- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-25
- Bylos Nr.
- 2A-293-343/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01518-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Rūta Palubinskaitė (pran.), Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- V. Ž.
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- R. Ž., M. S., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas), Evaldo Burzdiko ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, dalyvaujant ieškovui V. Ž., atsakovui A. S., tretiesiems asmenims R. Ž., M. S., trečiųjų asmenų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovui L. V. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus atstovei R. L., viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-138-594/2013 pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovui A. S. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys R. Ž., M. S., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. Ž. ieškiniu (t. 1, b. l. 4-5) prašė: 1) įpareigoti atsakovą A. S. savo sąskaita ir jėgomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti tvorą ir jos pamatus, kertančius ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , ribas; 2) atsakovui nurodytu terminu neišmontavus tvoros ir jos pamatų, leisti juos išmontuoti ieškovui savo nuožiūra, atlyginant visas patirtas išlaidas iš atsakovo; 3) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovui ir jo sutuoktinei priklausančiame sklype yra savavališkai pastatyta atsakovo, gyvenančio (duomenys neskelbtini) , tvora. Tai patvirtina prie prašymo pridedama UAB „Vilkaviškio architektūros biuro“ sudaryta ieškovo sklype esančios skardinės tvoros geodezinė nuotrauka. Atsakovas nesutinka savanoriškai perkelti statinio į savo žemės sklypą, todėl riboja ieškovo teisę užsitverti savo tvorą.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinį prašė atmesti, nurodydamas, kad ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovas neįrodė visų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų. Tvora yra statyta prieš 15 metų, ankstesnių sklypo savininkų. Ieškovas turi įrodyti, kad tvoros cokolis yra atsakovo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 4 d. sprendimu (t. 1, b. l. 125-130) ieškinį patenkino visiškai, įpareigojo atsakovą savo lėšomis, per 10 dienų, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išmontuoti tvorą ir ją laikančius stulpus (pamatus) pažymėtus taškuose 4-12, 2012 m. rugsėjo 19 d. kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje, kertančią ieškovui priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribas. Atsakovui nurodytu terminu šio teismo sprendimo neįvykdžius – leido tai padaryti ieškovui savo lėšomis, atlyginant patirtas išlaidas iš atsakovo; priteisė iš atsakovo ieškovui 594 Lt bylinėjimosi išlaidoms apmokėti.
Teismas nustatė, kad šalys yra gretimų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkai. Ginčo statinys – tvora ir ją laikančios konstrukcijos, skiria minėtus sklypus ir yra ginčo objektas dėl pastatymo vietos. Sklypų kadastriniai matavimai yra atlikti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas žemės sklypą įsigijo 2004 m. vasario 18 d., atsakovas – 2011m. gegužės 4 d., tačiau šalys pripažino, kad jie nėra ginčo tvoros statytojai, nes tvora jau buvo pastatyta, jiems įsigyjant nuosavybės teises į žemės sklypus. Ieškovas nurodė, kad atsakovas pripažino, jog ginčo tvora priklauso jam, todėl teismui abejonių dėl tvoros priklausomybės nekilo, nors daiktinės teisės į ją nėra įregistruotos. Teismas nurodė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovo tvoros pusėje esantis cokolis tvorai priklauso ieškovui, todėl akivaizdu, kad atsakovo tvorai esant už šio cokolio, šalys šios aplinkybės neginčijo ir ją patvirtino pateiktos fotonuotraukos, ieškovas negali naudotis jam priklausančia nuosavybe ir tuo pažeidžiamos ieškovo kaip savininko teisės. Ieškovo pateikta kontrolinė geodezinė nuotrauka patvirtino, kad atsakovui priklausanti tvora į ieškovo sklypą yra įsiterpusi taškuose pažymėtuose 4 ir 12 nuo 0,17 cm iki 0,26 cm. Teismo nuomone, tai, kad tvoros statytojas yra ne atsakovas, o ankstesni savininkai ginčo sprendimui įtakos neturi, kadangi įsigydamas daiktines teises, atsakovas perėmė visas su įsigyjamu turtu susijusias teises ir pareigas. Teismas atsisakė taikyti ieškinio senatį, motyvuodamas tuo, jog ieškovo teisių pažeidimas yra tęstinis. Teismas sprendė, kad ieškovo pareikštas negatorinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Apeliaciniu skundu (t. 1, b. l. 137-140) atsakovas prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo tokius motyvus:
1. Teismas iš esmės netinkamai vertino faktinę ir teisinę situaciją. Ieškovo ieškinys yra dėl deliktinės civilinės atsakomybės. Ieškovas neįrodė būtinų sąlygų atsakovo atsakomybei atsirasti, todėl ieškinys negalėjo būti patenkintas;
2. Teismas privalėjo nustatyti, ar tvoros pastatymas pažeidė teisės aktus, galiojusius jos pastatymo metu, tačiau to nepadarė, nepasisakė, ar jo taikomi teisės aktai galiojo tvoros pastatymo metu. Tvora laikytina nesudėtingu statiniu, kurio statybai leidimo nereikia, be to, tvora buvo pastatyta su ankstesnių sklypų savininkų sutikimu. Atsakovas įsigijo sklypą jau esant tvorai, todėl teisės aktų, galiojusių tvoros pastatymo metu, nepažeidė;
3. Teismas pasirėmė vieno liudytojo V. R. paaiškinimais dėl skaičiavimų neatitikimų, tačiau nevertino UAB „Geovizija“ išvados, kad, atlikus žemės sklypo-posūkio taškų patikslinimą, paaiškėjo, jog tvora esanti tarp sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagal geodezijos ir kartografijos duomenis, įsiterpusi į sklypą (duomenys neskelbtini) yra leistinumo ribose (nuo 0,05 iki 0,07 m.), t.y. nepažeidžiant teisinių reikalavimų, reglamentuojančių sklypų atribojimą;
4. Teismas tvoros cokolį pripažino ieškovo nuosavybe, tačiau cokolis yra skirtas tvoros statymui. Tvora ant cokolio ir yra pastatyta esant abiejų sklypų savininkų sutikimams, todėl ji yra pastatyta teisėtai. Jeigu tvora bus nugriauta ir ji bus statoma iš naujo, tai vėl reikės abiejų kaimynų sutikimų tvoros statymui. Akivaizdu, jog naujo sutikimo tvoros statymui šalys neduos vienai kitai, todėl teismo sprendimas yra neteisingas, nesąžiningas ir neteisėtas;
5. Teismas viršijo ieškinio reikalavimus. Ieškinio reikalavimu ieškovas prašė išmontuoti tvorą ir pamatus. Teismas papildomai įpareigojo atsakovą išmontuoti tvorą laikančius stulpus. Teismas be jokio pagrindo stulpus pavadino pamatais. Byloje jau yra įrodyta, jog tvora yra ant cokolio.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 1, b. l. 146-147) ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:
1. VĮ Registrų centro pažymėjimo 2.6 punkte nurodyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso kiemo statiniai, tarp jų ir cokolis tvorai. Atsakovo tvorai esant už cokolio, ieškovo žemės sklype, ieškovas negali naudotis jam priklausančia nuosavybe ir tuo pažeidžiamos jo kaip savininko teisės. Apeliantas meluoja, jog tvora yra pastatyta ant cokolio;
2. UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“ geodezininko V. R. atlikta geodezinė nuotrauka, kuri patvirtina, kad atsakovui priklausanti tvora į ieškovo sklypą yra įsiterpusi nuo 0,17 cm iki 0,26 cm, buvo atlikta palydovo pagalba. Teismas teisingai vadovavosi ieškovo pateikta geodezine nuotrauka, kuri atitinka ir faktinę situaciją;
3. Ieškovas statys naują tvorą ant cokolio neperžengdamas savo sklypo ribų. Statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ yra išaiškinta, kad „be gretimo žemės sklypo savininko sutikimo prie žemės sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypų ribos) tvoras galima statyti, be to, statytojo sklypo pietinėje pusėje tvoros tipas nereglamentuojamas“;
4. Tai, kad tvoros statytojas yra ne atsakovas, o ankstesnis savininkas ginčo sprendimui įtakos neturi, kadangi įsigydamas daiktines teises, atsakovas perėmė visas su įsigyjamu turtu susijusias teises ir pareigas;
5. Tvoros stulpai yra įbetonuoti ieškovo žemės sklype, todėl šiuos pamatus ieškovas ir prašo išmontuoti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 1, b. l. 143-144) trečiasis asmuo R. Ž. prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė identiškus motyvus nurodytiems ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 1, b. l. 151-155) trečiasis asmuo M. S. prašė apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 4d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė iš esmės tapačius argumentus kaip ir atsakovas apeliaciniame skunde.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 2-3) trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyrius nurodė, kad dėl apeliacinio skundo patenkinimo ar atmetimo palieka spręsti teismo nuožiūra, kadangi trečiasis asmuo neturi suinteresuotumo byla.
Teismo posėdžio metu šalys ir tretieji asmenys R. Ž. ir M. S. palaikė savo apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į apeliacinius skundus pateiktus reikalavimus.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė. Teismo posėdyje trečiųjų asmenų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus atstovai prašė dėl apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštas reikalavimas išmontuoti atsakovui gretimo sklypo savininkui priklausančią tvorą ir jos pamatus, kertančius ieškovui priklausantį žemės sklypą, kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 str.). CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.).
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovo reikalavimas yra kilęs iš delikto. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , savininkas (t. 1, b. l. 10-11). Ieškovui nuosavybės teise priklauso kiti statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įskaitant ir cokolis tvorai, pažymėtas plane 2t ir pastatytas 1996 m. (t. 1, b. l. 64-67), esantys jam priklausančiame žemės sklype. Byloje nėra ginčo, jog atsakovo metalinė tvora yra pritvirtinta ant minėto ieškovui priklausančio cokolio, o tvorą laikantys metaliniai stulpai yra už šio cokolio ribų ieškovui priklausančiame žemės sklype. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos (t. 1, b. l. 48, 91). Akivaizdu, kad ieškovas dėl atsakovo pastatytos tvoros negali naudotis jam priklausančia sklypo dalimi ir dėl to yra pažeidžiamos jo kaip savininko teisės nustatytos CK 4.40 straipsnyje. Ieškovas neprivalo įrodyti, kad atsakovas, pažeidžiantis jo, kaip sklypo savininko teises, elgiasi neteisėtai, todėl apeliacinio skundo motyvai, jog ieškovas privalėjo įrodyti visas būtinas sąlygas atsakovo deliktinei atsakomybei kilti, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovo tvora ieškovui priklausančioje sklypo dalyje yra pastatyta teisėtai. Pagal tuo metu galiojančius statybą reglamentuojančius norminius aktus tvorai, kaip nesudėtingam statiniui statyti leidimas nebuvo reikalingas. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija laiko nepagrįstais. Iš byloje pateikto buvusio ieškovo sklypo savininko J. P. sutikimo matyti, kad sutikimas buvo duotas statyti uždarą, 1,8 m aukščio tvorą (t. 1, b. l. 51). Sutikime nėra nurodyta apie tvoros pastatymo vietą, o akcentuojamas tvoros konstrukcijos ypatumas (uždara) ir jos aukštis. Įrodymų, kad sutikimas buvo duotas tvorą statyti tuo metu liudytojui J. P. priklausančiame sklype ar ant šio sklypo ribos byloje nėra pateikta. Šios aplinkybės nepatvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas pats J. P.. Teisėjų kolegija nustatytų aplinkybių pagrindu daro išvadą, kad atsakovo tvora, ieškovui priklausančiame sklype yra pastatyta neteisėtai, kadangi sutikimo statyti tvorą ieškovui priklausančiame sklype ankstesni šio sklypo savininkai nebuvo davę.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas viršijo ieškinio reikalavimus, pavadindamas tvorą laikančius stulpus tvoros pamatais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo tvora iš vienos jos pusės yra pritvirtinta prie ieškovui priklausančio cokolio, pažymėto indeksu 2t, o iš kitos pusės laikoma metalinių stulpų. Įvertinus tai, kad tvorą laikantys stulpai yra įkasti ir įbetonuoti ieškovo sklype, ginčijamame sprendime jie buvo įvardinti pamatais, atsižvelgiant į stulpų pastatymo ypatumus, kas iš esmės nepakeitė ieškinio reikalavimo.
Atmestini apelianto argumentai dėl netinkamo jo pateiktos tvoros išpildomosios nuotraukos (t. 1, b. l. 105) ir ieškovo pateiktos jo sklypo kontrolinės geodezinės nuotraukos (t. 1, b. l. 9) vertinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Išvadas dėl aktualių faktinių aplinkybių teismas daro įvertinęs visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 str.). Dėl įrodymų pakankamumo, sprendžiant dėl tam tikrų faktų egzistavimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, išvadą apie fakto buvimą teismas gali daryti tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Remdamasis įstatyme suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas gali suteikti didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2005; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aukščiau paminėtus rašytinius įrodymus ir nenukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Pažymėtina ir tai, kad tiek vienos, tiek ir kitos šalies pateiktos geodezinės nuotraukos patvirtina aplinkybę, kad atsakovui priklausanti tvora yra ieškovo sklype. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo, kad cokolis tvorai, pažymėtas plane 2t, nuosavybės teise priklausantis ieškovui yra jam priklausančiame sklype, o atsakovo tvora yra pastatyta ant ieškovo sklypui artimesnio cokolio krašto, todėl įvertinus cokolio plotį, sprendžiama, kad ieškovo geodezinėje nuotraukoje nurodyti atsakovo tvoros atstumai nuo ieškovo sklypo ribos (nuo 0,17 m iki 0,26 m) labiau atitinka faktinę situaciją, nei atsakovo geodezinėje nuotraukoje įvardinti nuokrypiai nuo 0,05 iki 0,07 m. . Apelianto argumentai dėl ekspertizės skyrimo prieštaravimams tarp šalių geodezinių nuotraukų atmestini, nesant įstatymo nustatyto pagrindo ekspertizei skirti (CPK 212 str.).
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.