- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-31
- Bylos Nr.
- e2YT-80-287/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00335-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- V. G., valstybės įmonei Turto bankui
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. G. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. pateiktu pareiškimu teismui, prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jis ir jo sesuo A. P. priėmė A. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti bei kad jis priėmė A. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjęs turtą valdyti.
Pareiškėjas A. G. pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. G., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Jos palikimą mirties dieną sudarė: butas Nr. (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpomis 3,90 kv. m., buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trijų kambarių, 75,83 kv. m. bendro ploto, bei ½ dalis pagalbinių pastatų: sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos A. G. palikimo priėmimo faktų, jos turto paveldėjimo byla notarų biure nėra užvesta. Pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis, paveldint pagal įstatymą mirusios mamos palikimą. Taip pat pirmos eilės įpėdiniai buvo jo sesuo A. P., kuri mirė (duomenys neskelbtini), bei jo brolis V. G., kuris į bylą įtrauktas kaip suinteresuotas asmuo. Jo tėvas A. G. (duomenys neskelbtini). Mirus mamai A. G., pareiškėjas bei sesuo A. P. per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą su pareiškimu dėl jos palikimo, tačiau A. G. palikimą priėmė faktiškai pradėję jį valdyti. Po mamos mirties jis iš mamos buto pasiėmė mamos pietų servizą, paveikslus, antklodes, pagalves, užtiesalus, stalo įrankius. Jo sesuo A. P. liko gyventi mamos bute, nes ji neturėjo kito gyvenamojo būsto, o jis su šeima gyveno (duomenys neskelbtini) jam priklausančiame name. Seseriai likus gyventi mamos bute, jis dažnai atvykdavo pas ją ir padėjo palaikyti mamos butą tinkamos būklės, jo ir sesers lėšomis buvo atliktas buto remontas, buvo mokami su būsto eksploatavimu susiję mokesčiai. Taigi, po mamos mirties atsiradusį palikimą jis bei jo sesuo A. P. pradėjo valdyti kaip savo ir laikė save turto savininkais, siekdami išsaugoti ir išlaikyti. Taigi pareiškėjas ir jo sesuo savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti nuosavybės teise po A. G. mirties atsiradusį palikimą, pradėję faktiškai valdyti paveldimą turtą. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sesuo A. P.. Jos sūnus K. P., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). K. P. nebuvo vedęs, vaikų neturėjo. A. P. su vyru išsituokė (duomenys neskelbtini). A. P. mirimo dieną jos palikimą sudarė turtinė teisė paveldėti po mamos A. G., mirusios (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą į butą bei į pagalbinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruotus A. G. vardu. Šiam savo palikimui A. P. testamento nebuvo sudariusi. Testamentų registre nėra įregistruota palikėjos A. P. palikimo priėmimo faktų, jos turto paveldėjimo byla notarų biure nėra užvesta. Pareiškėjas yra ketvirtos eilės įpėdinis paveldint pagal įstatymą mirusios sesers A. P. palikimą. Pareiškėjas, mirus seseriai A. P., nesikreipė per įstatymų nustatytą terminą į notarų biurą, tačiau jos palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti. Po sesers A. P. mirties visa turto priežiūra rūpinosi jis. Minėto buto kaimynams L. Ž. bei V. Ž. perdavė buto raktus, kad jie prižiūrėtų butą, leido naudotis pagalbiniais pastatais. Mano, kad nurodyti veiksmai patvirtina jo, kaip įpėdinio, valios teise naudotis turtu perkeliant jį į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą. Taigi jis savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę po sesers mirties, į atsiradusį palikimą pradėjęs faktiškai valdyti jos paveldimą turtą. Pareiškėjas nori, kad jam būtų išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į mamos A. G. vardu registruotą butą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) notaro biuras atsisako jį išduoti, nes jis bei jo sesuo A. P. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl A. G. palikimo priėmimo.
Pareiškėjas A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad nežinojo įstatymų ir, kai mama mirė, niekur nesikreipė. Paliko butą sesei gyventi. Po sesers mirties liko butas. Sesuo buvo neįgali, išsiskyrusi, ir ten gyveno viena. Kol sesuo buvo gyva, jis pas ją atvažiuodavo, prisidėdavo prie malkų pirkimo. Po mamos mirties jis pasiėmė patalynę, paveikslus, kitus daiktus paliko sesei. Po sesers mirties ūkiniu pastatu leido naudotis kaimynams. Kaimynų paprašė, kad prižiūrėtų butą, kad niekas nelandžiotų, langų nedaužytų. Nori paveldėti butą. Kreipėsi į notarą ir šis atsisakė išduoti liudijimą, nes praleistas terminas. Brolis pretenzijų dėl palikto buto neturi. Jis pastoviai atvažiuoja pasižiūrėti buto. Tiek mamą, tiek patėvį ir seserį jis palaidojo savo šeimos lėšomis. Dėl palikimo po mamos mirties, jis viską derinosi su seserimi. Sesuo dar prieš mamos mirtį apsigyveno tame bute.
Pareiškėjo atstovė advokatė V. P. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas po mamos mirties palikimą priėmė faktiniu valdymu, pasiėmė mamos asmeninius daiktus. Pareiškėjas su seserimi sutarė priimti palikimą po mamos mirties lygiomis dalimis. Kadangi sesuo buvo neįgali ir gavo mažą pensiją, pareiškėjas prisidėjo prie buto išlaikymo, mokėjo mokesčius. Pareiškėjas, mirus seseriai, priėmė ir jos palikimą – turtinę teisę į ½ dalį mamos palikimo.
Atsiliepimas
Valstybės įmonė Turto bankas nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad VĮ Turto bankas nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų A. G. ir A. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. G. paveldimo turto priėmimą valdyti, todėl teismui nustačius visas reikšmingas faktiško turto valdymo aplinkybes, neprieštaraus pareiškėjo pareiškimo patenkinimui, bei prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Valstybės įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko ir byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. G. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, pareiškime išdėstytoms aplinkybėms neprieštarauja bei prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo V. G. į teismo posėdį neatvyko ir byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis).
Liudytoja L. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo motina ilgą laiką gyveno kaimynystėje. Pareiškėjas atvažiuodavo pas motiną A. G., jai padėdavo. Po motinos mirties bute liko gyventi pareiškėjo sesuo, jie ją vadino A.. Kiek žino, dokumentų dėl palikimo nesusitvarkė. Su pareiškėjo seserimi jie nebendravo. Pareiškėjas padėdavo sesei malkų pagaminti, kambarius aptvarkydavo. Tiksliai nežino, bet mano, kad pareiškėjo sesuo gaudavo invalidumą ir mokėdavo mokesčius už butą. Dabar ji su vyru prižiūri pareiškėjo motinos butą, žiemą pakūrena, prižiūri, kad niekas nelįstų, langų neišdaužytų. Jiems leido naudotis ūkiniu pastatu. Kiek pamena, pareiškėjas po motinos mirties išsivežė servizą, paveikslą. Viename kambaryje pareiškėjas motinai ištapetavo kambarį, jį sutvarkė. Kai mirė mama ir sesuo, jas laidojo pareiškėjas. Pareiškėjo brolis gal kokį kartą ir buvo atvažiavęs. A. su mama kartu išgyveno gal porą metų. Dar kartu gyveno A. sūnus, bet jis greitai numirė.
Liudytoja D. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiškėjo žmona. Mirus vyro mamai, jo sesuo liko gyventi mamos bute. Jie išsivežė paveikslų, indų, patalynės. Nesikreipė į notaro biurą. Pas sesę kartais atvažiuodavo, atveždavo maisto, parūpindavo malkų. Dar motinai gyvenant, sutvarkė vieną kambariuką. Seseriai mirus ją palaidojo ir kreipėsi dėl palikimo, bet notarai nieko neišdavė, nes laiku nesusitvarkė. Paprašė kaimynės Ž., kad prižiūrėtų butą, kad langų neišdaužytų. Kol sesuo gyva buvo, padėdavo jai mokesčius mokėti už elektrą, malkų parūpindavo. Pareiškėjas savo šeimos lėšomis palaidojo mamą, mamos sugyventinį ir seserį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; kt.).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013, ir joje nurodyta praktika).
Iš gimimo liudijimo ir mirties liudijimo nustatyta, kad pareiškėjas A. G., gimęs (duomenys neskelbtini) yra A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus.
Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad po A. G. mirties jos vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas, butas, su bendro naudojimo patalpomis 3,90 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pagalbinių pastatų: sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ¼ kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad Testamentų registre A. G. vardu sudarytų ir įregistruotų testamentų nėra. Taip pat nėra įregistruotų pareiškimų dėl A. G. palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų.
Kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjas A. G., jie su seserimi A. P. sutarė, kad po mamos mirties likusį palikimą priims lygiomis dalimis. Po motinos mirties pareiškėjo sesuo liko gyventi mamai priklausiusiame bute, o pareiškėjas nors minėtame bute ir negyveno, tačiau prisidėjo prie jo išlaikymo, padėjo seseriai mokėti mokesčius, be to, jis pasiėmė mamai priklausiusius daiktus. Šiuos pareiškėjo teiginius paliudijo ir teismo posėdyje dalyvavusi liudytoja L. Ž., kuri parodė, kad, kiek pamena, pareiškėjas po motinos A. G. mirties išsivežė servizą, paveikslą, o mamos bute iki savo mirties gyveno pareiškėjo sesuo.
Šie įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ir jo sesuo A. P. aktyviais veiksmais siekė priimti palikimą, likusį po jų motinos A. G. mirties, faktiškai pradėdami šį turtą valdyti.
Iš medicininio mirties liudijimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sesuo A. P.. Kaip pareiškime nurodė pareiškėjas, jis dėl palikimo, likusio po sesers mirties į notarų biurą nesikreipė, tačiau per įstatymo nustatytą terminą, priėmė palikimą faktiškai jį pradėdamas valdyti.
Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad Testamentų registre A. P. vardu sudarytų ir įregistruotų testamentų nėra. Taip pat nėra įregistruotų pareiškimų dėl A. P. palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, nurodė, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).
Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Pareiškėjas A. G. nurodė, kad nors po sesers mirties motinos A. G. vardu registruotame bute ir neapsigyveno, tačiau rūpinosi, kad butas nenukentėtų nuo kitų asmenų, t. y., perdavė raktus kaimynams L. ir V. Ž., kad šie butą prižiūrėtų. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad leido minėtiems kaimynams neatlygintinai naudotis motinos vardu registruotais ūkiniais pastatais, t. y., su minėtu turtu elgėsi, kaip su savo nuosavybe.
Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja L. Ž., kuri patvirtino, kad pareiškėjo prašymu rūpinasi minėtu butu, jį prižiūri, žiemą pakūrena, be to, pareiškėjui leidus, naudojasi ūkiniais pastatais.
Visi šie teismui pateikti įrodymai liudija, kad pareiškėjas po sesers A. P. mirties, motinos A. G. vardu registruotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), prižiūri, ėmėsi veiksmų, kad pašaliniai asmenys jam nepadarytų žalos – paprašė kaimynų, kad šie prižiūrėtų butą, be to, leido kaimynams naudotis ūkiniais pastatais, t. y., pareiškėjas savo aktyviais veiksmais, kaip įpėdinis, siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo A. G. pareiškimas tenkintinas ir nustatytini juridiniai faktai, kad jis ir jo sesuo A. P., po jų motinos A. G. mirties priėmė palikimą pradėdami faktiškai jį valdyti, bei kad jis po sesers A. P. mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisei realizuoti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po jų motinos A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdami faktiškai turtą valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), po A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisei realizuoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.