- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-27
- Bylos Nr.
- I-2041-281/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00058-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas R. K. 2017-01-06 teismui padavė skundą, kurį 2017-02-03 patikslino, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 4 000 € neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1, 19).
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš kalinimo sąlygų, kurios esą neatitinka teisės aktų reikalavimų. Paaiškino, kad pareiškėjas 2016-10-22 buvo suimtas ir laikomas Lukiškių TI-K. Nurodė, kad Lukiškių TI-K neskiria pareiškėjui piniginės pašalpos, todėl nėra galimybės nusipirkti saldainių, kurie sureguliuotų insulino kiekį kraujyje. Pareiškėjui neskiriamas reikiamas kiekis pašto ženklų bei vokų. Pareiškėjas neturi galimybės pavalgyti šilto maisto, nes patiekalai atnešami skirtingu metu, todėl atvėsta. Lukiškių TI-K administracija atsisako registruoti pareiškėjo teikiamus skundus bei nereaguoja į prašymus. Teigia, kad pareigūnai nesuteikė reikiamos medicininės pagalbos. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusia sveikatos pablogėjimu.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pareiškėjui pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12–15, 26–28).
Paaiškino, kad laisvės atlikimo vietos administracija (direktorius) neturi pareigos paskirti nuteistajam maksimalaus dydžio piniginę išmoką, o gali skirti mažesnio dydžio piniginę išmoką arba iš viso jos neskirti, t. y. pataisos įstaigos direktoriui numatyta teisė, bet ne pareiga skirti nuteistiesiems socialines pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti (jos skiriamos, kai atitinkamame fonde yra lėšų), taip pat pinigines išmokas iš pataisos įstaigos lėšų. Pareiškėjui 2016-11-07 buvo išduota 10 vokų, 15 rašomojo popieriaus lapų ir 3 pašto ženklai. Maistas yra gaminamas ir išduodamas pagal valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Visi patiekalai, skirti konkrečiam maitinimui, išduodami iš karto. Lukiškių TI-K administracija neteisėtų veiksmų neatliko, todėl neturtinė žala pareiškėjui nepriteistina. Prašo priteisti iš pareiškėjo 1,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už kalinimą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2016-10-22 sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė jį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Pareiškėjas neturtinę žalą visų pirma sieja su tuo, jog kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu jam nebuvo skiriama pašalpa.
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems kartą per mėnesį iš areštinės arba pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0,3 MGL dydžio išmoka. Išmokos iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo tvarką reglamentuoja „Socialinės paramos nuteistiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašas“, kurio 7.1 p. nustato, kad laisvės atėmimo vietos direktorius iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Konkretų pašalpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo rašytinį prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas. Tuo tarpu kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos iš valstybės biudžeto, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintose „Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklėse“ nustatyta išmokų mokėjimo tvarka. Taisyklių 2 punkte numatyta, jog konkretų piniginės išmokos dydį kiekvienam nuteistajam nustato areštinės, pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis.
Iš nurodytų materialinės teisės normų matyti, kad nuteistųjų ir suimtųjų teisė į jose nurodytas išmoką bei pašalpą nėra absoliuti, o yra sąlygojama atitinkamų Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytų kriterijų atitikimo (kalbant apie BVK 173 straipsnio 7 dalyje paminėtą iki 0,3 MGL dydžio išmoką (nuteistiesiems) ir sąlygų, nustatytų Aprašo 7 punkte (nuteistiesiems ir suimtiesiems), buvimo. Pažymėtina, kad nurodytose teisės normose yra nustatyti tik maksimalūs aptariamų išmokos ir pašalpos dydžiai ir kalbama tik apie galimybę, o ne prievolę mokėti šias išmoką ir pašalpą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovo veiksmai – piniginės išmokos/pašalpos neišmokėjimas dėl lėšų trūkumo, nepažeidžia minėtų teisės aktų nuostatų, todėl negali būti vertinami kaip neteisėti.
Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo skirtas reikiamas kiekis pašto ženklų, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės bendrauti su savo artimaisiais bei draugais.
Nors pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo išduoti pašto ženklai, teismas su tokiais pareiškėjo teiginiais nesutinka. Kalėjimų departamento 2016-12-27 raštas Nr. 2S-6842 patvirtina, kad 2016-11-07 pareiškėjui išduota 10 vokų, 15 rašymo lapų ir 3 pašto ženklai. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovo atsiliepime nurodomos aplinkybės. Kalėjimų departamento 2016-12-06 rašte Nr. 2S-6433 nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2016-11-02 buvo išsiųstas pareiškėjo R. K. laiškas. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjui buvo išduoti pašto ženklai, taip pat vokai bei rašymo popierius. Todėl pareiškėjo argumentai dėl vokų ir pašto ženklų neišdavimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teigimu, jis neturi galimybės pavalgyti šilto maisto, nes patiekalai atnešami skirtingu metu, todėl atvėsta.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 punkte numatyta, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, - pagal dietinio maitinimo normas. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-04-26 įsakymu Nr. IR-144 ir Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus, rengia Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Teisės aktai numato nedirbančiam vyrui per parą mitybos normos energetinę vertę (kcal) nemažiau kaip 2298. Vadovaujantis Asmenų, laikomų Lukiškių TI-K, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis 2014-01-17 Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-7, maitinimas vykdomas dienotvarkėje numatytu laiku, kurios visada yra laikomasi. Pažymi, jog pagal „Nuteistųjų, paliktų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ūkio darbus dienotvarkėje“, patvirtintoje Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-05-27 įsakymu Nr. N-61, pietų dalinimas korpusuose vyksta nuo 12.10 val. iki 13.30 val. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad tarp skirtingų patiekalų patiekimo praeina daug laiko todėl maistas spėja atvėsti, teismas pažymi, kad pietų laikas nustatytas tarp 12.10 ir 13.30, todėl patiekalai gali būti išduodami šiuo intervalu ir tai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad dėl maisto kokybės ar kaloringumo pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Šias aplinkybes paneigiančių duomenų pareiškėjas teismui nepateikė, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos maisto kokybės atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija atsisako registruoti jo teikiamus skundus bei nereaguoja į prašymus.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių kokius konkrečius veiksmus ar sprendimus norėjo skųsti, kada tai buvo, kokie pareigūnai neleido pateikti skundų, ar prašymų, taigi šios aplinkybės laikomos subjektyvaus pobūdžio, juolab, kad pareiškėjas netrukdomai pateikė skundą teismui. Teismas pažymi, kad Lukiškių TI-K pareigūnai privalo bendrauti griežtai vadovaudamiesi etikos taisyklių bei vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo atžvilgiu nenustatyta.
Pareiškėjas teigia, kad pareigūnai nesuteikė būtinos medicininės pagalbos. Teismas pažymi, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Pareiškėjas šiuo atveju nenurodė kokius neteisėtus veiksmus Lukiškių TI-K administracija atliko. Pareiškėjas skunde aprašė aplinkybes susijusias su slaugytojos darbo laiku bei atvejį, kai pareiškėjui buvo siūloma kviesti greitąją medicinos pagalbą. Todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo įrodinėjimo naštą, jog pareiškėjo medicininė priežiūra visą jo kalinimo laikotarpį buvo atliekama tinkamai, perkelti Lukiškių TI-K administracijai. Lukiškių TI-K 2017-01-27 raštas Nr. 96-322 patvirtina, kad pareiškėjas buvo apžiūrėtas šeimos gydytojos, taip pat jam buvo siūloma iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau pats pareiškėjas tą daryti atsisakė, šį faktą pripažįsta ir pats pareiškėjas skunde. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai dėl nesuteiktos medicininės pagalbos atmestini kaip nepagrįsti.
Nenustačius neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. atsakovui nekyla. Todėl kitos civilinės atsakomybės sąlygos neanalizuotinos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundo argumentai nepagrįsti, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
ABTĮ 40 str. 1 d. nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovas prašo iš pareiškėjo priteisti 1,20 Eur realiai patirtų išlaidų už A4 formato lapų kopijų parengimą susijusių su bylos nagrinėjimu. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 str. 3 d. Kaip šiuo aspektu yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str., 133 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, netenkinti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.