- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-29
- Bylos Nr.
- A-1723-624/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04043-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas išspręsti ginčą kitu būdu – pripažįstant pareiškėją Maltos Vyriausybės ambasadoriumi, panaikinant Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. (17) SN-236) S-709 „Dėl A. A. skundo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad yra karjeros diplomatas / viešųjų paslaugų darbuotojas prie Maltos Vyriausybės, atstovas, apmokamas pagal trečią atlyginimų skalę. Pabaigęs magistro diplomatines studijas, 2011 m. gruodžio 31 d. įstojo į tarnybą Užsienio reikalų ministerijoje Maltoje. Pareiškėjo nuolatinio diplomatinio darbo su Maltos Vyriausybe sutartis galioja iki 2055 m. lapkričio l d.
3. Pareiškėjas nurodė, jog jis primygtinai nori vykdyti savo diplomatines funkcijas, t. y. būti Maltos Vyriausybės atstovu Pakistano, Šri Lankos, Irano, Bangladešo ir JAE valstybėse. Teigė, jog pareiškėjo diplomatinį darbą pripažįsta Irano Vyriausybė ir keletas kitų užsienio šalių vyriausybių. Europos Komisija ir Maltos Vyriausybė taip pat pripažino pareiškėjo diplomatinį darbą trečios atlyginimų skalės rėmuose. Kadangi Europos Komisija pripažino pareiškėjo nuolatinį diplomatinį darbą su Maltos Vyriausybe, kaip atstovo trečios atlyginimų skalės, todėl automatiškai pareiškėjo nuolatinis diplomatinis užimtumas yra pripažintas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
4. Pareiškėjas nurodė, jog Maltos Vyriausybė pareiškėjui nemoka atlyginimo (3 300 Eur per mėnesį) nuo 2011 m. gruodžio mėn., nes jis yra (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad pareiškėjo nuolatinį diplomatinį darbą su Maltos Vyriausybe taip pat pripažino GRTU (Maltos verslo rūmų) prezidentas J. A.
5. Pareiškėjas paaiškino, jog po to, kai buvo suimtas (duomenys neskelbtini) ir įkalintas kalėjime, kur jam trukdė (duomenys neskelbtini) (JAV), (duomenys neskelbtini) (Pakistano), (duomenys neskelbtini) (Indijos), (duomenys neskelbtini) (britų), taip pat Prancūzijos bei Kinijos žvalgybos agentūros, pareiškėjas buvo persekiojamas, nes yra (duomenys neskelbtini), pareiškėjo bylą nagrinėjęs teismas jį išteisino.
6. Pareiškėjo manymu, nagrinėjamu atveju atsakovas jo atžvilgiu yra priešiškas pernelyg subjektyviai, konkrečiai dėl pareiškėjo jis nėra pateikęs jokio pagrindo ar įrodymo, o remiasi tik bendro pobūdžio nuorodomis iš norminių aktų. Atsakovas niekur net neužsimena, kad dėl pareiškėjo prašymo buvo kilę abejonių.
7. Pareiškėjas apibendrindamas akcentavo, kad jis dirbo diplomatinį darbą Maltos valstybėje. Jo įgaliojimų pabaigos data yra 2055 metai. Nuo 2011 m. gruodžio mėn. jis negauna 3 300 Eur mėnesinės algos. Prieš pareiškėją pradėta diskriminacinė kampanija, jis persekiojamas už tai, kad yra (duomenys neskelbtini) religijos. Pareiškėjas buvo kreipęsis į savo valstybės įstaigas, ginčydamas diplomatinio statuso anuliavimą ir teigdamas, kad jis gali būti perkeltas į antrąją algų kategoriją. Tačiau (duomenys neskelbtini) teisėtvarkos organai atsisakė vykdyti tyrimą. Tada pareiškėjas kreipėsi į Europos Sąjungos institucijas, bet jos jo interesų neapgynė. Todėl pareiškėjas skundu prašo priteisti jam nuo 2011 m. gruodžio mėn. nemokamą atlyginimą, panaikinti jo diplomatinio statuso anuliavimą, nes sprendimas atimti iš pareiškėjo diplomatinį statusą yra nepagrįstas, pareiškėjo teisė atvykti į Lietuvą ribojama draudžiamais administraciniais metodais, trukdomi teisėti būsimi pareiškėjo reikalai.
8. Pareiškėjas pažymėjo, kad pareiškėjo informacijos nepatikimumo konstatavimas neturi remtis tik pareigūno subjektyvia nuomone, kitomis neesminėmis aplinkybėmis, į administracinę bylą teikiami įrodymai turi būti objektyvūs, juridiškai reikšmingi ir, kiek tik įmanoma, tinkantys konkrečiam atvejui. Pareiškėjo manymu, jo atveju atsakovas padarė esminį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pažeidimą, nepagrįstais motyvais ir nenurodęs konkretaus pagrindo taikė nebūtinas poveikio priemones, ribodamas pareiškėjo laisvę kreiptis į teismą ir jo teisėtus lūkesčius.
Atsiliepimas
9. Atsakovas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti, paliekant galioti Sprendimą.
10. Atsakovas nurodė, jog Tarnyboje 2017 m. lapkričio 16 d. gautas pareiškėjo skundas, kuriame teigiama, kad jis diskriminuojamas religijos pagrindu, nes išpažįsta (duomenys neskelbtini). Skunde pareiškėjas nurodė, kad Maltos Respublikos Vyriausybė bei žvalgybos tarnybos prašė, kad jis atsistatydintų iš diplomatinės tarnybos, tačiau, jam atsisakius, jis buvo įkalintas. Maltos Respublikos Vyriausybė atlyginimo pareiškėjui nemoka nuo 2011 m. gruodžio mėn. Pareiškėjas kreipėsi į Maltoje veikiančias žmogaus teisių gynimo institucijas, Maltos Respublikos užsienio reikalų ministeriją bei kitas teisėsaugos institucijas dėl neteisėto diplomatinės tarnybos santykių nutraukimo bei neišmokėto darbo užmokesčio, tačiau atsakymo negavo. Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius (toliau – ir lygių galimybių kontrolierius), įvertinęs, ar pareiškėjo skunde aprašyti veiksmai gali būti vertinami dėl galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymui bei Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymui, ar požymis, pagrindas, dėl kurio pareiškėjas galbūt patyrė ar patiria mažiau palankų traktavimą, patenka į Lygių galimybių įstatyme bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme įtvirtintą draudžiamų diskriminavimo pagrindų sąrašą, bei, ar galbūt diskriminacinis elgesys patenka į Lygių galimybių įstatymo bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo reguliuojamų santykių sritį, konstatavo, jog iš pareiškėjo pateiktos informacijos nenustatyta požymių, rodančių galimą diskriminavimą dėl Lygių galimybių bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymuose įtvirtintų draudžiamų diskriminavimo pagrindų.
11. Atsakovo teigimu, Europos Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose diskriminacija pačia bendriausia šio žodžio prasme reiškia teisių sumažinimą arba atėmimą tam tikrai kategorijai asmenų dėl kokių nors požymių. Asmenų lygybės principas iš esmės reiškia diskriminacijos draudimą, o diskriminacija dažniausiai suprantama, kaip žmogaus teisių varžymas ar tam tikrų privilegijų teikimas, atsižvelgiant į lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų požymius.
12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, vadovaudamasis teisėtų lūkesčių principu, į Tarnybą kreipėsi, norėdamas vykdyti savo diplomatines funkcijas, t. y. būti Maltos Vyriausybės atstovu Pakistano, Šri Lankos, Irano, Bangladešo ir JAE valstybėse. Pažymėjo, jog Lygių galimybių įstatymas bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, kaip ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuoja visuomeninius-teisinius santykius, kurie susiformavo (formuojasi) Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lygių galimybių įstatymo II skyriuje bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo II skyriuje įtvirtintos nustatytų subjektų pareigos įgyvendinti lygias galimybes yra privalomos tik Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantiems subjektams, o šių pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas atitinkamai suponuoja nustatytų Lietuvos Respublikos subjektų atsakomybę. Atkreipė dėmesį į tai, jog nei Lygių galimybių įstatyme, nei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme nenumatyta galimybė taikyti šių įstatymų nuostatas užsienio jurisdikcijai priklausantiems subjektams. Tuo metu pareiškėjas skundžia Maltos Vyriausybę, kuri nepriklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Net ir esant pareiškėjo užimtumo pripažinimui visose Europos Sąjungos valstybėse, Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai, be kita ko, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas, nustato tik Lietuvos Respublikos diplomatinių tarnybų funkcionavimo teisinius pagrindus.
13. Atsakovas nurodė, jog pagal Lygių galimybių įstatymo 27 straipsnio 2 dalį, atsisakant nagrinėti skundą, turi būti nurodyti atsisakymo jį nagrinėti pagrindai. Tais atvejais, kai skundas nepriklauso lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas skundas turi būti perduotas viešojo administravimo subjektui, turinčiam reikiamus įgaliojimus nagrinėti skundą, ir apie tai pranešama pareiškėjui.
14. Atsakovo teigimu, Lygių galimybių įstatymo nuostatos negalėjo būti taikomos, vertinant pareiškėjo skunde, pateiktame Tarnybai 2017 m. lapkričio 16 d., nurodytas aplinkybes ne tik dėl to, jog Lietuvos Respublikos įstatymai netaikomi subjektams, kurie nepriklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, bet ir todėl, jog lygių galimybių kontrolierius neturi teisinio pagrindo vertinti Maltos Vyriausybės bei teisėsaugos institucijų veiksmus.
15. Atsakovas nurodė argumentus dėl pareiškėjo skundo pateikimui nustatytų reikalavimų atitikimo Lygių galimybių įstatymo nuostatoms (neatsižvelgiant į įstatymų taikymo jurisdikciją). Į pareiškėjo argumentą, jog jam nuo 2011 m. Maltos Vyriausybė nemoka darbo užmokesčio, atsakovas nurodė, kad ši aplinkybė pareiškėjui buvo žinoma nuo 2011 m. Pagal Lygių galimybių įstatymo 26 straipsnį, skundą galima pateikti per 3 mėnesius nuo skundžiamų veiksmų padarymo arba paaiškėjimo. Skundas, pateiktas praėjus šiam terminui, nenagrinėjamas, jeigu lygių galimybių kontrolierius nenusprendžia kitaip. Pažymėjo, kad nuo skundžiamų veiksmų padarymo praėjo daug daugiau nei 3 mėnesiai, t. y. 6 metai, iki kreipimosi į Tarnybą. Pareiškėjas nepateikė motyvuotų paaiškinimų, pateisinančių jo ilgalaikį vengimą kreiptis į lygių galimybių kontrolierių, ir per protingą terminą nesikreipė į lygių galimybių kontrolierių dėl galbūt pažeistų jo teisių gynimo. Pareiškėjas taip pat teigė, jog yra diskriminuojamas religijos pagrindu, t. y. jam nėra mokamas atlyginimas, nes jis išpažįsta (duomenys neskelbtini), tačiau Tarnybai nepateikė jokios informacijos, patvirtinančios, jog yra diskriminuojamas būtent religijos pagrindu. Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnis nustato pareiškėjo ir skundžiamo asmens įrodinėjimo pareigas. Pagal Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnio nuostatas, teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių skundus, pareiškimus, prašymus, pranešimus ar ieškinius dėl diskriminacijos lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, pareiškėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti faktas buvo. Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas. Minėta teisės norma įpareigoja pareiškėją nurodyti aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidas dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, t. y. prima face (iš pirmo žvilgsnio) aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė pakankamų aplinkybių (faktinių duomenų), leidžiančių daryti prielaidą, jog buvo diskriminuojamas religijos pagrindu.
16. Atsakovas nurodė, kad vadovaudamasis Lygių galimybių įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1155, 6.5.1 punktą, Užsienio reikalų ministerija palaiko diplomatinius ir konsulinius santykius su užsienio valstybėmis, ryšius su tarptautinėmis organizacijomis, lygių galimybių kontrolierius 2017 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. (17) SN-236) S-709 pareiškėjo skundą persiuntė Užsienio reikalų ministerijai.
II.
17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo A. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
18. Teismas šioje byloje, be kita ko, nustatė, jog Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius, išnagrinėjęs Tarnyboje 2017 m. lapkričio 8 d. gautą pareiškėjo skundą, 2017 m. lapkričio 30 d. priėmė sprendimą Nr. (17) SN-236) S-709, kuriuo, vadovaudamasis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 19 straipsniu, Lygių galimybių įstatymo 14 straipsniu, 27 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalimi, atsisakė nagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą, nes skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai, bei persiuntė pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. (17) SN-236) S-709 „Dėl A. A. skundo“.
20. Teismas sutiko su skundžiamame sprendime išdėstyta pozicija, jog skundžiamų Maltos Vyriausybės veiksmų vertinimas nepriklauso Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus jurisdikcijai. Dar daugiau, skundžiamame sprendime pagrįstai nurodoma, jog, net ir esant pareiškėjo užimtumo pripažinimui visose Europos Sąjungos valstybėse, Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai, be kita ko, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas, nustato tik Lietuvos Respublikos diplomatinių tarnybų funkcionavimo teisinius pagrindus, todėl ir šiuo aspektu pareiškėjo skundas negalėjo būti tenkinamas Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus institucijoje. Teismo vertinimu, abstraktūs pareiškėjo argumentai apie tai, kad atsakovo skundžiamas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nesudaro pagrindo panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. (17) SN-236) S-709 „Dėl A. A. skundo“, todėl jį paliko nepakeistą.
III.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo išspręsti ginčą kitu būdu – pripažįstant pareiškėją Maltos Vyriausybės ambasadoriumi, panaikinant Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sprendimą Nr. (17) SN-236) S-709, pripažinti teisę į 3 300 Eur mėnesinį atlyginimą.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus skunde pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad diplomatinės ir pagrindinės teisės turėtų būti suteikiamos, reikalavimas jį skatinti iki antros atlyginimų skalės turėtų būti patenkintas, nes tai yra jo teisė, fundamentali ir konstitucinė teisė. Taip pat būtina išspręsti šį ginčą dėl humanitarinių priežasčių, siekiant užtikrinti teisingumą ir lygybę. Pareiškėjas turi būti perkeltas dirbti į Maltos Respubliką.
Atsiliepimas
23. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, paliekant galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimą.
24. Atsakovas nurodo, kad Europos Sąjungos, tiek nacionaliniuose teisės aktuose diskriminacija pačia bendriausia šio žodžio prasme reiškia teisių sumažinimą arba atėmimą tam tikrai kategorijai asmenų dėl kokių nors požymių. Asmenų lygybės principas iš esmės reiškia diskriminacijos draudimą, o diskriminacija dažniausiai suprantama, kaip žmogaus teisių varžymas ar tam tikrų privilegijų teikimas, atsižvelgiant į lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų požymius. Lygių galimybių kontrolierius sprendžia jo kompetencijai priskirtus skundus. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių tyrimas nepriklausė lygių galimybių kontrolierius kompetencijai, 2017 m. lapkričio 30 d. sprendime negalėjo būti vertinami skundo argumentai.
25. Atsakovas pažymi, jog lygių galimybių kontrolierius, priimdamas sprendimą dėl skundo, kuriame išdėstytos aplinkybės nepriklauso kontrolieriaus kompetencijai, t. y. atsisakant nagrinėti skundą, privalo nurodyti atsisakymo jį nagrinėti pagrindus (Lygių galimybių įstatymo 27 str. 2 d.). Sprendime nurodyta, jog Lygių galimybių įstatymas, kaip ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuoja visuomeninius-ekonominius santykius, kurie susiformavo (formuojasi) Lietuvos Respublikos teritorijoje Lietuvos teritorijoje gyvenančių asmenų atžvilgiu. Lygių galimybių įstatyme nenumatyta galimybė taikyti šio įstatymo nuostatas užsienio jurisdikcijai priklausantiems subjektams. Lygių galimybių kontrolieriaus sprendime taip pat nurodyta, jog net ir esant galimybei pareiškėjo atžvilgiu taikyti Lygių galimybių įstatymo nuostatas, lygių galimybių kontrolierius neturi teisinio pagrindo pradėti tyrimą dėl galimos diskriminacijos, nes jam nesuteikta kompetencija vertinti Vyriausybės ir teisėsaugos institucijų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, lygių galimybių kontrolierius negalėjo detaliai pasisakyti dėl pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, nes neturėjo tam teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
26. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. (17) SN-236) S-709 „Dėl A. A. skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Bylos duomenimis, Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius, susipažinęs su Tarnyboje 2017 m. lapkričio 8 d. gautu pareiškėjo skundu dėl jo, kaip teigiama, diskriminavimo religijos pagrindu ir kitų neteisėtų veikų Maltos Respublikoje, 2017 m. lapkričio 30 d. priimtu sprendimu Nr. (17) SN-236) S-709, vadovaudamasis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 19 straipsniu, Lygių galimybių įstatymo 14 straipsniu, 27 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalimi, atsisakė nagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą, nes skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai, bei persiuntė pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai.
28. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. (17) SN-236) S-709 „Dėl A. A. skundo“ panaikinimo, skundžiamu sprendimu jo netenkino, konstatavęs, kad Lygių galimybių įstatymas, kaip ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuoja visuomeninius-teisinius santykius, kurie susiformavo (formuojasi) Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančių asmenų atžvilgiu, Lygių galimybių įstatyme nenumatyta galimybė taikyti šio įstatymo nuostatas užsienio jurisdikcijai priklausantiems subjektams.
29. Nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės pakartojo skunde teismui nurodytus argumentus.
30. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
31. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamo pirmosios instancijos teismo motyvams, kuriais pastarasis atmetė pareiškėjo skundą, t. y. konstatavęs, kad Tarnyba neturi jurisdikcijos imtis jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytų priemonių pagal pareiškėjo, kuris, pagal pateiktus duomenis, nėra susijęs su Lietuvos Respublika, skundą dėl užsienio valstybės subjektų aktų (veikimo, neveikimo), atliktų ne Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių argumentų, pagrindžiančių šios pirmosios instancijos teismo išvados neteisėtumą, iš esmės nenurodė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. A. (A. A.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.