Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-01-16 · Administracinė byla Nr. AS-68-502/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-01-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-03-29Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2019-05-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-16
Bylos Nr.
AS-68-502/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04043-2017-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Ričardas Piličiauskas
Pareiškėjas
A. A.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
Trečiasis asmuo
Maltos ambasadoriui Lietuvoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-68-502/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04043-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 43.10 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. (A. A.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Maltos ambasadoriui Lietuvoje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. gruodžio 1 d kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kurio priėmimo klausimą spręsdamas Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi jį priimti atsisakė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 7 dalį skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas. Pareiškėjas teismui pateikė skundą elektroniniu paštu (elektroninių ryšių priemonėmis), pareiškėjo tapatybė nėra nustatyta Teismų įstatymo nustatytais būdais, todėl pareiškėjas per 3 dienas turėjo pateikti teismui originaliu parašu pasirašytą skundą. Tokio skundo pareiškėjas teismui nepateikė, todėl teismas laikė, kad pareiškėjo pateiktas skundas negali būti nagrinėjamas teisme, todėl atsisakė jį priimti kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), taip pat pareiškėjui išaiškino teisę kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ nustatytus reikalavimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi, atskiruoju skundu prašė ją panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, atsisakė jį priimti nustatęs, jog pareiškėjas teismui pateikė atskirąjį skundą elektroniniu paštu (elektroninių ryšių priemonėmis), pareiškėjo tapatybė nėra nustatyta Teismų įstatymo nustatytais būdais, todėl pareiškėjas per 3 dienas turėjo pateikti originaliu parašu pasirašytą atskirąjį skundą. Tokio atskirojo skundo pareiškėjas teismui nepateikė, todėl teismas jį atsisakė priimti kaip paduotą asmens, neturinčio teisės jį paduoti (ABTĮ 138 str. 3 d. 2 p.).

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 12 d. elektroniniu paštu pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. ir gruodžio 11 d. nutarčių panaikinimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2017 m. gruodžio 29 d. pašalinti atskirojo skundo trūkumus, t. y. pateikti skundą su suformuluotu reikalavimu dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. ir gruodžio 11 d. nutarčių administracinėje byloje Nr. I-6179-815/2017 panaikinimo, kuris būtų surašytas valstybine lietuvių kalba ir pateiktas taip, kad būtų galima identifikuoti pareiškėjo tapatybę (tinkamai pasirašytas raštu arba patvirtintomis elektroninėmis priemonėmis). Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas gali samdytis advokatą, kuris jam padėtų įgyvendinti jo teises.

II.

Pareiškėjas, šalindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi nustatytus atskirojo skundo trūkumus, pateikė patikslintą atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį, kuria pirmą kartą atsisakyta priimti jo atskirąjį skundą dėl 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties panaikinimo.

Pareiškėjas, pasisakydamas dėl ginčo esmės, nurodo, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas padarė esminį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pažeidimą, nepagrįstais motyvais ir nenurodę konkretaus pagrindo taikė nebūtinas poveikio priemones, ribodami pareiškėjo laisvę kreiptis į teismą ir pažeisdami jo teisėtus lūkesčius.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą nustatęs, jog šį skundą pareiškėjas teismui pateikė elektroniniu paštu (elektroninių ryšių priemonėmis), pareiškėjo tapatybė nėra nustatyta Teismų įstatymo nustatytais būdais, pareiškėjas per 3 dienas turėjo pateikti originaliu parašu pasirašytą atskirąjį skundą, tačiau to nepadarė. Iš to teismas padarė išvadą, kad atskirasis skundas negali būti nagrinėjamas teisme, todėl jį atsisakė priimti kaip paduotą asmens, neturinčio teisės jį paduoti.

ABTĮ 151 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis.

ABTĮ 138 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui; dėl pirmosios instancijos teismo nutarties grąžinti apeliacinį skundą apeliantui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

Reikalavimai apeliacinio skundo formai ir turiniui yra nustatyti ABTĮ 134 straipsnyje. Reikalavimai apeliacinio skundo pasirašymui yra nustatyti ABTĮ 134 straipsnio 4 ir 5 dalyse. Pagal ABTĮ 134 straipsnio 4 dalį, apeliacinį skundą pasirašo apeliantas arba jo atstovas; pateikiant apeliacinį skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad apeliacinis skundas yra pasirašytas <...>. Pagal ABTĮ 134 straipsnio 5 dalį, kai apeliacinis skundas paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje.

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė atskirąjį skundą (jo kopiją) elektroniniu paštu, tačiau pareiškėjo asmens tapatybė nebuvo patvirtinta Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatytais būdais, todėl negalima laikyti, kad pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties yra pasirašytas, kaip to reikalauja ABTĮ 134 straipsnio 4 ir 5 dalys. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo elektroniniu paštu pateiktas atskirasis skundas (jo kopija) neatitiko ABTĮ 134 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų, susijusių su skundo pasirašymu, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 138 straipsnio 2 dalimi, turėjo paskirti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti ir, jei per nustatytą terminą trūkumai nebūtų pašalinti, skundą laikyti nepaduotu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartis panaikinama, o atskirojo skundo priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, 155 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. A. (A. A.) atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui pareiškėjo A. A. (A. A.) atskirojo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasGintaras KryževičiusRičardas Piličiauskas