Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Erikos Misiūnienės ir Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei L. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė nutraukti santuoką tarp ieškovo A. V. ir atsakovės L. V. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti sutuoktiniams esamas pavardes V. ir V.; ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, adresu (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovei iš ieškovo 21 150 Eur kompensaciją už ieškovui atitenkančią jos turto dalį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

3. Teismas nustatė, kad ieškovas su atsakove neveda bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo, tarpusavio santykiai yra nutrūkę. Ieškovas nurodė, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, atsakovė atsiliepimo nepateikė, aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, jog dėl šalių santuokos iširimo kaltas vienas iš sutuoktinių, nepateikė. Teismas padarė išvadą, kad abu sutuoktiniai nedėjo pastangų išsaugoti šeimos, todėl abu pažeidė sutuoktinių pareigas ir santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

4. Teismas nusprendė, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei L. V. pagal 2012 m. gruodžio 21 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Nutraukiant šalių santuoką šis turtas kaip santuokinis turtas nedalintinas. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovei iš ieškovo priteistina 21 150 Eur kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę bendro turto dalį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Atsakovė L. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimą esant absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Ieškovas ieškinyje nurodydamas atsakovės gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), suklaidino teismą, nes ieškovui puikiai žinoma, kad atsakovė jau daugelį metų gyvena Airijoje.

5.2. Atsakovė dėl teisinės pagalbos kreipėsi į S. J., kuris jai pažįstamų asmenų buvo rekomenduotas kaip advokatas. Atsakovei nekilo abejonių, kad šis asmuo yra advokatas, nors kaip vėliau paaiškėjo S. J. yra išbrauktas iš advokatų sąrašo ir neturi teisės verstis advokato praktika. Advokatu prisistatęs S. J. įsipareigojo byloje pateikti priešieškinį, jam buvo sumokėtas 700 Eur honoraras, buvo pasirašyta teisinių paslaugų sutartis. Minėta sutartis pasirašyta ant Lietuvos advokatūros oficialaus blanko, S. J. naudojosi el. paštu (duomenys neskelbtini), kas leido atsakovei pagrįstai manyti, kad šis asmuo vis dar yra advokatas. S. J. už gautą honorarą ne tik nepateikė priešieškinio, bet ir iš viso byloje neatliko jokių veiksmų. Apie tai, kad jis neturi teisės atstovauti teisme, atsakovės taip pat neinformavo – visus šiuos aspektus atsakovė detaliai išsiaiškino tik po teismo sprendimo gavimo, kai kreipėsi į kitus advokatus. 2019 m. gegužės 10 d. atsakovė net sumokėjo 451,55 Eur žyminį mokestį už priešieškinį. Taigi, atsakovės interesai byloje dėl ne nuo jos priklausančių veiksnių nebuvo tinkamai atstovaujami, nebuvo pateiktas nei atsiliepimas, nei priešieškinys.

5.3. Kadangi atsakovės interesai byloje dėl ne nuo jos priklausančių veiksnių nebuvo tinkamai atstovaujami, atsakovė neturėjo galimybės patikslinti dalintino turto balanso – nutraukiant santuoką nebuvo išspręstas kilnojamojo turto ir piniginių lėšų sąskaitose padalijimas.

5.4. Teismas , sprendimu konstatuodamas, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovės nuosavybė, faktiškai nusprendė dėl kito, į bylą neįtraukto asmens – A. K. teisių, nes tokiu teismo sprendimu iš esmės yra pažeidžiama jo nuosavybės teisė.

5.5. Nors butas, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas atsakovės vardu santuokos metu (šalių santuoka sudaryta 1988 m. sausio 22 d.), dalis buto vertės apmokėta atsakovės asmeninėmis lėšomis dar iki santuokos. Tai patvirtina pridedama DNSB „Smiltelė“ pažyma, pagal kurią 1987 m. vasario 11 d. (iki šalių santuokos) sumokėta 3 443,00 rublių kaip pirminis įnašas (už atsakovę mokėjimą atliko jos motina A. V. V.), 1988–1991 metais (santuokos metu) sumokėta 1 083,56 rublių; 1992 m. vasario 25 d. (santuokos metu) butas buvo išpirktas sumokant 6 237,44 rublių.

5.6. Kadangi atsakovės vardu nebuvo pateiktas priešieškinys ir atsakovei nebuvo suteikta teisė pateikti įrodymus apie savo nedarbingumą, taip pat pareikšti reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, laikytina, kad byla buvo išnagrinėta nevisapusiškai, kas yra dar vienas pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. V. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Ieškinyje nurodytu adresu atsakovei procesiniai dokumentai įteikti laiku ir be problemų, apie vykstantį procesą ji žinojo, buvo paskyrusi įgaliotinę, kreipėsi į teisininkus, gaudavo teismo procesinius dokumentus ir į savo elektroninį paštą, tačiau pati į juos nereaguodavo, teismo įpareigojimų nevykdė, nes santuokos liudijimo originalas į bylą taip ir nebuvo pateiktas, nors atsakovė buvo ne kelis kartus teismo įpareigota tai padaryti, įpareigojimai jai buvo įteikti jos elektroniniu paštu, ji patvirtino, kad viską supranta ir įsipareigoja vykdyti. Ką ir kaip pasirinkti atstovu yra šalies teisė ir jei ji kreipėsi į netinkamą asmenį ar kitokiu būdu dėl savo aplaidumo netinkamai realizavo savo teises, tai nėra pagrindas jos atleisti nuo atsiradusių pasekmių ar pateisinti tokį jos neapdairumą.

6.2. Butas (duomenys neskelbtini)nebuvo įtrauktas į dalijamo turto balansą, jis buvo laikomas atsakovės asmeniniu turtu, jo teisinis statusas nebuvo keičiamas, todėl aplinkybė, kad bylos eigoje atsakovė jį perleido kitam asmeniui, sprendimo esmės nekeičia, nes teismas dėl šio buto statuso jokių klausimų nesprendė, tik konstatavo, kad pagal byloje pateiktus įrodymus nustatyta, jog jis yra asmeninė atsakovės nuosavybė.

6.3. Dėl buto (duomenys neskelbtini), teisinio statuso teismas sprendė pagal registro duomenis, kurie laikomi teisingais, kol nenuginčyti. Šalims nuosavybės teisė į butą atsirado tik nuo pažymos išdavimo momento ir visiškai nesvarbu, kada ir kaip buvo sumokėta jo kaina. Atsakovė pateikė duomenis, kad už minėtą butą panaudojo dalį savo asmeninių lėšų, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad jos valia buvo už tas lėšas įgytą turto dalį turėti asmenine nuosavybe. Todėl minėtas butas laikomas visas bendrąja jungtine nuosavybe priklausantis šalims.

6.4. Atsakovės prarastas nedarbingumas buvo nustatytas tik iki 2016 m. spalio 26 d. Duomenų, kad šiai dienai ji yra nedarbinga, į bylą nepateikta. Ji pati nurodo, kad Lietuvoje gauna pensiją 288,45 Eur/mėn., o Airijoje – 150,00 Eur/savaitę (675,00 Eur/mėn.) bedarbio pašalpą, kas kaip tik patvirtina, kad ji Airijoje yra darbinga, nesulaukusi pensinio amžiaus, kadangi Airijoje pensinis amžius yra 66 metai.

6.5. Atsakovė savo butą tiesiog padovanojo ir taip pati susimažino savo turtą, o taip pat ir galimybes save išlaikyti, nes minėtą butą ji nuomojo, o dabar pati šių pajamų atsisakė.

7. Vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartį S. J. 2020 m. sausio 23 d. teismui pateikė paaiškinimus dėl ieškovės atstovavimo aplinkybių ir pridėjo papildomus įrodymus – priešieškinį, teisinių paslaugų sutartį, individualios veiklos vykdymo pažymą ir diplomą. 2020 m. sausio 28 d. atsakovė L. V. pateikė teismui nuomonę dėl S. J. paaiškinimų ir pridėjo jų susirašinėjimą elektroniniu paštu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

9. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies butas, adresu (duomenys neskelbtini), niekam iš šalių nebuvo priteistas, konstatavus, kad nutraukiant santuoką, jis yra nedalinamas. Vadinasi, dėl į bylą neįtraukto asmens A. K., kuriam šis butas buvo perleistas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, teisių ir pareigų tiesiogiai nebuvo nuspręsta.

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

11. Atsakovė apeliaciniame skunde įrodinėja, kad negalėjo įgyvendinti savo teisių bei apginti teisėtų interesų, t. y. pateikti atsiliepimo, priešieškinio bei rašytinių įrodymų, nes buvo netinkamai atstovaujama atstovo S. J.. Dėl to byla buvo išnagrinėta nevisapusiškai, neišspręstas kilnojamojo turto bei piniginių lėšų padalijimo klausimas.

12. Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas, be kita ko, yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.).

13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2019 m. gegužės 10 d. atsakovė su S. J. sudarė teisinių paslaugų sutartį, kuria S. J. buvo pavesta surašyti priešieškinį civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. Teisinių paslaugų sutartis surašyta ant Lietuvos advokatūros blanko ir joje sutartas 700 Eur užmokestis. Ir nors minėtoje sutartyje vietoj žodžio „advokatui“ yra užrašyta „atstovui“, tačiau pats faktas, kad sutartis sudaryta ant Lietuvos advokatūros blanko, kuriame yra įrašai „advokato darbo vietos pavadinimas“, „advokato darbo vietos adresas“, galėjo suklaidinti atsakovę dėl S. J. teisinio statuso. Pažymėtina ir tai, kad S. J. susirašinėdamas su atsakove naudojosi elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).

14. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė kvitą, iš kurio matyti, kad 2019 m. gegužės 10 d. į valstybės biudžetą buvo sumokėtas 451 Eur žyminis mokestis, kaip teigia atsakovė savo skunde, už priešieškinį. Būtent tokią sumą S. J. buvo nurodęs atsakovei 2019 m. balandžio 24 d. elektroniniame laiške (3 proc. nuo 15 024 Eur). Taip pat iš atsakovės pateiktų elektroninių laiškų, kuriais buvo susirašinėjama su S. J., matyti, kad su juo buvo tariamasi dėl priešieškinio surašymo, jis žadėjo jį parengti, buvo aptariami terminai bei honoraro dydis. Iš atsakovės pateikto susirašinėjimo matyti, kad 2019 m. liepos 15 d., t. y. jau po skundžiamo sprendimo priėmimo, atsakovė elektroniniame laiške rašo S. J. ir prašo pateikti jai priešieškinio kopiją, kurios taip ir negavo. 2019 m. liepos 1 d. laiške teismui ji kelia abejones, ar gali pasitikėti savo advokatu (akivaizdu, kad turėtas omenyje S. J.), nes iš sprendimo pamatė, kad jis jos byloje neatstovavo.

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes matyti, kad atsakovė siekė pareikšti byloje priešieškinį, šiam tikslui pasirašė teisinių paslaugų sutartį, sumokėjo 700 Eur honorarą bei žyminį mokestį už priešieškinį. Dėl S. J. naudojamo elektroninio pašto adreso bei Lietuvos advokatūros blanko panaudojimo atsakovė galėjo būti suklaidinta dėl jo statuso ir klaidingai manyti, kad S. J. yra advokatas, kuris galės ją atstovauti byloje dėl santuokos nutraukimo. Byloje nėra įrodymų, kurie patikimai patvirtintų, kad S. J. perdavė atsakovei parengtą priešieškinį, informavo ją, kad neturi teisės atstovauti teismuose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė gyveno užsienyje ir jų bendravimas su S. J. dėl to buvo apsunkintas, vyko elektroniniu paštu ir per atsakovės įgaliotą asmenį N. K.. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu S. J. buvo nuteistas, be kita ko, už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, profesine veikla, dokumentų suklastojimą, kai neturėdamas leidimo verstis profesine advokato veikla, skelbė apie savo kaip advokato veiklą, prisistatydavo advokatu. Tačiau Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu jis buvo išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo.

16. Iš visumos nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog atsakovė dėl netinkamo atstovavimo negalėjo įgyvendinti savo procesinių teisių nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir negalėjo pareikšti priešieškinio dėl ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių.

17. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

18. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija mano, kad atsakovė, kuri, tikėtina, dėl netinkamo atstovavimo negalėjo įgyvendinti savo procesinių teisių nagrinėjamoje civilinėje byloje, neturėtų patirti dėl to neigiamų padarinių. Nors pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių procesinių pažeidimų, tačiau teisingumo principas lemia būtinybę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kaip matyti iš atsakovės apeliacinio skundo, jame ji kelia tokius klausimus ir nurodo tokias aplinkybes, kurios, jei būtų buvusios nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, galbūt būtų lėmusios ir kitokį teismo sprendimą, nei yra priimtas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nutaria, jog dėl išskirtinių šios bylos aplinkybių yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad atsakovė galėtų įstatymų nustatyta tvarka pareikšti priešieškinį ar pateikti atsiliepimą ir būtų visapusiškai atskleista nagrinėjamos bylos esmė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų, kadangi, bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme paskirstymo šalims klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas priimdamas galutinį teismo sprendimą byloje (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.