Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atsakovei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

2. Paaiškina, kad yra karjeros diplomatas / viešųjų paslaugų darbuotojas prie Maltos Vyriausybės, atstovas, apmokamas pagal trečią atlyginimų skalę. Pabaigęs magistro diplomatines studijas, 2011 m. gruodžio 31 d. įstojo į tarnybą Užsienio reikalų ministerijoje Maltoje. Pareiškėjo nuolatinio diplomatinio darbo su Maltos Vyriausybe sutartis galioja iki 2055 m. lapkričio l d.

3. Nurodo, jog pareiškėjas primygtinai nori vykdyti savo diplomatines funkcijas, t. y. būti Maltos Vyriausybės atstovu Pakistano, Šri Lankos, Irano, Bangladešo ir JAE valstybėse. Teigia, jog pareiškėjo diplomatinį darbą pripažįsta Irano Vyriausybė ir keletas kitų užsienio šalių vyriausybių. Europos Komisija ir Maltos Vyriausybė taip pat pripažino pareiškėjo diplomatinį darbą trečios atlyginimų skalės rėmuose. Daro išvadą, jog kadangi Europos Komisija pripažino pareiškėjo nuolatinį diplomatinį darbą su Maltos Vyriausybe, kaip atstovo trečios atlyginimų skalės, todėl automatiškai pareiškėjo nuolatinis diplomatinis užimtumas yra pripažintas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

4. Nurodo, jog Maltos Vyriausybė pareiškėjui nemoka atlyginimo (3 300 Eur per mėnesį) nuo 2011 m. gruodžio mėn., nes jis yra musulmonas. Pažymi, kad pareiškėjo nuolatinį diplomatinį darbą su Maltos Vyriausybe taip pat pripažino GRTU (Maltos verslo rūmų) prezidentas J. A..

5. Nurodo, jog po to, kai buvo suimtas Pakistane ir įkalintas kalėjime, kur jam trukdė CŽV (JAV), ISI (Pakistano), RAW (Indijos), MI6 (britų), taip pat Prancūzijos bei Kinijos žvalgybos agentūros, pareiškėjas buvo persekiojamas, nes yra musulmonas, pareiškėjo bylą nagrinėjęs teismas jį išteisino.

7.1 Pareiškėjas dirbo diplomatinį darbą Maltos valstybėje. Jo įgaliojimų pabaigos data yra 2055 metai.

7.2 Nuo 2011 m. gruodžio mėn. jis negauna 3 300 Eur mėnesinės algos.

7.3 Prieš pareiškėją pradėta diskriminacinė kampanija, jis persekiojamas už tai, kad yra musulmonų religijos.

7.4 Pareiškėjas buvo kreipęsis į savo valstybės įstaigas, ginčydamas diplomatinio statuso anuliavimą ir teigdamas, kad jis gali būti perkeltas į antrąją algų kategoriją. Tačiau Pakistano teisėtvarkos organai atsisakė vykdyti tyrimą. Tada pareiškėjas kreipėsi į Europos Sąjungos institucijas, bet jos jo interesų neapgynė. Todėl pareiškėjas skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašo priteisti jam nuo 2011 m. gruodžio mėn. nemokamą atlyginimą, panaikinti jo diplomatinio statuso anuliavimą, nes sprendimas atimti iš pareiškėjo diplomatinį statusą yra nepagrįstas, pareiškėjo teisė atvykti į Lietuvą ribojama draudžiamais administraciniais metodais, trukdomi teisėti būsimi pareiškėjo reikalai.

8. Pažymi, kad pareiškėjo informacijos nepatikimumo konstatavimas neturi remtis tik pareigūno subjektyvia nuomone, kitomis neesminėmis aplinkybėmis, į administracinę bylą teikiami įrodymai turi būti objektyvūs, juridiškai reikšmingi ir, kiek tik įmanoma, tinkantys konkrečiam atvejui. Pareiškėjas mano, kad jo atveju atsakovas padarė esminį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pažeidimą, nepagrįstais motyvais ir nenurodęs konkretaus pagrindo taikė nebūtinas poveikio priemones, ribodamas pareiškėjo laisvę kreiptis į teismą ir jo teisėtus lūkesčius.

II

2. Lygių galimybių kontrolierius, įvertinęs, ar pareiškėjo skunde aprašyti veiksmai gali būti vertinami dėl galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymui (toliau – ir Lygių galimybių įstatymas) bei Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymui (toliau – ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas), ar požymis, pagrindas, dėl kurio pareiškėjas galimai patyrė ar patiria mažiau palankų traktavimą patenka į Lygių galimybių įstatyme bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme įtvirtintą draudžiamų diskriminavimo pagrindų sąrašą, bei ar galimai diskriminacinis elgesys patenka į Lygių galimybių įstatymo bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo reguliuojamų santykių sritį, konstatavo, jog iš pareiškėjo pateiktos informacijos nenustatyta požymių, rodančių galimą diskriminavimą dėl Lygių galimybių bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymuose įtvirtintų draudžiamų diskriminavimo pagrindų.

Nurodo, jog Europos Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose diskriminacija pačia bendriausia šio žodžio prasme reiškia teisių sumažinimą arba atėmimą tam tikrai kategorijai asmenų dėl kokių nors požymių. Asmenų lygybės principas iš esmės reiškia diskriminacijos draudimą, o diskriminacija dažniausiai suprantama, kaip žmogaus teisių varžymas ar tam tikrų privilegijų teikimas, atsižvelgiant į lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų požymius.

3. Nurodo, kad pareiškėjas, vadovaudamasis teisėtų lūkesčių principu, į Tarnybą kreipėsi, norėdamas vykdyti savo diplomatines funkcijas, t. y. būti Maltos Vyriausybės atstovu Pakistano, Šri Lankos, Irano, Bangladešo ir JAE valstybėse. Pažymi, jog Lygių galimybių įstatymas bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, kaip ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuoja visuomeninius-teisinius santykius, kurie susiformavo (formuojasi) Lietuvos Respublikos teritorijoje. Daro išvadą, jog Lygių galimybių įstatymo II skyriuje bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo II skyriuje įtvirtintos nustatytų subjektų pareigos įgyvendinti lygias galimybes yra privalomos tik Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantiems subjektams, o šių pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas atitinkamai suponuoja nustatytų Lietuvos Respublikos subjektų atsakomybę. Atkreipia dėmesį į tai, jog nei Lygių galimybių įstatyme, nei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme nenumatyta galimybė taikyti šių įstatymų nuostatas užsienio jurisdikcijai priklausantiems subjektams. Tuo tarpu pareiškėjas skundžia Maltos Vyriausybę, kuri nepriklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai.

4. Teigia, jog, net ir esant pareiškėjo užimtumo pripažinimui visose Europos Sąjungos valstybėse, Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai, be kita ko, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas, nustato tik Lietuvos Respublikos diplomatinių tarnybų funkcionavimo teisinius pagrindus.

5. Nurodo, jog pagal Lygių galimybių įstatymo 27 straipsnio 2 dalį, atsisakant nagrinėti skundą, turi būti nurodyti atsisakymo jį nagrinėti pagrindai. Tais atvejais, kai skundas nepriklauso lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas skundas turi būti perduotas viešojo administravimo subjektui, turinčiam reikiamus įgaliojimus nagrinėti skundą, ir apie tai pranešama pareiškėjui.

Teigia, jog Lygių galimybių įstatymo nuostatos negalėjo būti taikomos, vertinant pareiškėjo skunde, pateiktame Tarnybai 2017 m. lapkričio 16 d., nurodytas aplinkybes ne tik dėl to, jog Lietuvos Respublikos įstatymai netaikomi subjektams, kurie nepriklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, bet ir todėl, jog lygių galimybių kontrolierius neturi teisinio pagrindo vertinti Maltos Vyriausybės bei teisėsaugos institucijų veiksmus.

6. Teikia argumentus dėl pareiškėjo skundo pateikimui nustatytų reikalavimų atitikimo Lygių galimybių įstatymo nuostatoms (neatsižvelgiant į įstatymų taikymo jurisdikciją).

6.1. Į pareiškėjo argumentą, jog jam nuo 2011 m. Maltos Vyriausybė nemoka darbo užmokesčio, atsakovė nurodo, kad ši aplinkybė pareiškėjui buvo žinoma nuo 2011 m. Pagal Lygių galimybių įstatymo 26 straipsnį, skundą galima pateikti per 3 mėnesius nuo skundžiamų veiksmų padarymo arba paaiškėjimo. Skundas, pateiktas praėjus šiam terminui, nenagrinėjamas, jeigu lygių galimybių kontrolierius nenusprendžia kitaip. Daro išvadą, jog nuo skundžiamų veiksmų padarymo praėjo daug daugiau nei 3 mėnesiai, t. y. 6 metai, iki kreipimosi į Tarnybą. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė motyvuotų paaiškinimų, pateisinančių jo ilgalaikį vengimą kreiptis į lygių galimybių kontrolierių, ir per protingą terminą nesikreipė į lygių galimybių kontrolierių dėl galimai pažeistų jo teisių gynimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1. Šioje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta, jog Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius, išnagrinėjęs Tarnyboje 2017 m. lapkričio 8 d. gautą pareiškėjo skundą, 2017 m. lapkričio 30 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 113-114), kuriuo, vadovaudamasis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 19 straipsniu, Lygių galimybių įstatymo 14 straipsniu, 27 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalimi, atsisakė nagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą, nes skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai, bei persiuntė pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai.

1.1. Pareiškėjas skunde Tarnybai teigė, jog: 1) jis diskriminuojamas religijos pagrindu, nes išpažįsta islamą; 2) Maltos Respublikos Vyriausybė bei žvalgybos tarnybos prašė, kad jis atsistatydintų iš diplomatinės tarnybos, ir, jam atsisakius atsistatydinti, buvo įkalintas; 3) Maltos Respublikos Vyriausybė atlyginimo pareiškėjui nemoka nuo 2011 m. gruodžio mėn.; 4) pareiškėjas kreipėtės į Maltoje veikiančias žmogaus teisių gynimo institucijas, Maltos Respublikos užsienio reikalų ministeriją bei kitas teisėsaugos institucijas dėl neteisėto diplomatinės tarnybos santykių nutraukimo bei neišmokėto darbo užmokesčio, tačiau atsakymo negavo.

1.2. Lygių galimybių įstatymo, reglamentuojančio lygių galimybių įgyvendinimo Lietuvoje teisinius santykius bei lygių galimybių kontrolieriaus kompetenciją, paskirtis yra užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

Lygių galimybių įstatymas, kaip ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuoja visuomeninius-teisinius santykius, kurie susiformavo (formuojasi) Lietuvos Respublikos teritorijoje Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančių asmenų atžvilgiu.

Lygių galimybių įstatyme nenumatyta galimybė taikyti šio įstatymo nuostatas užsienio jurisdikcijai priklausantiems subjektams.

1.3. Hipotetiškai vertinant pareiškėjo skunde išdėstytą situaciją, net ir esant galimybei jo atžvilgiu taikyti Lygių galimybių įstatymo nuostatas, lygių galimybių kontrolierius neturi teisinio pagrindo vertinti Vyriausybės bei teisėsaugos institucijų veiksmų. Pareiškėjas nurodė, jog kreipėsi į Maltos teisėsaugos institucijas, todėl lygių galimybių kontrolierius tikisi, jog pareiškėjo skundas bus išnagrinėtas pagal tinkamą jurisdikciją.

1.4. Pažymėta, jog iš pareiškėjo pateiktos informacijos nenustatyta požymių, rodančių galimą diskriminavimą dėl Lygių galimybių įstatyme bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme įtvirtintų draudžiamų diskriminavimo pagrindų.

1.5. Vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, jog, pagal Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų 1998 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos nutarimu Nr. 1155, 6.5.1 punktą, Užsienio reikalų ministerija palaiko diplomatinius ir konsulinius santykius su užsienio valstybėmis, ryšius su tarptautinėmis organizacijomis, padaryta išvada, jog tikslinga persiųsti pareiškėjo skundą Užsienio reikalų ministerijai.

2. Taigi, nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. A. skundo“ (b. l. 113-114).

3. Teismas sutinka su skundžiamame sprendime išdėstyta pozicija, jog skundžiamų Maltos Vyriausybės veiksmų vertinimas nepriklauso Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus jurisdikcijai. Dar daugiau, skundžiamame sprendime pagrįstai nurodoma, jog, net ir esant pareiškėjo užimtumo pripažinimui visose Europos Sąjungos valstybėse, Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai, be kita ko, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas, nustato tik Lietuvos Respublikos diplomatinių tarnybų funkcionavimo teisinius pagrindus, todėl ir šiuo aspektu pareiškėjo skundas negalėjo būti tenkinamas Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus institucijoje. Teismo vertinimu, abstraktūs pareiškėjo argumentai apie tai, kad atsakovės skundžiamas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nesudaro pagrindo panaikinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. A. skundo“, todėl jis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.