- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-06
- Bylos Nr.
- 2-1634/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01086-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- UAB „Livila“
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo, civilinėje byloje Nr. 2-951-343/2012 pagal ieškovo UAB „Livila“ (buvusi J. J. firma „Livila“) ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu tenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo ūkininko A. P. ieškovo J. J. firmos „Livila“ (dabar UAB „Livila“) naudai 115 000 Lt skolą, 24 396 Lt delspinigių, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3788 Lt žyminio mokesčio. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartimi, netenkinus atsakovo A. P. apeliacinio skundo, Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
Atsakovas Algis Paškevičius kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kurį grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu, neatsižvelgiant į ieškinio senaties terminus netesyboms, nepagrįstai buvo priteisti 18 117 Lt dydžio delspinigiai už 638 dienas. Pažymėjo, kad yra ūkininkas, neturintis teisinių žinių, o minėtos aplinkybės paaiškėjo 2014 m. gegužės 5 d. konsultacijos su advokatu metu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 26 d. nutartimi atsakovo A. P. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.
Teismas nurodė, kad atsakovo nurodytas reikalavimams dėl delspinigių priteisimo ieškinio senatį reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu.
Pažymėjo, kad CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senaties institutas gali būti taikomas tik tuo atveju, kai reikalauja ginčo šalis, teismas savo iniciatyva netaiko ieškinio senaties. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nereikalavo delspinigiams taikyti ieškinio senatį.
Teismas pabrėžė, kad įstatymo nežinojimas (CK 1.6 str.) nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme.
Teismo vertinimu, atsakovo teiginiai dėl galimos materialios teisės taikymo klaidos pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p. nėra aktualūs, kadangi kvestionuojamas pirmosios instancijos sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas Algis Paškevičius atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje. Atsakovo nuomone, proceso atnaujinimo pagrindas yra tai, kad jam nebuvo žinoma aplinkybė, jog nebus ištirtas apeliacinio skundo prašymas dėl neteisingo netesybų skaičiavimo, taip pat netaikytas ieškinio senaties reikalavimams, dėl ko galėjo būti padaryta materialinės teisės taikymo klaida. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, kad esant pagrįstam manymui dėl teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, procesas turi būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2003). Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų šalinimo klaidingai kvalifikavo teisinį proceso atnaujinimo pagrindą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, iš anksto žinodamas, kad šis pagrindas negali būti taikomas, nes sprendimas peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo teisėja akivaizdžiai buvo šališka, kadangi atnaujinus procesą, būtų iš esmės paneigtas jos priimtas neteisingas sprendimas.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB Livila“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl nėra pagrindo atnaujinti proceso pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu prašymas dėl ieškinio senaties taikymo nebuvo pareikštas, teismas savo iniciatyva negali taikyti ieškinio senaties. Atsakovo nurodomos įstatymų (ne)žinojimo aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis CPK 366 str. 1d. 2p. prames. Bylos nagrinėjimo metu, atsakovas minėjo, kad buvo kreipęsis žodinės konsultacijos į advokatą, taigi turėjo galimybę tinkamai ginti galimai pažeistas teises ir interesus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo įvardyta naujai paaiškėjusi aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu. Atsakovo cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis proceso atnaujinimo klausimu ratio decidendi nesutampa, todėl ja negali būti vadovaujamasi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų faktinių ar teisinių klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Spręsdamas šį klausimą, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o teisės normas turi taikyti atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nes asmeniui, kurio interesus pažeidžia neteisėti ir nepagrįsti sprendimai, įstatyme nustatyta galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje paprastai yra vienintelė priemonė jo teisių ir interesų pažeidimui pašalinti (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str.).
CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą trijų mėnesių terminą (CPK 368 str.); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).
Atsakovas prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008) naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t.y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.
Atsakovas kaip naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe nurodo 2014 m. gegužės 5d. konsultacijos su advokatu metu pateiktus paaiškinimus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai skaičiavo netesybas, o apeliacinės instancijos teismas netyrė dėl to apeliaciniame skunde keliamo klausimo ir apsiribojo procesinių palūkanų skaičiavimo paaiškinimu, t. y. proceso atnaujinimas grindžiamas neteisingu materialiosios teisės aiškinimu ir taikymu. Kaip teisingai skundžiamojo teismo nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalyje 2 punkto prasme negali būti laikoma įstatymų nuostatų ir teisės normų aiškinimai. Taikomo byloje įstatymo nuostatų turinio žinojimas yra reikalavimas, skirtas teismui, bet ne įrodinėtina byloje aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Preziumuojama, kad teisės aktų nustatytas konkrečių visuomeninių santykių reglamentavimas yra aiškus ir žinomas visiems asmenims, kurių veikla patenka į konkretaus teisės akto reglamentavimo sritį (įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo įstatymo sukeliamų teisinių pasekmių), todėl įstatymų nežinojimas negali būti proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 d.)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2005).
Tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirajame skunde atsakovas savo materialiųjų teisių ir pareigų pažeidimą įrodinėja keldamas klausimą dėl priimto teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo netinkamai taikant teisės normas, reglamentuojančias netesybas, t. y. ieškinio senaties taikymą reikalavimams dėl netesybų – delspinigių priteisimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytais argumentais iš esmės apeliuojama į galimai neteisingą teisės aiškinimą ir taikymą byloje, t. y. galimą teisės taikymo klaidą. Toks proceso atnaujinimo pagrindas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte, tačiau tam būtina sąlyga, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šiuo atveju, byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka, todėl nėra pagrindo spręsti dėl galimo proceso atnaujinimo dėl aiškios teisės taikymo klaidos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nepasisako plačiau dėl CK 1.125 str. 5 d. įtvirtinto ieškinio senaties taikymui numatytų sąlygų aiškinimo ir taikymo.
Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, nutartyje dėl trūkumų šalinimo suklaidino dėl atnaujinimo pagrindo. Iš byloje esančios Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarties turinio matyti, kad teismas, įvertinęs preliminariai atsakovo prašyme išdėstytas faktines aplinkybes, įpareigojo patikslinti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, jų paaiškėjimo momentą bei proceso atnaujinimo pagrindą. Minėta nutartis nebuvo apskųsta atskiruoju skundu, yra galiojanti (CPK 18 str.), todėl apeliacinės instancijos teismas joje nurodytų teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nevertina.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (CPK 65 str., 66 str., 71 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-775/2014). Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirajame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo galimo šališkumo, nesant kitų motyvų ir juos pagrindžiančių įrodymų, yra nepagrįstas.
Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį nepakeistą.