Kauno apygardos teismo nutartis

2014-06-26 · Civilinė byla Nr. A2-2018-480/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2014-06-26Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-11-06Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-26
Bylos Nr.
A2-2018-480/2014
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01086-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Livila“
Atsakovas
A. P.
Kategorijos
  • 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. A2-2018-480/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01086-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: 124.2.2; 124.3 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (atsakovo) A. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-951-343/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Livila“ (buvusi J. J. firma „Livila“) ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-951-343/2012 priteisė iš atsakovo ūkininko A. P. ieškovės J. J. firmos „Livila“ (dabar UAB “Livila”) naudai 115000 Lt skolą, 24396 Lt delspinigių, 6 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3788 Lt žyminį mokestį. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. spalio 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas (atsakovas) A. P. 2014 m. gegužės 12 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-951-343/2012, kurioje Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu priteisė iš atsakovo ūkininko A. P. ieškovės J. J. firmos „Livila“ (dabar UAB „Livila”) naudai 115000 Lt skolą, 24396 Lt delspinigių, 6 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3788 Lt žyminį mokestį; atnaujinus procesą pakeisti teismo sprendimą, priteisiant 6279 Lt netesybų. Pareiškėjas nurodo, kad jis yra ūkininkas, neturintis teisinių žinių. 2014 m. gegužės 5 d. žodinės advokato konsultacijos metu jis sužinojo, kad teismas neteisėtai iš jo priteisė 18117,00 Lt delspinigių. 2011 liepos 31 dieną IĮ J. J. firma kreipėsi su ieškiniu į Kauno apygardos teismą ir prašė priteisti iš Ūkininko A. P. skolą ir 24396 delspinigių. Delspinigių apskaičiavimą ieškovas grindė pateikta delspinigių apskaičiavimo lentele. Teismas priteisdamas visą ieškovo reikalaujamą netesybų sumą ir neatsižvelgęs į ieškinio senaties skaičiavimo terminus, padarė aiškią materialinės teisės taikymo klaidą. Teismas priteisė netesybas už 638 dienas, nors maksimalus terminas, už kurį galėjo būti priteistos netesybos yra 182 dienos.

Atsiliepimo į pateiktą prašymą atnaujinti procesą ieškovė nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti bylos procesą netenkintinas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad kiekvienas teisės institutas turi būti taikomas tokiais pagrindais ir sąlygomis ir tokiems tikslams, kokiems numatė įstatymų leidėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. (A. Š.), R. A., J. Ž. v. A. U., J. K., Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-188/2005.). CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „ Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; kt.). Taigi, prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės turi atitikti visus naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus aukščiau nurodytus kriterijus. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, tik patikrina, ar yra procesinės prielaidos procesui atnaujinti, tačiau nėra įstatymo įpareigotas išsamiai išanalizuoti pateiktus įrodymus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymą iš esmės grindžia tuo, kad teismas neatsižvelgė į ieškinio senaties skaičiavimo terminus ir delspinigius neteisėtai priteisė už 638 dienas, žinant, kad maksimalus terminas, už kurį galėjo būti priteistos netesybos yra 182 dienos, ir padarė materialinės teisės taikymo klaidą. Toks neteisingas pareiškėjo ieškinio senatį reglamentuojančių civilinio kodekso normų aiškinimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, sudarančia proceso atnaujinimo pagrindą, nes pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti laikoma įstatymų nuostatos, teisės normų aiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008).

Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį (ar jo dalį), jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 ir 2 d.). Pažymėtina, jog ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje R. K. L. v. V. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2009). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Teismas negali taikyti ieškinio senaties savo iniciatyva. Visuma civilinėje byloje Nr. 2-951-343/2012 esančių įrodymų (atsakovo atsiliepimas į ieškinį, 2012-03-27 teismo posėdžio protokolas, iš kurio matyti, jog byla išnagrinėta iš esmės teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovui, o taip pat ir apeliacinio skundo argumentai) bei pati nagrinėjama situacija rodo, kad pareiškėjas nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-951-343/2012, kurioje prašo atnaujinti procesą, nereikalavo delspinigiams taikyti ieškinio senatį, net ir apeliaciniame skunde (kuriame negalima kelti naujų reikalavimų) priteistų netesybų dydį ginčijo kitu aspektu, o apie tai, kad netesyboms taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai ir tokiu būdu mažinama prašoma priteisti netesybų suma, sužinojo jau vykdant išieškojimą prašomoje atnaujinti procesą civilinėje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu. Pripažintina, kad atsakovas, prašydamas taikyti ieškinio senatį, neprivalo nurodyti teisinio pagrindo – CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą, tačiau jis turi aiškiai išreikšti tokį reikalavimą, o ne vien apsiriboti bendro pobūdžio teiginiu, kad „ dėl paskolos... nėra pagrindo net pradėti bylinėtis“. Įstatymo nežinojimas (CK 1. 6 str.), jog atsakovas turi teisę reikalauti taikyti ieškinio senatį, nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kita vertus, pareiškėjui teigiant, kad teismas padarė materialinės teisės taikymo klaidą, CK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas, kuris numato savarankišką proceso atnaujinimo pagrindą kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir toks sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, nagrinėjamu atveju taip pat negali būti taikomas nesant antrosios sąlygos: Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-889/2013), todėl prašyme su tariama teisės normos taikymo klaida susiję motyvai neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjui 2014 m. birželio 6 d. nutartimi buvo atidėtas 544,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas (b. l. 29-30). Netenkinus pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo, iš pareiškėjo valstybei priteistinas 544,00 Lt žyminis mokestis (CPK 84 str., 80 str. 4 d., 93 str. 1 ir 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 370 straipsnio 3 dalimi, 291 straipsniu,

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-951-343/2012 pagal pareiškėjo A. P. prašymą.

Priteisti iš pareiškėjo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 544,00 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio, sumokant jį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Albina Rimdeikaitė