- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-22
- Bylos Nr.
- 1A-135-256-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-1-00503-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Švedienė (pirm.), Jūratė Damanskienė, Angelė Ikasalienė
- Nuteistasis
- A. Š.
- Advokatai
- Bogdanas Chranovskij
Pranešėja Virginija Švedienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-135-256/2013
Teisėjas Valerij Paškevič Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00503-2012-2 Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.19.4.; 1.2.20.3.; 1.1.8.1.; 1.1.7.2.4.; 2.4.
2013 m. vasario 22 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. nuteistas:
pagal BK 228str. 1d. 200 MGL (26000 litų) bauda;
pagal BK 233str. 1d. 100 MGL (13000 litų) bauda.
Bausmes subendrinus BK 63str. 1d., 5d. 1p. tvarka galutinė bausmė nustatyta 200 MGL (26000 litų) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. nuteistas už tai, kad būdamas advokatas, t.y. asmuo, pagal Lietuvos Respublikos BK 230str. 3d. prilygintas valstybės tarnautojui, piktnaudžiaudamas tarnyba ir tuo pažeisdamas Advokatūros įstatymo 5str. 3, 6p., 19, 39str., Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.2, 1.3p. nuostatas, darė poveikį nukentėjusiajam, t.y. gindamas M. B., kuris Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-321-468/2011 buvo kaltinamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249str., 2d., 25str. 4d. ir 260str. 3d., 25str. 4d. ir 140str. 1d., 2011-12-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo, esančio Laisvės pr. 79A, Vilniuje, patalpose, siekdamas sudaryti ginamajam M. B. palankias sąlygas, leidžiančias pastarajam išvengti baudžiamosios atsakomybės už inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą, paprašė nukentėjusįjį J. A. pakeisti savo parodymus kaltinamojo M. B. naudai ir pažadėjo už tai atsidėkoti. 2012-02-08, tarp 9.04 val. ir 9.32 val., to paties teismo patalpose A. Š. paprašė J. A., kad teisiamojo posėdžio metu jis duotų melagingus parodymus apie tai, kad baudžiamosios bylos Nr. 1-321-468/2011 ikiteisminio tyrimo metu J. A. M. B. parodymo atpažinti metu nurodė į M. B. kaip į asmenį, kuris jį sumušė, dėl policijos pareigūnų spaudimo, kurie neva prieš šio ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikimą parodė jam M. B. fotonuotrauką ir liepė pasakyti tyrėjui, kad būtent šis asmuo jį sumušė. Už tokius parodymus A. Š. pažadėjo J. A. atsilyginti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, kadangi iš teismo pirmininko pavaduotojo V.Paškevič patvarkymo matyti, jog vadovaudamasis BPK 231str., jis pats save paskyrė nagrinėti šią bylą, nesivadovavo Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių nuostatomis ir nesinaudojo kompiuterine teisėjų skyrimo programa. Toks teisėjo V.Paškevič elgesys parodo jo išankstinį siekį A. Š. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Pradėjus nagrinėti bylą A. Š. pareiškė prašymus dėl prokurorės V.Gužaitės nušalinimo ir bylos grąžinimo prokuratūrai, nes kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219str. reikalavimų. Teisėjas protokoline nutartimi nutarė juos nagrinėti po kaltinamojo akto paskelbimo, tačiau prašymų neišnagrinėjo. Be to, dar nepradėjęs įrodymų tyrimo teismas jau buvo susiformavęs vidinį įsitikinimą, kad sprendimui priimti pakanka įvertinti garso įrašų turinį. Teismas šališkai vertino bylos įrodymus, prioritetą teikė kaltinantiems įrodymams ir neaptarė kaltinimą paneigiančių įrodymų. Netinkamai įvertino A. Š., J. A. parodymus, kadangi nuosprendyje įrašyti parodymai, kurių jie nesakė. Be to, apeliantas teismui pateikė J. A. 2012-02-24 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją garso įrašą, iš kurio matyti protokolo surašymo pažeidimai ir netikslumai. Nuosprendyje teismas dėl šio protokolo nepasisakė, neaptarė įrodymo, kuriuo A. Š. grindė savo nekaltumą. Be to, nepagrįstai konstatavo, kad J. A. teisiamajame posėdyje duoti parodymai ir 2012-02-24 pas ikiteisminio tyrimo teisėją užfiksuoti parodymai faktiškai sutampa. Teismas nuosprendyje savo iniciatyva išplėtė kaltinimą pavojingesnėmis veikos faktinėmis aplinkybėmis nei aprašytos kaltinime ir tokiu būdu atėmė galimybę gintis nuo pakeisto kaltinimo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių A. Š. kaltę, o nekaltumą patvirtina jo paties paaiškinimai, liudytojų A. Č., I. A., J. A., J. A. parodymai. Jo veiksmuose BK 228str. 1d. ir 233str. 1d. sudėties nėra, kadangi jis nedarė poveikio J. A. ir neprašė duoti melagingus parodymus, o prašė pasakyti tą informaciją apie M. B. atpažinimą, kurią kaip teisingą jam pats nurodė po 2011-11-30 teismo posėdžio. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas kaltinimo pusės pateiktu garso įrašu, kuris padarytas A. Š. atžvilgiu taikant BPK 158str. numatytą procesinę prievartos priemonę, tačiau garso įraše užfiksuotų balsų nepatvirtino nei J. A., nei apeliantas, teismas tinkamai neištyrė garso įrašo turinio, o procesinė prievartos priemonė buvo taikoma neteisėtai. Teismas padarė BPK pažeidimus, susijusius su įrodymų tyrimu ir vertinimu bei nagrinėjimo teisme ribų peržengimu, nebuvo įvertinta prieš A. Š. panaudota provokacija, provokuojant jį bendrauti su J. A. ir raginti jį duoti atitinkamus parodymus apie M. B. atpažinimą. J. A. ieškojo ryšių su A. Š.. Apeliantas buvo įtikintas apie neteisėtą M. B. atpažinimą ir kaip gynėjas skatinamas bendrauti su J. A. kaip informacijos šaltiniu, galinčiu paneigti M. B. pareikštą kaltinimą. Esminiai BPK pažeidimai teismui sutrukdė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, dėl to netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir paskirta neteisinga bausmė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas ištyrė įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20str., 301str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo A. Š. nusikalstamose veikose yra nusikaltimų, numatytų BK 228str. 1d., 233str. 1d., sudėtys.
Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas šališkai išnagrinėjo bylą, yra nepagrįstas. Teismas įvertino įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o nuosprendžio išvadas pagrindė išsamia įrodymų visumos analize ir išdėstė motyvus. Sprendžiant A. Š. kaltės klausimą teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų M. B., J. A., J. A., I. A., R. J. parodymais, kitais nuosprendyje aptartais įrodymais ir tinkamai įvertino įrodymų visumą.
Liudytojas M. B. parodė, kad baudžiamojoje byloje, kurioje jam pareikšti kaltinimai dėl J. A. sumušimo, jį gynė advokatas A. Š.. A. Š. neprašė pasikalbėti su liudytojais, tame tarpe su J. A. (t.1 b.l.85-86, t.2 b.l.138-139).
Baudžiamosios bylos, kurioje kaltinimai pareikšti M. B., ikiteisminio tyrimo metu J. A. parodė, kad 2009-09-21 čigonų tabore jį sumušė vaikinai, tarp kurių buvo M. (t.1 b.l.12-14). Iš asmenų parodymo atpažinti pagal jų nuotraukas protokolo J. A. atpažino M. B. kaip M., kurį ankstesnių apklausų metu nurodė kaip jį sumušusį asmenį (t.1 b.l.16-18). Šis procesinis veiksmas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų ir negalima daryti išvados, kad J. A. M. B. atpažino dėl policijos pareigūnų spaudimo, kadangi atpažinimas buvo atliktas 2011-05-25 (t.1 b.l.16-18), o M. B. buvo įvardintas 2009-09-22 liudytojos J. A. ir 2009-10-26 liudytojo J. A. apklausų metu (t.1 b.l.10-14). Teisme J. A. parodė, kad pareigūnai jam neliepė atpažinti M. B., jis pats nurodė, jog tai yra M., o pareigūnas pasakė tik B. pavardę (t.2 b.l.145). Liudytojas R. J. parodė, kad atliekant tyrimą dėl vadinamos ,,lapinių“ gaujos nusikalstamų veikų buvo sulaikytas M. B., kurį gynė advokatas A. Š.. J. A. šioje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Tyrimo metu pareigūnai pateikė J. A. keletą fotonuotraukų, tarp kurių buvo ir M. B. nuotrauka. J. A. pastarąjį atpažino. Psichologinis spaudimas J. A. prieš parodymą atpažinti nebuvo daromas (t.2 b.l.152-154). Liudytojo parodymais netikėti nėra pagrindo.
Liudytojas J. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-12-07 M. B. bylos nagrinėjimo pertraukos metu koridoriuje priėjo A. Š., kuris paklausė ar tai jis atpažino M. B.. J. A. patvirtinus, A. Š. pasakė ,, tai tu pasakyk, kad M. B. atpažinai iš policijos žodžių, o iš tikro neatsimeni, jog tave jis sumušė. Kai M. išeis, mes tau atsidėkosime“. Vėliau A. Š. pasakė ,,M. tau iš anksto dėkingas, jeigu pasakysi taip kaip tau sakiau“ (t.2 b.l.21). J. A. parodė, kad 2012-02-08 prie jo vėl buvo priėjęs A. Š., kuris jo prašė pakeisti parodymus prieš M. B. ir teisme pasakyti, kad prieš M. parodymus davė tik iš policijos žodžių, nes jie liepė taip sakyti, ir konkrečiai nurodė kaip reikia kalbėti, be to, pasakė, kad M. B. jam atsidėkos (t.1 b.l.22). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją J. A. patvirtino, kad A. Š. prašė pakeisti parodymus M. B. naudai (t.1 b.l.30-36).
Liudytojas J. A. parodė, kad jį sumušė keli vyriškiai, tarp kurių buvo M. B., kuris jo nemušė, tik pastūmė. J. A. dar iki sumušimo pažinojo M. B., su juo bendravo, išgėrinėjo, tačiau nežinojo pavardės. Tai, kad šis asmuo yra B., jam pasakė policijos pareigūnai. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui J. A. buvo apklaustas apie sumušimo aplinkybes, po to jam buvo parodytos kelios vyriškių nuotraukos, iš kurių jis atpažino M. B. kaip asmenį, kuris dalyvavo jo sumušime. Su M. B. gynėju A. Š. bendravo apie 3-4 kartus pastarojo iniciatyva. Vieną kartą advokatas klausė, ar J. A. gali pakeisti savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis atsakė, kad gali, nes neturi pretenzijų M. B.. Kitame teismo posėdyje per pertrauką A. Š. paprašė teisme pasakyti, kad M. B. jo nemušė ir išdėstyti tai raštu. J. A. diktuojant A. Š. parašė, kad M. B. atpažino policijos pareigūnų nurodymu. A. Š. pasakė, kad už tai J. A. bus atlyginta (t.2 b.l.144-150).
Liudytoja J. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-12-07 teisme per pertrauką prie J. A. buvo priėjęs M. B. gynėjas ir jie kalbėjosi. Namuose vyras pasakė, kad advokatas prašė pakeisti parodymus M. B. naudai. 2012-02-08 prieš teismo posėdį prie J. A. vėl priėjo A. Š. ir pasakė ,,turbūt šiandien jus apklaus, ar žinot ką turite sakyti?“ (t.1 b.l.38-39). Liudytoja J. A. teisme parodė, kad A. Š. prašė J. A. teisme pasakyti, kad M. B. anksčiau nepažinojo, apie jį sužinojo iš policijos pareigūnų ir pastarajam pretenzijų neturi (t.2 b.l.141-144). Liudytojos J. A. parodymai sutampa su J. A. parodymais ir vieni kitus papildo.
Liudytojas R. J. parodė, kad J. A. jam pasakė, jog A. Š. prašė jo duoti melagingus parodymus ir žadėjo už tai atsilyginti. Tarnybiniu pranešimu R. J. apie tai informavo vadovybę, buvo pranešta ir specialiųjų tyrimų tarnybai. Prieš eilinį teismo posėdį specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai prie J. A. kūno pritvirtino specialų garso įrašymo įrenginį. Po teisiamojo posėdžio J. A. pasakė, kad tą dieną A. Š. vėl bandė jį paveikti, siekdamas jo parodymų pakeitimo (t.2 b.l.152-154).
Liudytoja I. A. parodė, kad 2011 m. pabaigoje matė, kaip teismo koridoriuje J. A. kalbėjosi su A. Š. (t.2 b.l.139-141).
A. Š. kaltė įrodyta ir savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolais, iš kurių matyti, kad 2012-02-08 nuo 9 val. 4 min. 58 sek. iki 9 val. 6 min. 27 sek. ir nuo 9 val. 30 min. 35 sek. iki 9 val. 32 min. 20 sek. tarp A. Š. ir J. A. įvyko du pokalbiai. Iš pirmo pokalbio stenogramos matyti, kad A. Š. įtikinėja J. A. teisme parodyti, kad M. B. ikiteisminio tyrimo metu jis atpažino policijos pareigūnų, parodžiusių M. B. fotonuotrauką, išankstiniu nurodymu. Iš pokalbio turinio matyti, kad apie parodymų pakeitimą pašnekovai kalbėjo jau anksčiau ir už tai A. Š. žadėjo J. A. atsidėkoti. Ši aplinkybė patvirtina liudytojo J. A. parodymus, kad su prašymu pakeisti parodymus A. Š. kreipėsi į jį 2011-12-07 M. B. bylos nagrinėjimo metu. Antro pokalbio metu A. Š. pakartoja pažadus atsidėkoti J. A. ir nurodo, ką pastarasis turi sakyti (t.1 b.l.68-77).
Nukentėjusiojo J. A., liudytojų M. B., J. A., R. J. ir I. A. parodymais netikėti nėra pagrindo.
Aptartais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad A. Š. būdamas advokatas ir gindamas M. B., kuris Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-321-468/2011 kaltinamas dėl nusikalstamų veikų padarymo, 2011m. gruodžio 7d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo patalpose, siekdamas sudaryti ginamajam M. B. palankias sąlygas išvengti baudžiamosios atsakomybės, paprašė nukentėjusįjį J. A. pakeisti savo parodymus kaltinamojo M. B. naudai ir pažadėjo už tai atsidėkoti. 2012-02-08, tarp 9.04 val. ir 9.32 val., to paties teismo patalpose A. Š. paprašė J. A., kad teisme duotų melagingus parodymus apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu J. A. M. B. parodymo atpažinti metu nurodė į jį kaip į asmenį, kuris jį sumušė, dėl policijos pareigūnų spaudimo, kurie neva prieš tai parodė jam M. B. fotonuotrauką ir liepė pasakyti tyrėjui, kad būtent šis asmuo jį sumušė. Už tokius parodymus A. Š. pažadėjo J. A. atsilyginti.
Apeliacinio skundo argumentai dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo yra nepagrįsti.
Pagal BK 233str. 1d. atsako tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, kad šie ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duotų melagingus parodymus. BK 233str. 1d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis yra bet kokiu būdu (išskyrus smurto ar kitokios prievartos panaudojimą) paveikiant liudytoją, nukentėjusį asmenį, kad jie ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duotų melagingus parodymus. Pateikti melagingą informaciją minėti subjektai gali būti veikiami prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formali, nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus ar teikti kitą melagingą informaciją. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą. BK 233str. 1d. numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad darydamas poveikį liudytojui, nukentėjusiajam, jog šie pateiktų ar perduotų melagingą informaciją, elgiasi pavojingai neteisėtai, nes trukdo įgyvendinti teisingumą arba priimti teisingą sprendimą. Suprasdamas, kad neteisėtai kišasi į teisingumo procesą, kaltininkas klaidina asmenį arba jam trukdo, jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-523/2010).
Byloje neginčytinai nustatyta, kad A. Š. prašė nukentėjusiojo J. A., kad šis teisme duotų melagingus parodymus apie M. B. atpažinimo aplinkybes. A. Š., būdamas advokatas, gerai suprato, kad darydamas poveikį nukentėjusiajam J. A., jog šis teismui pateiktų melagingą informaciją, elgiasi pavojingai neteisėtai, nes trukdo įgyvendinti teisingumą ir priimti teisingą sprendimą. Suprasdamas, kad neteisėtai kišasi į teisingumo procesą, A. Š. vis tiek siekė atlikti tokius veiksmus. Šie veiksmai nesuderinami su teisėta advokato veikla ir negali būti pateisinami profesinės gynėjo funkcijos atlikimu baudžiamojoje byloje, lojalumu klientui ir pareiga panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo A. Š. padarytą veiką pagal BK 233str. 1d.
Pagal BK 228str. 1d. atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. A. Š., vykdydamas advokato pareigas ir teikdamas viešąsias paslaugas, pagal BK 230str. 3d. prilyginamas valstybės tarnautojui, kuris piktnaudžiaudamas tarnyba ir pažeisdamas Advokatūros įstatymo 5str. 3, 6p., 19, 39str., Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.2, 1.3p. nuostatas, darė poveikį nukentėjusiajam. Esant tokioms aplinkybėms teismas teisingai kvalifikavo A. Š. padarytą veiką ne tik pagal BK 233str. 1d., bet ir pagal BK 228str. 1d.
Byloje nėra jokių duomenų, kad nesivadovauta bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių nuostatomis ir nesinaudota kompiuterine teisėjų skyrimo programa. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 80str. 1d. numatyta, kad teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir skyriaus pirmininkas, vykdydami teisingumą, turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir kiti teisėjai. Jie taip pat gali nagrinėti bylas, o BPK 231str. ir kiti teisės aktai nedraudžia teismo pirmininko pavaduotojui pasiskirti nagrinėti sau bylą. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo išankstinį siekį priimti apkaltinamąjį nuosprendį yra nuteistojo subjektyvi nuomonė. Iš bylos matyti, kad teismas protokoline nutartimi išsprendė ir kitus apelianto prašymus (t.2 b.l.130, 132).
Apeliantas ginčija J. A. parodymų netikslumus, tačiau baudžiamojo proceso įstatyme numatyta, kad teismo posėdžio protokolas nėra stenograma, jame rašomas apklaustų asmenų parodymų turinys. Įstatymas numato teisę pateikti pastabas dėl teismo posėdžio protokolo ir apeliantas šia teise pasinaudojo.
Nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, kad byloje ištirti ne visi įrodymai. Priešingai, byloje surinkta ir įvertinta pakankamai įrodymų, kurie leidžia padaryti neginčijamas išvadas dėl A. Š. kaltės. Apeliacinio skundo argumentas, kad jis J. A. prašė pasakyti tą informaciją apie M. B. atpažinimą, kurią kaip teisingą jam pats nurodė po 2011-11-30 teismo posėdžio, nepagrįstas jokiais duomenimis, kaip ir kitas skundo argumentas, kad J. A. ieškojo ryšio su A. Š.. Šios nuteistojo versijos vertintinos kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Dėl galimos provokacijos ir procesinių prievartos priemonių naudojimo teisėtumo pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą aukštesnysis teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl galimos provokacijos ir procesinių prievartos priemonių naudojimo teisėtumo A. Š. atžvilgiu.
Apeliacinio skundo teiginys, kad teismas išplėtė kaltinimą, yra nepagrįstas. Teismas J. A. įvardijo ne liudytoju, o nukentėjusiuoju, ir tuo tik patikslino kaltinime nurodytą aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje J. A. buvo ne liudytojas, o nukentėjusysis, tačiau tuo kaltinimo ribos nebuvo išplėstos, teisė į gynybą nesuvaržyta.
Padarius išvadą, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, aukštesnysis teismas neprivalo analizuoti kiekvieną skundo argumentą (apie pareigūno R. J. elgesį ir pan.), neturintį esminės reikšmės sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-398/2009).
Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas A. Š. pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 228str. 1d., 233str. 1d., ir tokią išvadą padarė remdamasis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Skiriant bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką ir kaltąjį asmenį.
Skiriant bausmę A. Š. bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nepažeisti, paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, kuri atitinka padarytas nusikalstamas veikas ir kaltininko asmenybę. Teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad A. Š. praeityje neteistas (t.1 b.l.130), ne kartą baustas administracine tvarka (t.1 b.l.144-148), nuteistas už du nusikaltimus, vedęs, turi du mažamečius vaikus (t.2 b.l.103-104), charakterizuojamas gerai (t.2 b.l.124-125), ir pagrįstai paskyrė švelniausią baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytą bausmės rūšį ir mažesnį jos dydį, nei numato BK 47str., bausmes subendrinimo teisingai.
Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.