Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-20 · Administracinė byla Nr. I-4846-595/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-20
Bylos Nr.
I-4846-595/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02976-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vita Valeckaitė
Pareiškėjas
K. B.
Atsakovas
Kalėjimų deparatmentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-4846-595/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02976-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui Kalėjimų deparatmentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) dėl vilkinimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde prašo teismo dėl neteisėtų Departamento veiksmų priteisti jam 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1-7). Nurodė, kad jis Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos sprendimus skundė Departamento direktoriui. Departamento direktorius nesilaikė Bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) bei Viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintos skundų nagrinėjimo tvarkos, nepagrįstai vilkino skundų nagrinėjimą, dėl ko negalėjo kaip įmanoma per trumpesnį laiką ginti savo pažeistų teisių teisme. Nurodė, kad Departamentas į jo teiktus skundus atsakė pavėluotai, buvo pažeisti teisės aktuose įtvirtinti terminai. Pareiškėjas teigia, kad skundų nagrinėjimų metu jis nebuvo pasyvus, domėjosi eiga per įgaliotą atstovę. Pažymėjo, jog Departamentas 2019 m. kovo 26 d. raštu pripažino jo 2019 m. kovo 14 d. skundą pagrįstu ir nurodė, kad atsakymas buvo pateiktas praleidžiant BVK nustatytus terminus, nurodė, jog dėl struktūrinės reorganizacijos žmogiškųjų išteklių trūkumo buvo pažeistas terminas.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl sprendimų priėmimo vilkinimo jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus instituciją, kuri Departamento direktoriui rekomendavo imtis priemonių, kad būtų laikomasi terminų. Departamento nurodomos priežastys dėl praleistų terminų: struktūrinė reorganizacija, žmogiškųjų išteklių trūkumas, darbuotojos nedarbingumas, bylos neturėjimas negali būti laikomos objektyviomis priežastimis. Teigia, kad jis tik vienu atveju buvo informuotas apie termino pratęsimą iš dešimties vėluojamų pateikti atsakymų į skundus. Tokiu būdu Departamentas pažeidė VAĮ 31 saipsnį. Teigia, kad Departamentas savo veiksmais pažeidė įstatymo viršenybės, viešojo administravimo, gero administravimo, teisėtumo principus.

Nurodė, kad šiuo atveju Departamentas daugiau nei 1 metus sistemingai vykdė ir tebevykdo VAĮ, BVK ir nurodytų principų pažeidimą, be pateisinamų priežasčių vilkina jo skundų nagrinėjimą, praleidžia administracinės procedūros terminus, neinformuodami apie administracinės procedūros terminų pratęsimą, ignoruodami jo aktyvų domėjimąsi skundų nagrinėjimo eiga. Dėl ilgo skundų nagrinėjuimo užsitęsia ir jo pažeistų teisių gynyba. Nurodė, kad ir šiame skunde, ir Departamentui pateiktuose skunduose informacija yra susijusi su jo pataisos procesu, su informacijos gavimu, siekiant įgyvendinti lygtinio paleidimo instituto taikymą, taip pat su jo teisinės padėties pokyčiais, nusikalstamo elgesio rizikos mažinimu, dokumentų, kuriuose yra pateikta informacija apie jį, gavimu, neteisėtais pareigūnų veiksmais ir jų užkardymu, reputacijos gynimu, siekiu gauti informaciją, kaip elgtis, kad sėkmingai vyktų pataisos procesas. Dėl nepagrįstai ilgo skundų nagrinėjimo galimai yra priimami kitų institucijų neteisėti sprendimai. Neturtinės žalos atsiradimas taip pat siejamas su paneigtu pasitikėjimu Departamentu kaip viešojo administravimo institucija bei jos prestižu. Remiantis išsėstytu, pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinę žalą – 5000 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą (b. l. 40-43) nurodė, kad su skundu nesutinka.

Nurodė, kad neginčija fakto, kad skundai buvo išnagrinėti praleidus terminą, tačiau atkreipia dėmesį, kad minėtų skundų atsakymų terminas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Pažymėjo, kad įstaigoje įvykus reorganizacijai, kuri turėjo būti įgyvendinta iki 2019 m. vasario 1 d. ir ryšium su tuo, kad 2018 m. gruodžio mėnesį Departamentą paliko dauguma darbuotojų, atsakingų už nuteistų asmenų skundų nagrinėjimą ir iki šiol jų trūksta (vyksta centralizuotas darbuotojų priėmimas), padidėjo skundų nagrinėjimo apimtys. Departamentas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 25 d. gavo 2703 vien nuteistųjų skundus, o darbuotojų, nagrinėjančių šiuos skundus po įvykusios reorganizacijos yra smarkiai sumažėję. Saugumo valdymo skyriui, kuris ir nagrinėjo kai kuriuos pareiškėjo skundus, buvo nukreipta nagrinėti 817 skundų, prašymų ir kt. kreipimųsi, darbuotojų nagrinėjančius skundus yra 12, tad per minėtą laikotarpį vienam darbuotojui teko 68 skundai, tačiau minėti darbuotojai turi ir kitas priskirtas funkcijas, ne tik skundų nagrinėjimą. Susidarius objektyvioms ir nuo Departamento nepriklausančioms aplinkybėms ir žmogiškųjų išteklių trūkumui, pareiškėjui buvo pavėluotai pateikti atsakymai į skundus. Tačiau pavėluotas atsakymų pateikimas nesukėlė pareiškėjui neigiamų pasekmių ir jis turėjo galimybę apskųsti Departamento sprendimus, kadangi skundo padavimo terminas skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo dienos. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, dauguma nurodytų Departamento sprendimų apskundimo terminų jau yra pasibaigę.

Nurodė, kad kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, tarnautojų neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad negavęs atsakymų į skundus, pareiškėjas turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl įpareigojimo viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių (neturtinės žalos), taip pat neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.

Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog dėl minėto termino praleidimo, kaip nors apribotos kitos pareiškėjo, kaip laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo, teisės ar kitokiu būdu pabloginta jo padėtis. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokio įrodomąją galią ar kito raštiškai pagrįsto įrodymo ar paaiškinimo dėl neturtinės žalos patyrimo, nors teigia, kad termino praleidimas jam sukėlė neturtinę žalą. Atsakymai pareiškėjui pavėluotai buvo pateikti dėl objektyvių priežasčių, o ne siekiant jį žeminti, pažeisti jo teises ar kitaip sumenkinti.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjas neįrodė ir neįvardijo konkrečios kilusios žalos ir jos ryšio su neva neteisėtais Departamento veiksmais, nepagrindė, kaip apskaičiavo patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjo teiginiai dėl patirtos žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir neparemti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ar įrodymais. Pareiškėjo skundai buvo pripažinti arba kaip nepagrįsti arba gražinti atgal nagrinėti institucijai, kurioje pareiškėjas atlieka bausmę, tačiau dėl to, jog ši nesuteikė pareiškėjo prašomos bendro pobūdžio informacijos. Dėl nurodytų aplinkybių, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos dydžio turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų, vilkinant priimti sprendimus (atsakymus į jo skundus) atlyginimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Skirtingai nei turtinė, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenumato, ji neatlyginama. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Net ir tuo atveju, kuomet neturtinės žalos faktas preziumuojamas pagal įstatymą, ieškovas turi pagrįsti reikalaujamos kompensacijos dydį.

Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).

Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas į 2019 m. birželio 8 d. skundą, pratęsus terminą 10 darbo dienų, jam atsakė tik 2019 m. liepos 30 d; į 2019 m. gegužės 20 d. skundą atsakymą pateikė 2019 m. birželio 26 d.; į 2019 m. gegužės 16 d. skundą atsakymą pateikė 2019 m. liepos 9 d.; į 2019 m. gegužės 24 d. skundą atsakymą pateikė 2019 m. liepos 11 d.; į 2019 m. sausio 26 d. skundą atsakymą pateikė 2019 m. kovo 22 d.; į 2019 m. sausio 24 d. skundą atsakymą pateikė 2019 m. vasario 26 d.; į 2018 m. rugsėjo 2 d. skundą atsakymą pateikė 2018 m. spalio 9 d.; į 2018 m. rugsėjo 23 d. skundą atsakymą pateikė 2018 m. lapkričio 6 d.; į 2018 m. balandžio 23 d. skundą atsakymą pateikė 2018 m. liepos 30 d. Tai patvirtina ir į bylą pateikti Departamento raštai (b. l. 8-9, 10-12, 13-15, 16-19, 20-22, 23-24, 25-26, 27-28, 29). Pareiškėjas nurodė, kad skundo pateikimo teismui dieną (2019 m. rugpjūčio 19 d.) nėra gavęs atsakymo į 2019 m. birželio 14 d. skundą. Nustatyta, kad į 2019 m. birželio 14 d. pareiškėjo skundą Departamentas atsakė 2019 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 2S-3987 (b. l. 59-60).

Pagal VAĮ 31 straipsnį administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą per 2 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti administracinės procedūros terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 25 punkte reglamentuota, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Administracinės procedūros atliekamos laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų. BVK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos.

Taigi, iš pateiktų duomenų ir įrodymų byloje matyti, kad į visus pareiškėjo teiktus skundus Departamentas pateikė atsakymus (raštus) nesilaikant VAĮ 31 straipsnyje, BVK 183 straipsnio 2 dalyje nurodyto skundui išnagrinėti nuo skundo gavimo dienos 20 darbo dienų termino. Departamentas iš esmės neneigia ir neginčija, kad atsakydamas į pareiškėjo skundus nesilaikė įstatymo nustatytų skundų nagrinėjimo terminų bei nurodė to priežastis: struktūrinė įstaigos reorganizacija, žmogiškųjų išteklių trūkumas, darbuotojos nedarbingumas, pareiškėjo bylos neturėjimas. Taip pat į bylą pateikė duomenis apie įstaigoje gautą skundų kiekį skundui aktualiu laikotarpiu (b. l. 44).

Nagrinėjamu atveju vertinant ginčo situaciją, teismas laiko, kad Departamentas pažeidė imperatyvų įstatyme įtvirtintą reikalavimą dėl skundų nagrinėjimo termino. Departamento nurodytos priežastys, dėl ko nebuvo išlaikyti nagrinėjimo terminai, nėra laikytinos svarbiomis, pagrįstomis, pateisinančiomis jų praleidimą. Todėl teismas pripažįsta, kad Departamentas atliko neteisėtus veiksmus, nustatytais terminais neišnagrinėjęs pareiškėjo skundų.

Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtą valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-669/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Taip pat yra pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada yra įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t.y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012; kt.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, jog asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų nebuvo vienkartinio pobūdžio. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007).

Pareiškėjas nurodė kad būtent dėl Departamento vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus (vilkinimo nagrinėti skundus) jam buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškianti tuo, kad jam nepagrįstai ilgą laiką buvo užkertamas kelias kreiptis į kitas institucijas ir į teismą dėl neteisėtų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiksmų, turinčių tiesioginę įtaką jo teisinei padėčiai, siekiui pasinaudoti galimybe išeiti į laisvę anksčiau taikant lygtinio paleidimo institutą. Taip pat tuo, kad dėl ilgo nagrinėjimo užsitęsė jo teisių gynyba, skundų reikalavimai yra susiję su jo pataisos procesu, su jo teisinės padėties pokyčiais, informacijos apie jį gavimu, reputacijos gynimu, dėl nepagrįstai ilgo skundų nagrinėjimo galimai yra priimami kitų institucijų neteisėti sprendimai. Be to, teigia, kad neturtinės žalos atsiradimas siejamas ir su paneigtu pasitikėjimu Departamentu kaip viešojo administravimo institucija bei jos prestižu.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas turi pareigą įrodyti priežastinio ryšio tarp valstybės institucijos neteisėtų veiksmų ir jam padarytos žalos buvimą, taip pat įrodyti konkrečią jo atžvilgiu kilusią neturtinę žalą, neturtinės žalos dydį, kurią pareiškėjas nurodė vertinantis 5000 Eur suma.

Nustatyta, kad Departamentas visus pareiškėjo skundus, nors ir pavėluotai, yra išnagrinėjęs ir į juos atsakęs, visi skundai yra atmesti kaip nepagrįsti, išskyrus 2019 m. gegužės 16 d. skundą, 2019 m. gegužės 24 d. skundą dalyje dėl dokumentų, informacijos pateikimo, 2019 m. birželio 14 d. skundą dėl informacijos, duomenų pateikimo, kuriuos Departamentas pripažino pagrįstais ir įpareigojo Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymus pateikti jo reikalaujamus duomenis ir dokumentus (b. l. 13-14, 16-18, 59-60).

Pagal BVK 183 straipsnio 3 dalį Departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per 20 dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Informacinės teismų sitemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas teikė skundą dėl Departamento 2018 m. spalio 9 d. rašto Nr. 2S-3247, kuriuo pareiškėjui buvo atsakyta į 2018 m. rugsėjo 2 d. skundą, tačiau šį skundą Regionų apygardos administracinis teismas yra atsisakęs priimti (2018 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-10678-583/2018). Nutartis įsiteisėjusi. Pareiškėjo skundą dėl 2018 m. lapkričio 6 d. Departamento rašto Nr. 2S-3557, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 23 d. skundą, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-2933-406/2019 taip pat atsisakė priimti, nutartis įsiteisėjusi. Nustatyta ir tai, kad pareiškėjas skundu prašė panaikinti Departamento 2019 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. 2S-913, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2019 m. sausio 24 d. skundą, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo, pareiškėjo skundą atmetė (administracinė byla Nr. I-4429-402/2019). Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose yra nagrinėjamas pareiškėjo skundas, kaip nurodė pareiškėjas dėl neveikimo vykdant jo pataisos procesą (administracinė byla Nr. I-4556-739/2019). Nenustatyta, kad pareiškėjas per BVK 183 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą būtų skundęs kitus Departamento atsakymus (raštus) į jo skundus, nurodytus teismui šiame skunde. Kaip matyti, teikti skundai dėl Departamento atsakymų yra atsisakyti priimti arba atmesti, kaip nepagrįsti.

Taigi, nagrinėjamu atveju nors ir nustatyta, kad Departamentas atliko neteisėtus veiksmus nesilaikydamas įstatymo nustatytų skundų išnagrinėjimo termino, tačiau nenustatyta, kad dėl to buvo pažeistos kažkokios konkrečios pareiškėjo teisės, apribota jo pažeistų teisių gynyba, kad dėl termino praleidimo pareiškėjui yra padaryta konkreti ir apibrėžta objektyvi žala bei kaip būtent pareiškėjo skunde nurodomi Departamento pažeidimai pasireiškė pareiškėjo, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (vilkinimo atsakyti į skundus) patyrė žalą atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl Departamento neteisėtų veiksmų. Teismas sutinka su Departamento pozicija, kad negavus nustatytais terminais atsakymų į skundus, pareiškėjas turėjo teisę ir pagrindą kreiptis į teismą dėl įpareigojimo viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs šia įstaymo jam suteikta teise. Departamento sprendimus pareiškėjas turėjo teisę skųsti BVK 183 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, - per 20 dienų nuo jų gavimo dienos. Tačiau visų sprendimų, kuriuos nurodo šiame skunde pareiškėjas neskundė teismui. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismui atsisakius priimi kelis jo skundus, atmetus skundus, jie nebuvo pareiškėjo skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacine tvarka.

Departamentas pareiškėjo 2019 m. gegužės 16 d. skundą, 2019 m. gegužės 24 d. skundą dalyje dėl dokumentų, informacijos pateikimo, 2019 m. birželio 14 d. skundą tenkino (b. l. 13-14, 16-18, 59-60). Tačiau atsižvelgiant į pareiškėjo skunde keliamus prašymus (reikalavimus) šiuo atveju skundų patenkinimai nėra pagrindas laikyti, kad pavėluotas jų išnagrinėjimas galimai sukėlė pareiškėjui neigiamas pasekmes, susijusias dėl jo teisinės padėties pokyčio, nusikalstamo elgesio rizikos mažinimu, jo pataisos proceso eiga. Kaip minėta, pareiškėjas turėjo teisę ginti teises kreipiantis į teismą dėl Departamento neveikimo. Juolab, pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų ir įrodymų, kokių institucijų ir kokie konkrečiai neteisingi sprendimai buvo priimti jo atžvilgiu, esantys priežastiniame ryšyje su Departamento uždelstu sprendimo priėmimu į jo tenkintus skundus. Pareiškėjo skunde nurodytu 2019 m. kovo 26 d. Departamento raštu į 2019 m. kovo 14 d. pareiškėjo prašymą pareiškėjui yra tik paaiškintos vėlavimo atsakyti į jo 2019 m. sausio 26 d. skundą priežastys.

Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodė, kad jam Departamento neteisėtais veiksmais yra padaryta neturtinė žala, kad būtent dėl nurodomų neteisėtų veiksmų jam kilo skunde minimos subjektyviai nurodomos pasekmės, kurios kaip minėta, niekaip neįrodytos ir nepagrįstos. Pareiškėjo argumentas, kad jam buvo užkirstas kelias į teisinę gynybą yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Pareiškėjas turėjo visas teises ir galimybes skųsti jo atžvilgiu priimtus Departamento sprendimus, Departamento neveikimą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismams. Taigi, byloje nėra duomenų, jog dėl skundų nagrinėjimo termino praleidimo, kaip nors apribotos kitos pareiškėjo, kaip laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo, teisės ar kitokiu būdu pabloginta jo padėtis.

Taigi, įvertinęs nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad pareiškėjas neįrodė priežastinio ryšio tarp Departamento neteisėtų veiksmų ir jam neva padarytos neturtinės žalos, nenustatyta, kad apskritai kažkokia žala pareiškėjui, jo teisėms yra padaryta būtent dėl Departamento nesilaikymo išnagrinėti skundus per nustatytus įstatyme terminus termino. Taigi, nenustatytos valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį kilti dvi būtinosios sąlygos: priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad valstybės institucijos veiksmais pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Todėl nesant nustatyto priežastinio ryšio ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, pareiškėjo skundas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti jam 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, niekaip nepagrindė prašomo priteisti žalos dydžio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo K. B. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė