Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A.Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, aukštojo išsilavinimo, advokatas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., 233 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

advokatas A. Š., būdamas asmuo, pagal Lietuvos Respublikos BK 230 str. 3 d. prilygintas valstybės tarnautojui, piktnaudžiaudamas tarnyba ir tuo pažeisdamas LR Advokatūros įstatymo 5 str. 3, 6 p., 19, 39 str., Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.2, 1.3 p. nuostatas, darė poveikį nukentė-jusiajam: gindamas M. B., kuris Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-321-468/2011 buvo kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str., 2 d., 25 str. 4 d. ir 260 str. 3 d., 25 str. 4 d. ir 140 str. 1 d., 2011-12-07 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo, esančio Laisvės pr. 79A, Vilniuje (toliau – teismas), patalpose jis, siekdamas sudaryti ginamajam M. B. palankias sąlygas, leidžiančias pastarajam išvengti baudžiamosios atsakomybės už jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą, paprašė nukentėjusįjį J. A. pakeisti savo parodymus kaltinamojo M. B. naudai ir pažadėjo už tai atsidėkoti. 2012-02-08 tarp 9 val. 4 min. ir 9 val. 32 min. tose pačiose teismo patalpose A. Š. paprašė J. A., kad apklausos teisiamojo posėdžio metu jis duotų melagingus parodymus apie tai, kad baudžiamosios bylos Nr. 1-321-468/2011 ikiteisminio tyrimo metu jis, J. A., M. B. parodymo jam, nukentėjusiajam, atpažinti metu nurodė į M. B. kaip į asmenį, kuris jį sumušė, dėl policijos pareigūnų spaudimo, kurie neva prieš šio ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikimą parodė jam, J. A. , M. B. fotonuotrauką ir liepė pasakyti tyrėjui, kad būtent šis asmuo jį, J. A., sumušė. Už tokius parodymus A. Š. pažadėjo J. A. atsilyginti.

Kaltinamasis A. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis kaltinamajame akte minimoje baudžiamojoje byloje tikrai gynė M. B., tačiau ryšio su liudytoju J. A. neieškojo. Pastarasis pats pradėjo domėtis, ar jis yra M. B. advokatas. M. B. ir kitų kaltinamųjų baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Vilniaus m. 1 apylinkės teismo patalpose daugybėje posėdžių. 2011-10-27 pertraukos tarp posėdžių metu prie jo priėjo anksčiau jam nepažįstamas J. A. ir pareiškė, kad jis, J. A., jokių pretenzijų M. B. neturįs. 2011-10-30 teismui teisiamajame posėdyje paskelbus eilinę pertrauką prie jo dar kartą priėjo J. A. ir pakartojo, kad jis pretenzijų jo ginamajam neturįs, paaiškino, kad M. B. jo nemušė, bet prokuratūroje pareigūnai privertė jį nurodyti į pastarąjį kaip asmenį, kuris jį sumušė. Jis, A. Š., susidomėjo tokiais liudytojo paaiškinimais ir pasiūlė J. A. tai pakartoti apklausos teisme metu. Be to, jis, kaltinamasis, pasiūlė J. A. tokius paaiškinimus išdėstyti raštu, padavęs jam popieriaus lapą. Po keleto minučių J. A. perdavė jam surašytą lapą, kurį jis pasiėmė, neskaitęs, ir padėkojo. J. A. paprašė perduoti M. B., kad jis, liudytojas, laukia iš M. B. atsilyginimo. 2012-02-08 prieš eilinį posėdį nagrinėjant minėtą baudžiamąją bylą jis, kaltinamasis, pamatęs J. A., paklausė jo, ar prisimena jis tai, ką yra sakęs ankstesnių susitikimų metu. Po savaitės gavo pranešimą apie įtarimą. Kaltinimas yra sufabrikuotas ikiteisminio tyrimo pareigūno R.Jakšto ir jo kolegų dėl jo, kaltinamojo, principingos pozicijos ginant M. B..

Kaltinamojo parodymus, kuriais jis neigia daręs spaudimą liudytojui J. A., paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinktų faktinių duomenų visetas.

Liudytojas M. B. patvirtino, kad baudžiamojoje byloje, kurioje jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, jį gynė advokatas A. Š.. Šioje byloje jis, M. B., yra kaltinamas kelių nusikalstamų veikų padarymu, tame tarpe ir J. A. sumušimu, nors iš tikrųjų jis J. A. sumušęs nebuvo. A. Š. jis, M. B., neprašė daryti poveikio jokiems liudytojams, tame tarpe ir J. A.. Pastarasis gi pats buvo atsiuntęs jam į tardymo izoliatorių kelis laiškus, kuriuose teigė, kad šiam yra daromas spaudimas, grasinama, jis verčiamas šmeižti jį, M. B., ir jo gynėją.

M. B. parodymai apie J. A. neva minėtą vertimą apšmeižti jį ir A. Š. nepasitvirtino.

Liudytoja I. A., M. B. sesuo, parodė, kad 2011 m. spalį teismui paskelbus pertrauką baudžiamosios bylos, kurioje kaltinamuoju patrauktas M. B., nagrinėjime J. A. buvo priėjęs prie brolio gynėjo A. Š. ir su juo kalbėjosi. J. A. buvo perdavęs jai rankraštinį laišką, kuriame buvo teigiama, kad jis, J. A., M. B. pretenzijų neturi. Šį raštą ji perdavė advokatui M.Paukštei.

2012-03-20 advokatas M. P. pateikė laiško M. B., Lukiškių TI-K gauto 2012-03-06 kopiją (t. 1, 95-98 b.l). Šio laiško vokas pasirašytas J. A.. Šis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad laišką rašė jis. Jame rašoma, kad laiško autorius laiško gavėjui pretenzijų neturi, tačiau nekalbama apie tai, kad autorius būtų patyręs kokį nors teisėsaugos institucijų darbuotojų spaudimą (nurodoma, kad laiško autorių dėl laiško gavėjo advokato „presuoja“, kas gali būti suprantama kaip spaudimas, tačiau šį spaudimą darantys asmenys, spaudimo pobūdis nenurodomi). Kartu laiške nurodomas toks posakis, kaip „kas buvo, tas buvo“ su užuomina, kad M. B. už tai galėtų bent atsiprašyti. Šio posakio ir užuominos reikšmė atskleidžiama bylos ikiteisminio tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis, kuriuos teismas vertins žemiau.

Išdėstyti L. A. parodymai nepatvirtina kaltinamojo iškeltos versijos apie tai, kad J. A. pats atkakliai ieškojo kontaktų su juo, pats buvo pokalbių su juo iniciatorius: L. A. prisipažino, kad ji nematė, kas prie ko teismo patalpose buvo priėjęs: J. A. prie A. Š. ar atvirkščiai, patikslino, kad ji negirdėjo ir to, apie ką kaltinamasis ir J. A. kalbėjosi. Paties gi pokalbio su A. Š. faktą patvirtino pats liudytojas J. A., kuris parodė, kad prieš keletą metų Vilniaus čigonų tabore jį sumušė keli vyriškiai, atvažiavę „Mercedes“ automobiliu. Tarp jų buvo M. B., kuris pats jo nemušė, tačiau pastūmė. M. B. jis, J. A., pažinojo anksčiau, kažkiek bendravo su juo, net išgėrinėjo kartu, tačiau M. B. pavardė jam, J. A., buvo nežinoma. Tai, kad šis asmuo yra B., ir kad automobilis, kuriuo į taborą buvo atvažiavę jį sumušę vyriškiai, priklausė M. B., jam pasakė policijos pareigūnai. Jie gi pranešė, kad yra vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas jo sumušimas, nurodė sumušime dalyvavusių asmenų vardus, tačiau jie nebuvo girdėti anksčiau. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui dėl sumušimo jis, J. A., buvo apklaustas apie sumušimo aplinkybes, po to jam buvo parodytos kelios vyriškių nuotraukos. Tarp jų jis atpažino M. B. kaip tą asmenį, kuris dalyvavo jo sumušime, nurodė į šią nuotrauką pareigūnams. Su M. B. advokatu A. Š. jis yra bendravęs apie 3-4 kartus pastarojo iniciatyva. Vieną kartą advokatas klausė, ar jis, J. A., gali pakeisti savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis, liudytojas, atsakė, kad gali, nes pretenzijų M. B. jis neturįs. Vėliau, pertraukos kitame teismo posėdyje metu, A. Š. priėjo prie jo ir paprašė teisme pasakyti, kad M. B. jo, J. A., nemušė, ir išdėstyti tokius parodymus raštu. Rašto turinį jam, liudytojui, padiktavo pats kaltinamasis. Jis, J. A., šiame rašte nurodė, kad jis M. B. atpažino policijos pareigūnų nurodymu, tačiau M. B. jokių pretenzijų neturi. Advokatas pasakė, kad už tai jam, J. A., bus atlyginta.

Baudžiamosios bylos, kurioje kaltinamuoju patrauktas M. B., ikiteisminio tyrimo metu J. A. teigė (t. 1, b.l. 12-14), kad 2009-09-21 čigonų tabore jį sumušė vyriškis vardu Marekas ir dar keli vaikinai. Iš J. A. parodymų teisiamajame posėdyje matyti, kad Mareku jis vadino M. B.. M. B. parodymo J. A. atpažinti iš nuotraukų metu pastarasis nurodė į M. B. nuotrauką, teigdamas, kad šis asmuo kartu su kitais jį sumušė (t. 1, b.l. 15-18). Pats parodymas atpažinti atliktas laikantis Lietuvos Respublikos BPK 194, 195 str. reglamentuotų tokio ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikimo taisyklių, t.y. teisėtai, ir šio ikiteisminio tyrimo veiksmo protokole įrašyti duomenys yra leistini įrodymai.

Vertinti J. A. parodymus yra gana sudėtinga: dėl šio liudytojo psichologijos būdo ir tipo (apklausa teisme parodė, kad jis lengvai susierzina, netenka kantrybės, duodantį parodymus, jį lengva supainioti, dėl ko jis tuoj pat netenka psichologinės pusiausvyros, užsiskleidžia ir pradeda teigti, kad nieko nebeatsimena) jie buvo iš dalies nenuoseklūs, kartais prieštaringi. Liudytojo apklausos metu teismo nuomone gynyba siekė pasinaudoti tokiomis silpnomis J. A. asmenybės vietomis ir pademonstruoti jo parodymų nepatikimumą. Nepaisant to J. A., atsakydamas į daugybę kaltinamojo ir jo gynėjo klausimų, vis dėlto grįždavo prie kelių pagrindinių tezių:

3) M. B. jis atpažino be jokių išankstinių policijos pareigūnų nurodymų dėl parodymo atpažinti rezultatų,

4) susitikimo teismo patalpose metu A. Š. pasiūlė jam pakeisti tyrimo metu duotus parodymus ir teigti, kad M. B. jis atpažino, patirdamas policijos pareigūnų, kurie vertė jį nurodyti į M. B. nuotrauką ir patvirtinti, kad būtent jis jį, J. A., sumušė, psichologinę prievartą. Tuomet jis, J. A., diktuojant A. Š. surašė laišką, kuriame teigė, kad pretenzijų M. B. jis neturi,

5) kito susitikimo teismo patalpose metu A. Š. priminė jam apie prašymą pakeisti parodymus apklausos teisme metu ir aiškinti sumušimo aplinkybes taip, kaip buvo sutarta.

Būtina pažymėti, kad teisiamajame posėdyje J. A. patvirtino savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 1, b.l. 30-36), atitikimą tikrovę. Jų turinys faktiškai atitinka parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, turinį.

Patikrindamas J. A. parodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad jie tam tikroje dalyje patvirtinami ir šio liudytojo žmonos J. A. parodymais.

Liudytoja J. A. patvirtino, kad prieš 2 m. čigonų tabore, kur gyveno ji, J. A. ir jų vaikas, keli jaunuoliai sumušė jos vyrą J. A., išvilioję jį iš namų. Tyrimo metu paaiškėjo, kad tai buvo lapinių gaujos nariai. Šioje byloje jos vyras buvo apklaustas, vėliau pastarasis ir ji pati buvo pakviesti į teisiamąjį posėdį, kuris vyko 2011-12-07 Laisvės prospekte esančiame apylinkės teismų pastate. A. Š., pasikabinęs paltą, priėjo prie jos ir vyro ir, kreipdamasis į vyrą, paklausė, ar šis atsimena, ką turėtų pasakyti. Tolesnio pokalbio ji, pasitraukusi į šalį, negirdėjo.

J. A. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t. 1, b.l. 38, 39) tikrumą. Iš jų matyti, kad 2011-12-07 pertraukos baudžiamosios bylos, kurioje kaltinamuoju patrauktas M. B., nagrinėjime metu prie J. A. buvo priėjęs A. Š. (protokole užfiksuota, kad tai buvo advokatas, kurio pavardė prasideda iš „š“ raidės, tačiau J. A.-nės, J. A. ir A. Š. parodymų sugretinimas rodo, kad liudytoja apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu turėjo omenyje kaltinamąjį). Tarp jų vyko trumpas pokalbis, po kurio J. A. grįžo susierzinęs ir paaiškino, kad advokatas prašė pakeisti tyrimo metu duotus parodymus M. B. naudai. Pasak J. A. 2012-02-08 apylinkės teismų pastate prieš prasidedant teisiamajam posėdžiui A. Š. vėl buvo priėjęs prie J. A. ir, pasakęs, kad šiandien pastarasis turbūt bus apklausiamas, pasiteiravo, ar šis atsimena, ką turėtų pasakyti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. A. pasak J. A. aiškino jai, kad advokatas A. Š. prašė jo teismo posėdyje pasakyti, kad M. B. anksčiau nepažinojo, apie jį sužinojo tik iš policijos pareigūnų, ir pretenzijų M. B. neturi. Tokie J. A. parodymai sutampa su paties J. A. išdėstytais parodymais. Suprantama, šioje dalyje J. A. tik pakartojo paties J. A. teiginius, ji pati šių aplinkybių nežinojo, tačiau tokia J. A. suteikta informacija patvirtina tai, kad J. A. pozicija tiek oficialiame baudžiamajame procese, tiek buityje bendraujant su ja buvo vienoda: jis nieko neverčiamas atpažino M. B. kaip asmenį, dalyvavusį jo sumušime, o A. Š. prašė teisiamajame posėdyje parodyti, kad M. B. jis atpažino policijos pareigūnų nurodymu ir dėl jų taikyto psichologinio smurto.

Atsižvelgdamas į J. A. ir J. A. tarpusavyje sutampančių parodymų visetą, teismas pripažįsta nustatytu tą faktą, kad J. A. 2009 m. buvo sumuštas kelių asmenų, tarp kurių buvo ir M. B.. Pastarojo dalyvavimo šiuose veiksmuose būdas ir intensyvumas (fizinio smurto forma, konkretūs veiksmai) jo veikos kvalifikavimui neturi, kadangi pagal Lietuvos Respublikos BK 26 str. 5 d. nusikalstamo susivienijimo dalyviai, nesvarbu, koks jų vaidmuo darant nusikalstamą veiką, kurią apėmė jų tyčia, atsako pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str. (toks kaltinimas M. B. yra pareikštas) kaip vykdytojai.

Papildomos informacijos, leidžiančios patikrinti ir įvertinti J. A. parodymus, pateikė liudytojas R.Jakšto, policijos pareigūnas. Jis parodė, kad atliekant tyrimą dėl vadinamos lapinių gaujos nusikalstamų veikų buvo sulaikytas M. B., kurį gynė advokatas A. Š.. J. A. šioje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Tyrimo metu prokuratūros pareigūnai pateikė J. A. keletą fotonuotraukų, tarp kurių buvo ir M. B. fotografija. J. A. pastarąjį atpažino. Joks psichologinis spaudimas J. A. prieš parodymą atpažinti nebuvo daromas. Pasibaigus ikiteisminiam tyrimui prokuroro pavedimu jis, R.Jakšto, įteikė J. A. teismo šaukimą kviečiant jį į posėdį. Įvykusio pokalbio metu J. A. jam pasakė, kad A. Š. prašė jo duoti melagingus parodymus ir žadėjo už tai atsilyginti. Tarnybiniu pranešimu jis, R.Jakšto, informavo apie tai savo vadovybę, apie tai buvo pranešta ir specialiųjų tyrimų tarnybai (STT). Prieš eilinį teismo posėdį STT pareigūnai tarnybinėse patalpose pritvirtino prie J. A. kūno specialų garso įrašymo įrenginį, ir jis buvo pristatytas į apylinkės teismų pastatą, kur vyko bylos nagrinėjimas. Po teisiamojo posėdžio J. A. pasakė, kad tą dieną A. Š. vėl bandė jį paveikti, siekdamas jo parodymų pakeitimo.

Teismas neturi pagrindo abejoti R.Jakšto parodymais, kuriais jis neigia bet kokį psichologinį smurtą, spaudimą J. A. siekiant paveikti M. B. fotonuotraukos parodymo jam atpažinti rezultatą: toks kaltinamojo teiginys yra tik prielaida, kurios nepatvirtina jokie įrodymai. Tuo tarpu pats J. A. taip pat neigė tokias kaltinamojo tezes, teigdamas, kad joks policijos pareigūnų spaudimas jam nebuvo daromas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė (t. 2, b.l. 99) rankraštinį laišką, teigdamas, kad jį surašė pats J. A. (t. 2, b.l. 100-101). J. A. pripažino, kad šį laišką rašė jis, tačiau darė tai diktuojant pačiam A. Š. po pastarojo prašymo pakeisti savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismo nuomone šio laiško turinys nepatvirtina kaltinamojo teiginių apie tai, kad J. A., atpažindamas M. B., dėl policijos pareigūnų poveikio turėjo išankstinius nusistatymus dėl atpažinimo rezultatų: laiške nurodoma, kad tai, kad laiško autorių mušė M. B., jis sužinojo tik iš policijos žodžių, ir kad policijos pareigūnai buvo parodę jam M. B. fotonuotrauką. Apklausos teisme metu paaiškėjo, kad J. A. neskiria teisėsaugos institucijų rūšių, todėl sąvoka „policija“ šio laiško kontekste gali reikšti ir policijos, ir STT, ir prokuratūros pareigūnus. Be to, iš jo parodymų matyti, kad jis tikrai iki parodymo atpažinti nežinojo M. B. pavardės, ir ši informacija jam galėjo ir turėjo būti pateikta atlikus parodymo atpažinti veiksmą. M. B. nuotrauka J. A. tikrai buvo parodyta, bet tai vyko parodymo iš fotonuotraukų atlikimo metu.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas advokatas A.Čiupaila parodė, kad pats matė, kaip teismo patalpose prie jo kolegos A. Š. buvo priėjęs J. A. ir jį užkalbino.

Teismo nuomone tokie parodymai nepaneigia A. Š. pareikšto kaltinimo nuostatos apie tai, kad kaltinamasis darė spaudimą J. A., nes A.Čiupaila pastarųjų pokalbyje nedalyvavo, apie ką buvo kalbėta, negirdėjo, o pats faktas, kad prie kaltinamojo buvo priėjęs J. A., nepatvirtina kaltinamojo parodymų apie paties pastarojo iniciatyvą duoti kitus, negu ikiteisminio tyrimo metu, parodymus.

Ypatingą reikšmę kaltinimo objektyvumui įvertinti turi išraiškingi procesinės prievartos priemonių taikymo rezultatai. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-02-07 nutartimi (t. 1, b.l. 66-67) nuo 2012-02-07 iki 2012-04-07 buvo leista: J. A. atlikti veiksmus (užmegzti ryšius su A. Š. žadant jam pakeisti parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 1-321-468/2011 M. B. atžvilgiu pastarojo naudai) neatskleidžiant savo tapatybės, o Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnams G.Gečėnui ir R.Jakšto, STT Vilniaus skyriaus pareigūnui R.Grabauskui – slaptai panaudoti technines priemones kontroliuojant ir fiksuojant A. Š. ir J. A. pokalbius ar kitokį susižinojimą. Šių veiksmų atlikimo protokoluose, surašytuose 2012-02-10 (t. 1, b.l. 68-70) nurodoma, kad buvo užfiksuoti 2 A. Š. ir J. A. pokalbiai, vykę 2012-02-08 nuo 9 val. 4 min. 58 sek. iki 9 val. 6 min. 27 sek. ir nuo 9 val. 30 min. 35 sek. iki 9 val. 32 min. 20 sek. Iš šių pokalbių stenogramų (jos vertimas yra t. 1, b.l. 75-77 ) matyti, kad kaltinamasis tiesiogiai įteiginėja J. A. apklausos teisme metu parodyti, kad M. B. ikiteisminio tyrimo metu jis, J. A., atpažino policijos pareigūnų, parodžiusių M. B. fotonuotrauką, išankstiniu nurodymu.

Iš J. A. ir paties kaltinamojo frazių aišku, kad apie tokį parodymų pakeitimą su A. Š. buvo kalbėta jau anksčiau, ir kaltinamasis už tai žadėjo J. A. atsidėkoti (nenurodant konkrečios formos). Ši aplinkybė patvirtina J. A. parodymus apie tai, kad su prašymu nurodytu būdu pakeisti parodymus A. Š. kreipėsi į jį ankstesnio bylos M. B. ir kitų nagrinėjimo dieną. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu J. A. nurodė, kad tai buvo 2011-02-07. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis baudžiamosios bylos, kuriuos M. B. yra patrauktas kaltinamuoju, nagrinėjimas 2011-12-07 tikrai buvo paskirtas. Atsižvelgdamas į tai, teismas laiko nustatytu kaltinamajame akte nurodytą faktą, kad ankstesnis A. Š. ir J. A. susitikimas vyko 2011-12-07.

Antro pokalbio, užfiksuoto specialia technika, metu A. Š. pakartoja pažadus atsidėkoti J. A. (iš abiejų pokalbių konteksto aišku, kad kalbama apie atlygį už parodymų pakeitimą), o pats J. A. su apmaudu patvirtina, kad jis dienos metu matant vaikui buvo sumuštas. A. Š. į tai įteigia J. A., kad tai buvo asmeniniai jo ir jį sumušusių santykiai, tačiau J. A., prieštaraudamas, teigia, kad jokių tokių asmeninių santykių nėra buvę.

Teismas atmeta kaltinamojo ir jo gynėjo teiginius, kad A. Š. bendravimo su J. A. kontrolė, specialiosios technikos taikymas įrašant jų pokalbius pažeidė LR Advokatūros įstatymo 46 str. nuostatas ir šiuos surinktus įrodymus padarė niekiniais. Iš tikrųjų, kaltinamojo minima teisės norma be kita ko draudžia kontroliuoti advokato telekomunikacijų tinklais perduodama informaciją ir kitokį susižinojimą išskyrus atvejus, kai advokatas yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Nei 2012-02-08, nei tuo labiau 2011-12-07 pranešimas apie įtarimą padarius Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., 233 str. 1 d. numatytus nusikaltimus A. Š. nebuvo paskelbtas, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad LR Advokatūros įstatymo 46 str. reglamentuoja advokato procesinės veiklos garantijas. Šio įstatymo 4 str. 3 d. numato, kad advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas. To paties įstatymo 2 str. išaiškinama, kad advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese. Toks sąvokos turinio atskleidimas rodo, kad teisinės paslaugos yra legali, įstatymų reikalavimų nepažeidžianti advokato veikla. LR Advokatūros įstatymo 5 str. 3 p. taip pat numato, kad vienas pagrindinių advokato veiklos principų yra teisėtumas, o to paties įstatymo 48 str. 2 d. 6 p. įpareigoja advokatą savo veikloje naudoti tik teisėtas gynybos priemones. Prašymas, siūlymas, vertimas duoti melagingus parodymus yra neteisėtas veiksmas, kuris, savaime aišku, iškrenta iš teisinių paslaugų ratą sudarančių veiksmų. Vykdant tokius neteisėtus veiksmus LR Advokatūros įstatymo 46 str. numatytos garantijos netaikomos. Tai ne kartą pabrėžė savo nutartyse ir LR Aukščiausiasis Teismas (2005-11-29 nutartis byloje Nr. 2K-562/2005, 2010-03-15 nutartis byloje Nr. 2K-144/2011, 2010-03-30 nutartis byloje Nr. 2K-102/2010). Taigi šie nurodyti faktiniai duomenys yra gauti nepažeidžiant jų leistinumo taisyklių ir pripažįstami įrodymais.

Toks įrašytų pokalbių tarp J. A. ir A. Š. turinys tiesiogiai rodo, kad A. Š. 2011-12-07 iki 2012-02-08 bandė paveikti J. A., kad pastarasis apklausos teisme metu parodytų, jog M. B. kaip jį, J. A., sumušusį asmenį jis atpažino tik dėl to, kad prieš šio procesinio veiksmo atlikimą policijos pareigūnai parodė jam M. B. nuotrauką ir liepė pareikšti, kad būtent šis asmuo jį buvo sumušęs. Tokie teiginiai neatitinka tikrovės.

Tai reiškia, kad A. Š. siekė paveikti J. A., kad šis teisme duotų melagingus parodymus. Tokie A. Š. veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d., sudėtį.

Kaltinamajame akte aprašant šią A. Š. inkriminuotą veiką J. A. vadinamas liudytoju, tuo tarpu baudžiamosios bylos Nr. 38-1-00044-09 dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo tyrimo metu J. A. buvo pripažintas nukentėjusiuoju (t. 1, b.l. 15). Atsižvelgdamas į šį faktą, teismas atitinkamai patikslina A. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. pareikštą kaltinimą.

A. Š., vykdydamas advokato pareigas ir teikdamas viešąsias paslaugas, pagal Lietuvos Respublikos BK 230 str. 3 d. prilyginamas valstybės tarnautojui. LR Aukščiausiasis Teismas 2010-03-30 nutartyje, priimtoje analogiškoje byloje Nr. 2K-102/2010, nurodo, kad tokiu atveju kaltinamajam gali būti pareiškiamas kaltinimas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 ar 2 d.

Iš tikrųjų, Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens piktnaudžiavimą savo tarnybine padėtimi, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. reglamentuoja baudžiamąją atsakomybę už tą pačią veiką, kai ją padaro turtinės ar kitokios naudos siekiantis asmuo nesant kyšininkavimo požymių.

Įstatymų suteiktas ir garantuojamas teises bei pareigas, kurios ir sudaro tarnybinės padėties sąvoką, kaltinamasis panaudojo priešingai advokato profesinės veiklos interesams: LR Advokatūros įstatymo 5 str. 3 ir 6 p. įtvirtina tokius advokato veiklos principus, kaip teisėtumas ir nepriekaištingas elgesys. Šio įstatymo 19 str. nustato advokato priesaikos turinį, pagal kurį pradėdamas savo veiklą advokatas prisiekia dorai ir sąžiningai atlikti advokato pareigas. Minėto įstatymo 39 str. 1 d. įpareigoja advokatą laikytis priesaikos ir įstatymų, sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai. Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.2 p. reikalauja iš advokato laikytis teisinių ir moralinių įpareigojimų advokato profesijai, visuomenei, o šio kodekso 1.3 p. numato advokato prievolę visada saugoti profesinę garbę ir orumą ir nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos. A. Š. veiksmai, atitinkantys Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, pažeidė šiuos principus ir reikalavimus advokato veiklai. Tuo A. Š. piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi. Teismo įsitikinimu tokie kaltinamojo nusikalstami veiksmai, kuriuose nėra kyšininkavimo požymių, diskreditavo advokato vardą, sumenkino Lietuvos advokatūros autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema ir tuo padarė didelės žalos Lietuvos valstybei ir Lietuvos advokatūrai. Šie kaltinamojo veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., sudėtį.

Skirdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Jis nebuvo teistas, tačiau sistemingai pažeidinėjo kelių eismo taisyklių reikalavimus (t. 1, b.l. 143-148). Jis turi šeimą, augindamas 2 mažamečius vaikus (t. 2, b.l. 103, 104). Trečiųjų asmenų kaip advokatas ir sportininkas mėgėjas apibūdinamas teigiamai (t. 2, b.l. 124, 125). Kartu atsižvelgtina į tai, kad dėl padarytų nusikaltimų jis nesigaili. Įvertinęs šių aplinkybių visetą, teismas laiko pagrįstu ir tenkintinu prokurorės siūlymą skirti A. Š. už abiejų nusikaltimų padarymo baudos bausmę. Kaltinamajam skirtinos baudos bausmės tarpusavyje subendrintinos taikant Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. nuostatas, nes Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir 233 str. 1 d. numatyti nusikaltimai sudaro idealiąją sutaptį.

Elektroninės laikmenos su A. Š. ir J. A. pokalbių garso įrašais, su J. A. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją garso įrašu laikytinos prie šios baudžiamosios bylos visą jos saugojimo laiką.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A.Š. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir 233 str. 1 d. numatytus nusikaltimus ir paskirti jam:

pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. – dviejų šimtų minimalių gyvenimo lygių, t.y. dvidešimt šešių tūkstančių litų, dydžio baudos bausmę,

pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. – vieno šimto minimalių gyvenimo lygių, t.y. trylikos tūkstančių litų, dydžio baudos bausmę.

Šias bausmes Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. pagrindu subendrinti apėmimo būdu ir skirti A. Š. galutinę subendrintą dviejų šimtų minimalių gyvenimo lygių, t.y. dvidešimt šešių tūkstančių litų, dydžio baudos bausmę.

Įpareigoti nuteistąjį šią baudą susimokėti per keturis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą A. Š., palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Elektronines laikmenas su A. Š. ir J. A. pokalbių garso įrašais (priedas prie bylos vokas), su J. A. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją garso įrašu (t. 2, b.l. 97) laikyti prie šios baudžiamosios bylos visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.TEISĖJAS VALERIJ PAŠKEVIČ