institucijos nutarimas ir apylinkės teismo nutartis naikinami, o R. J. administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės 2020 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-565-2020, kuriuo R. J. nubaustas pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį 700 Eur bauda, ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 4 d. nutartį, kuria šis nutarimas pakeistas paskiriant R. J. administracinę nuobaudą įspėjimą, ir administracinio nusižengimo teiseną R. J. pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.