- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-29
- Bylos Nr.
- 2A-889/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- J. J.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ūkininko A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-951-343/2012 pagal ieškovo J. J. firmos „Livila“ ieškinį atsakovui ūkininkui A. P. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 115000 Lt skolą, 24396 Lt delspinigius, 6 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CK 6.37str. 2d., 6.210str. pagrindu. Ieškovas nurodė, kad atsakovas tik dalinai įvykdė 2009 m. birželio 22 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 86-1/2009-06-22 prisiimtus įsipareigojimus sumokėti už iš ieškovo įsigytą žemės ūkio techniką, todėl ieškovas 2009m. spalio 22 d. paskolos sutartimi Nr. 147/2009-10-22 likusią sumą atsakovui paskolino. Tačiau atsakovas ir paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tik iš dalies, liko skolingas ieškovui 115000 Lt. Kadangi paskolos grąžinimo terminas suėjo 2009 m. spalio 31 d., nuo šios dienos iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos už vėlavimą atsiskaityti suskaičiavo 0,03% delspinigių už kiekvieną uždelsimo dieną, kurių bendra suma sudaro 24396 Lt ir kuriuos prašo taip pat priteisti. Nurodė, kad atsakovui, kaip verslininkui, tenka pareiga mokėti ir įstatymines procesines palūkanas, kurias taip pat prašė priteisti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo bylą nutraukti. Nurodė, kad jie buvo susitarę su J. J., kad pastarasis laikinai padengs ES paramos skirtumą 150000 Lt. Pusę pinigų J. J. jis vežė grynais ir darė pavedimą. J. J. jam grąžino jo sumokėtus pinigus grynais pridėjęs 150000 Lt paskolos. Jis su J. J. buvo pasirašęs paskolos sutartį 150000 Lt paskolai ir jis buvo abiejuose puslapiuose padėjęs savo parašą. Jis J. J. įmonei pervedė150 000 Lt gavęs paramą. Pateikta paskolos sutartis yra perrašyta, ji yra be jo parašo, pirmame lape turi būti paskolą gaunančio asmens parašas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ūkininko A. P. ieškovo J. J. firmos „Livila“ naudai 115000 Lt skolą, 24396 Lt delspinigius, 6 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3788 Lt (trijų tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių litų) žyminį mokestį. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo ūkininko A. P. 25,77 Lt teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų/įteikimu, atlyginimą valstybei. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad tarp šalių ieškovo J. J. firmos „Livila“ ir atsakovo A. P. 2009 m. spalio 22 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 147/2009-10-22, kurios pagrindu ieškovas atsakovui suteikė 265000 Lt paskolą. Bankinių operacijų išrašai taip pat patvirtina, jog tarp šalių yra susiklostę sutartiniai santykiai, jog šių, santykių pagrindu ieškovas paskolino atsakovui konkrečią sumą pinigų, tuo tarpu atsakovas iki sutartyje nustatyto termino grąžino tik dalį paskolos sumos. Iš sąskaitos išrašo matyti, jog ieškovas paskolos sudarymo dieną t.y. 2009 10 22 pervedė atsakovui 265000 Lt. Duomenų, paneigiančių ieškovo nurodytą įsiskolinimo dydį, byloje nėra. Iš sąskaitos išrašo matyti, jog atsakovas 2009 12 24 grąžino ieškovui 150000 Lt. Analogišką įrodymą pateikė ir atsakovas. Duomenų, kad buvo sugrąžinta likusi paskolos dalis - 115000Lt atsakovas nepateikė. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog buvo sudaryta paskolos sutartis 150000 Lt sumai, kad ieškovo pateikta paskolos sutartis yra perrašyta, t.y. suklastota, nes jo parašas buvo ant abiejų sutarties lapų. Šie argumentai atmetami, kadangi pirma, teismui apžiūrėjus paskolos sutarties originalą, paaiškėjo, kad sutartis tarp šalių yra surašyta ant vieno lapo, todėl perrašyti pirmą puslapį, nesugadinus antrojo yra neįmanoma, nes abu puslapiai yra ant vieno lapo. Antra, sąskaitos išrašas patvirtino, kad atsakovui 2009 10 22, t.y. paskolos sutarties sudarymo dieną buvo pervesta būtent paskolos sutartyje nurodyta pinigų suma. Be to, atsakovas turi pareigą įrodyti, kad dokumentas yra suklastotas. Įrodymų atsakovas nepateikė. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė jo nurodytos paskolos sutarties, kurioje būtų nurodyta, kad jis skolinasi ne 265000 Lt, bet tik 150000 Lt.
Piniginės prievolės neįvykdymas laiku yra pagrindas reikalauti mokėti tiek sutartines netesybas, tiek ir CK 6.37, 6.210 str. pagrindu skaičiuotinas procesines palūkanas. Paskolos sutarties p. 3.2 šalys susitarė, kad negrąžinus paskolos atsakovas nuo 2009 m. lapkričio mėn. moka 0,03 % netesybas nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovas delspinigius paskaičiavo už laikotarpį 2009 11 01 - 2011 07 31 (b.l. 21). Laikotarpis atitinka sutartyje numatytą terminą, delspinigiai paskaičiuoti iki kreipimosi į teismą. Delspinigių suma - 24396 Lt. Teismas sprendė, kad ši suma taip pat priteistina iš atsakovo, kadangi atsakovas iki šiol neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atsakovas sutiko mokėti tokio dydžio netesybas. Be to, ieškovas prašo priteisti įstatymines palūkanas. Sutinkamai su CK 6. 37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 2 d. nustato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos. Kadangi ūkininkas laikytinas verslininku, tai iš atsakovo nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2011 08 17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteistinos 6 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė priteisti įstatymines palūkanas 4216,73 Lt, kurias paskaičiavo iki 2012 02 01. Teismas šio prašymo netenkino, nes palūkanų dydis paskaičiuojamas vykdant sprendimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas ūkininkas A. P. pateikė apeliacinį skundą kuriuo prašo panaikinti Kauno Apygardos teismo 2012-04-03 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neobjektyviai įvertino bylos aplinkybes ir iš esmės bylos neišnagrinėjo. Nepagrįstai, be specialisto įvertinimo ir išvados, nustatė paskolos sutarties autentiškumą.
2. Teismas bylą išnagrinėjo pažeidžiant CPK 117-132 str. reikalavimus, nepranešus atsakovui nustatyta tvarka apie posėdį ir neteisėtai prilygino atsakovo nebuvimą namuose - atsisakymu priimti šaukimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas sprendimu nustatė, kad atsakovas dalinai įvykdė 2009-06-22 dienos pirkimo pardavimo sutartį Nr. 86-1/2009-06-22 prisiimtus įsipareigojimus sumokėti už ieškovės įsigytą žemės ūkio techniką. Tačiau sprendime nenurodyta, nei kiek reikėjo sumokėti pagal minėtą sutartį, nei kiek buvo sumokėta. Teismas neįvertino pirkimo - pardavimo sutarties 4.1 p. nustatytos atsiskaitymo datos - 2009-10-31 ir 7.2 p. nustatyta 0,05 % delspinigių už kiekvieną dieną nuo nesumokėtos sumos. Visi šios sutarties duomenys turi tiesioginę reikšmę nagrinėjamai bylai, nes 2009-10-22 ieškovas ir atsakovas sudarė beprocentę paskolos sutartį Javų nuėmimo kombainui pirkti - 265 000 Lt sumai. Ši suma neatitinka pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytai kombaino kainai, todėl teismas turėjo nustatyti jos atsiradimo pagrįstumą.
4. Teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, jog antras paskolos sutarties lapas neturi jokių duomenų apie paskolos sumą ir į tai, kad pirkimo - pardavimo sutartis ir paskolos sutartis surašytos ant dviejų lapų ir kaip teigia atsakovas, jis pasirašė ant abiejų lapų, o pateiktoje sutartyje ant pirmo lapo jo parašo nėra. Be to skirtingi blankai. Pagal paskolos sutarties 3.2 p. atsakovas privalės mokėti nuo 2009-11-01 d. - 0,03 % netesybas nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pagal minėtas sutarties 4.4 p. visi ginčai kylantys iš šios sutarties sprendžiami šalių susitarimu. Tačiau byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad ieškovui nepavyko susitarti su atsakovu todėl jo kreipimasis į teismą yra nepagrįstas.
5. Teismas privalėjo visapusiškai įvertinti atsakovo atsiliepimo teiginį, kad pagal paskolos sutartį jis paskolino 150000 Lt, kuriuos gavęs ir Europos paramos fondo iš kart grąžino ieškovui, nes tai tikrovės atitinkančios aplinkybės. Atsakovas tikėjosi gauti 150000 Lt Europos paramą ir būtent tokiai sumai sudarė paskolos sutartį ir būtent šią sumą gražino.
6. Netinkamai pritaikytas LR CK 6.210 str., nes neatsižvelgta į paskolos sutarties sąlygas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J. J. firma „Livila“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame teismo sprendime nurodytais motyvais ir nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Atsakovas 2012 m. liepos 18 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis atsakovo ūkininko A. P. skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). CPK 320 str. 2 d. įtvirtintoms apeliacijos riboms būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).
Apeliantas po apeliacinio skundo pateikimo, apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes jo teigimu pirmosios instancijos teismas iš esmės bylos neišnagrinėjo ir pagrindinio dokumento bei su juo susijusių aplinkybių neįvertino.
Remiantis bendrąja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija pareikšto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės yra aiškios. Abiejų šalių pozicija grindžiama rašytiniais įrodymais, šalių pozicijos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, todėl nėra pagrindo skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis jų neatkartoja ir pritaria skundžiamame teismo sprendime nurodytiems motyvams. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neobjektyviai įvertino bylos aplinkybes ir iš esmės bylos neišnagrinėjo. Nepagrįstai, be specialisto įvertinimo ir išvados, nustatė paskolos sutarties autentiškumą. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais sutikti negali ir remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Nors apeliantas teigia, kad teismas be specialisto įvertinimo ir išvados, nustatė paskolos sutarties autentiškumą, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti teismui pateiktos paskolos sutarties autentiškumu. Apelianto nuomone, teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, jog antras paskolos sutarties lapas neturi jokių duomenų apie paskolos sumą ir į tai, kad pirkimo - pardavimo sutartis ir paskolos sutartis surašytos ant dviejų lapų ir kaip teigia atsakovas, jis pasirašė ant abiejų lapų, o pateiktoje sutartyje ant pirmo lapo jo parašo nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, teismo posėdžio metu apžiūrėjo paskolos sutarties originalą, ir įsitikino, kad sutartis tarp šalių yra surašyta ant vieno lapo, todėl pagrįstai sprendė, kad perrašyti pirmą puslapį, nesugadinus antrojo yra neįmanoma, nes abu puslapiai yra ant vieno lapo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis.
Apelianto nuomone, teismas bylą išnagrinėjo pažeidžiant CPK 117-132 str. reikalavimus, nepranešus atsakovui nustatyta tvarka apie posėdį ir neteisėtai prilygino atsakovo nebuvimą namuose - atsisakymu priimti šaukimą. Su šiais apelianto argumentais sutikti negalima. Bylos duomenys patvirtina, kad teismas ėmėsi veiksmų tinkamai informuoti atsakovą apie bylos nagrinėjimą, jam buvo siunčiami teismo šaukimai, kurių nepavyko įteikti, teismas buvo atidėjęs teismo posėdį ir įpareigojęs ieškovą įteikti šaukimą atsakovui per antstolį, tačiau to padaryti nepavyko, todėl kaip matyti iš 2012 m. kovo 27 d. teismo posėdžio protokolo teismas nurodė, jog teismo šaukimas neįteiktas ir yra žyma „atsisakė priimti“, todėl vertino, kad tai prilyginama teismo šaukimo įteikimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pats atsakovas nagrinėjamoje byloje nebuvo pakankamai aktyvus ir nesilaikė pareigos domėtis bylos eiga. Byloje pateiktas atsakovo atsiliepimas į ieškinį patvirtina, kad atsakovui apie teisminį procesą buvo žinoma, todėl laikytina, kad pats atsakovas galėjo labiau domėtis byla ir sekti bylos procesą. Kita vertus atsakovas turėjo pareigą informuoti teismą apie pasikeitusį adresą korespondencijai, todėl laikytina, jog byloje nesant kitų duomenų apie atsakovo buvimo vietą teismas ėmėsi pakankamų veiksmų tinkamai informuoti atsakovą apie teismo posėdžio vietą ir laiką.
Apeliantas skunde nurodo, kad visi tarp šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties duomenys turi tiesioginę reikšmę nagrinėjamai bylai, nes 2009-10-22 ieškovas ir atsakovas sudarė beprocentę paskolos sutartį Javų nuėmimo kombainui pirkti - 265 000 Lt sumai, tačiau ši suma neatitinka pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytai kombaino kainai, todėl teismas turėjo nustatyti jos atsiradimo pagrįstumą. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog šalys buvo sudariusios dvi sutartis, t.y. žemės ūkio technikos pirkimo-pardavimo sutartį pagal kurią sutarties kaina buvo 357000 Lt, bei paskolos sutartį pagal kurią ieškovas atsakovui paskolino 265000 Lt. Ginčas byloje yra kilęs dėl negrąžintos 115000 Lt sumos pagal paskolos sutartį, todėl teismas tokia apimtimi bylą ir išnagrinėjo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde kaip ir atsiliepime į ieškinį teigia, kad pagal paskolos sutartį jis pasiskolino 150000 Lt, kuriuos jau yra grąžinęs ieškovui, tačiau ir apeliacinės instancijos teismui nepateikia jokių papildomų įrodymų šiam savo teiginiui pagrįsti. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismui nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pagrįstai padarytomis išvadomis, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas ieškovui pagal paskolos sutartį liko skolingas 115000 Lt.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamoje byloje netinkamai pritaikytas LR CK 6.210 str., nes neatsižvelgta į paskolos sutarties sąlygas. Apelianto vertinimu teismo nustatytas netesybų dydis prieštarauja paskolos sutarčiai bei neatsižvelgta, kad paskola beprocentė. Pažymėtina, kad pagal paskolos sutarties 3.2 punktą šalys susitarė dėl netesybų dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad negrąžinus paskolos atsakovas nuo 2009 m. lapkričio mėn. moka 0,03 % netesybas nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo teismas priteisė iš atsakovo šalių sulygto dydžio netesybas bei procesines palūkanas, kurių dydį numato įstatymas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra kompensuojamosios palūkanos. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui iš atsakovo priteisė įstatymu nustatyto dydžio procesines palūkanas. Akivaizdu, kad atsakovas painioja procesines ir mokėjimo palūkanas ( kurios laikomos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis), todėl jo argumentai dėl beprocentės paskolos netinkamo vertinimo atmetami kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamą sprendimą, išsamiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl sprendimą pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.
Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.