Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorei L. Balaišienei, gynėjams advokatams S. Sandai, M. Liatukui, V. Kaupui, A. Š., nukentėjusiesiems J. G., J. J., O. K., A. L., V. L., D. K., M. K.-V., I. K., J. N., J. K., nukentėjusiųjų atstovams advokatams S. Šlakiui, K. Žviniui, civilinio ieškovo AB „Ūkio bankas“ atstovui advokatui G. Mekioniui, vertėjui A. K., viešame teismo posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 300 str. 3 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., 233 str. 1 d., 233 str. 1 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.–

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje kaltinami R. L., V. K., J. K. ir A. M.. 2013-07-01 teisiamojo posėdžio metu V. K. gynėjas M. Liatukas ir J. K. advokatas V. Kaupas pateikė prašymus grąžinti bylą prokurorui, kadangi surašytas BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas.

V. K. gynėjas advokatas Marius Liatukas prašyme nurodė, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, t.y. yra neišsamus, netikslus ir neaiškus, kas apsunkina kaltinamajam galimybę gintis nuo jam pareikštų kaltinimų.

inkriminuojant V. K. nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 2 d. (UAB „Technologijų skliautai“, UAB „Megasta“, UAB „Aušrida“, UAB „Revensta“, vartojamasis kreditas išduotas I. L., vartojamasis kreditas išduotas B. G., vartojamasis kreditas išduotas J. V.) nurodyta, kad R. L. išgrynino gautus kredito pinigus, iš kurių dalį perdavė V. K. ir J. K. kaip atlygį, o likusius panaudojo asmeninėms reikmėms. Kaltinamajame akte nurodyta, kad V. K. perduotas dalis sudaro sumos nuo 3500 Lt iki 18000 Lt. Šios sumos neatitinka BK įtvirtintos didelės vertės sąvokos, todėl advokatui neaišku, kodėl V. K. vis tiek inkriminuojama, kad jis savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą.

Advokatas teigia, kad kaltinamajame akte nėra nurodyta kada, kur ir kaip R. L. perduodavo pinigus V. K. ir J. K., kuriam iš jų pinigai būdavo duodami, kokias pinigų sumas kiekvienas iš jų gavo. Apskritai byloje nėra duomenų, kuo grindžiamas pinigų perdavimo faktas.

Advokatas nurodo, kad kiekvienu inkriminuotu sukčiavimo atveju nėra aišku, kuo pasireiškė V. K. apgaulė, kokio subjekto atžvilgiu V. K. sukčiavo. Pvz. UAB „Megasta“ atveju aprašant V. K. veiką dėl BK 182 str. 2 d. pastraipos pradžioje nurodoma, kad V. K. veikė bendrininkų grupėje kartu su R. L. ir J. K. su tikslu apgaule paimti iš banko paskolą ir jos negrąžinti, tačiau toliau nurodoma, kad R. L. pateikė A. R. vardu užpildytą prašymą V. K. ir J. K. su melagingais duomenimis. Iš to seka, kad V. K. veikė ne bendrininkų grupėje, o jis buvo apgautas. Tokiu atveju neaišku, ar V. K. kažką apgavo, ar jis pats buvo apgautas.

Advokatas nurodo, kad kaltinimuose teigiama, kad V. K. pažeidė AB „Ūkio bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, netinkamai įvertino kredito riziką bei pažeidė bankų limitų tvarką, kliento finansinės būklės ir kreditingumo nustatymo tvarką, netinkamai įvertino kredito riziką ir padarė pažeidimus leisdamas kredito lėšas panaudoti ne pagal paskirtį, pažeidė visus banko tvarkos ir bankininkystės principus, tačiau nėra nurodyta, kokias konkrečiais veiksmais tai buvo padaryta, kada tai buvo padaryta, kokie konkretūs reikalavimai buvo pažeisti, kaip tai susiję su sukčiavimo sudėtimi. Neaišku, kuo pasireiškė leidimas panaudoti kredito lėšas ne pagal paskirtį, kadangi pinigus pervedus kredito davėjui, nei bankas, nei jo darbuotojai neturi jokių galimybių drausti kredito gavėjui gautas lėšas naudoti savo nuožiūra. Pažymėjo, kad toks abstraktus kaltinimas suponuoja tai, kad bet kuri teisme nustatyta konkretizuojanti „taisyklių ir reikalavimų“ aplinkybė bus laikytina nauja kaltinamojo akto atžvilgiu ir teismas negalės priimti nuosprendžio neišeidamas iš kaltinamojo akto ribų, ką draudžia BPK 255 str.

J. K. gynėjas advokatas Virgilijus Kaupas savo prašyme dėl bylos perdavimo prokurorui nurodė, kad kaltinamojo akto tekstas ir struktūra turi esminių trūkumų, kurie neleidžia bylos nagrinėti teisme ir J. K. gintis nuo jai pareikštų kaltinimų.

Kaltinamojo akto tekstas ir struktūra surašyti taip, kad iš kaltinimo lieka neaišku, kokių veiksmų padarymu kaltinama J. K., o kokie veiksmai yra padaryti kitų asmenų. Visais atvejais kaltinimai dėl J. K. padarytų nusikalstamų veikų pradedami teiginiais, kad ji įtariama tuo, kad „įvykdė sukčiavimus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent, kad J. K., R. L. ir AB Ūkio banko Ukmergės filialo valdytojas V. K., veikdami bendrininkų grupėje, ir turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t.y. kito asmens vardu gauti iš AB Ūkio bankas kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudoti jį savo reikmėms. R. L. tam tikslui sukūręs konkretų veiksmų planą pagal kurį veikė“. Toliau tekste vardijami vien R. L. veiksmai, o kaltinimo pabaigoje trumpai grįžtama prie J. K. veiksmų. Iš kaltinimo teksto neaišku, ar R. L. kažką darė padedamas J. K. ir/ar kartu darė, ar R. L. kažką darė žinant J. K., ar R. L. ir J. K. veiksmai susiję tik tuo, kad vyko vienu metu ir pan.

Iš kaltinamojo akto turi matytis, kokias konkrečias banko filialo vadovo pavaduotojos pareigas J. K. atliko netinkamai vykdydama teisės aktų reikalavimus, t.y. kuris iš J. K. atliekamų veiksmų (procedūrų) pažeidė kokį teisės aktą, koks yra kiekvieno kaltinime nurodyto J. K. veiksmo (procedūros) kaltės turinys. Šiuo atveju iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad kaltinamajai inkriminuojami veiksmai, su kuriais ji nieko bendro neturėjo, neaišku, kurie kaltinimo teiginiai skirti J. K., o kurie kitų asmenų veikoms įvardinti. Iš pateikto kaltinamojo akto formuluočių nėra įmanoma apibrėžti J. K., kaip ir banko valdytojo V. K., atsakomybės ribų: UAB „Technologijų skliautai“ atveju kalti J. K. veiksmai formuluojami taip, kad „ji pažeisdama AB Ūkio bankas nustatytus reikalavimus ir taisykles priėmė šiuos dokumentus ir kartu su V. K. pažeisdami AB Ūkio bankas reikalavimus ir taisykles“ suteikė UAB „Technologijų skliautai“ 150 000 litų kreditą; UAB „Megasta“ ir UAB „Astonus“ atvejais J. K. veiksmai suformuluoti taip, kad „V. K. ir jo pavaduotoja J. K. netinkamai įvertino kredito riziką, pažeisdami banko limitų tvarką suteikė UAB „Megasta“ 150 000 litų kreditą, tačiau neaišku, kuo pasireiškė netinkamas kredito rizikos įvertinimas, nėra aišku kokių konkrečiai banko nustatytų kredito rizikos vertinimo reikalavimų nesilaikyta; UAB „Astonus“ atveju kalti J. K. veiksmai suformuluoti taip: „Bendrininkai įtikino D. K. kaip laiduotoją pasirašyti paprastąjį vekselį 440 000 litų sumai, apgaudami ir paaiškindami, kad tai tik formalumas. 2007-07-27 V. K. ir J. K., abu, būdami banko darbuotojais, pažeidė Kliento finansinės būklės ir kreditingumo nustatymo tvarką, netinkamai įvertino kredito riziką bei padarė pažeidimus leisdami kredito lėšas panaudoti ne pagal paskirtį (kreditas skirtas apyvartinėms lėšoms)“. Advokatas nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad J. K. būtų įtikinėjusi D. K.; kokie Kliento finansinės būklės ir kreditingumo nustatymo tvarkos reikalavimai buvo pažeisti nėra nurodyta, nenurodyta, kuo pasireiškė J. K. veiksmai netinkamai įvertinant kredito riziką, nepaaiškinta, kas ta kredito rizika; likusiais atvejais kalti J. K. veiksmai vėl gi suformuluoti taip: „kaip banko darbuotojai pažeisdami visus banko tvarkos ir bendruosius bankininkystės principus“ suteikė kreditus.

Pagal BK 182 str. 2 dalį baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą kyla tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Prokuroro pareiga yra kaltinamajame akte nurodyti tyrimo metu nustatytus kaltinamajam inkriminuojamo BK 182 str. objektyviuosius požymius. Šioje byloje prokurorei kaltinamajame akte vardijant R. L. veiksmus dėl įmonių akcijų įsigijimo, įvairių dokumentų pagaminimo, įvairių susitikimų su trečiaisiais asmenimis, ji nenurodė, kokie R. L. bei J. K. ir V. K. aktyvūs, tarpusavyje suderinti veiksmai rodo turėjus bendrą tikslą – apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, kad šie asmenys suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė pavojingus padarinius ir jų norėjo, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamajame akte nurodyta, kad J. K. veikė bendrininkų grupėje su R. L. ir V. K., tačiau nenurodyti šių asmenų organizuotos grupės veikos požymiai – užduočių ir vaidmenų pasiskirstymas, taigi kokie konkretūs veiksmai inkriminuojami kiekvienam kaltinamajam kaip bendrininkui atskirai. Akte aprašant J. K. inkriminuotus veiksmus, nėra nurodoma, kaip kaltinamieji susibūrė į organizuotą grupę.

Kaltinamajame akte visais atvejais aprašant J. K. inkriminuojamas nusikalstamas veikas nėra nurodyta, kuo pasireiškė šios veikos objektyvusis požymis – apgaulė.

Pagal BK 182 str. 2 d. numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę ir tam, kas sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Pagal BK 25 str. 3 dalį organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų padarant nusikalstamą veiką. Tokia bendrininkavimo forma pripažįstama tais atvejais, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Tuo tarpu kaltinamajame akte inkriminuojant veiką pagal BK 182 str. 2 d. (UAB „Technologijų skliautai“) organizuotos grupės požymiu J. K. inkriminuoti tokie veiksmai: a) R. L. jai pateikus paraišką kreditui gauti su jo pagamintais netikrais ir suklastotais dokumentais šią paraišką ji „pažeisdama AB Ūkio bankas nustatytus reikalavimus ir taisykles priėmė šiuos dokumentus“; b) kartu su banko valdytoju V. K., pažeisdami AB Ūkio bankas nustatytus reikalavimus ir taisykles pagal 2006-09-28 kredito sutartį UAB „Technologijų skliautai“ suteikė 150.000 litų kreditą; c) Iš V. L. kaip atlygį kartu su V. K. gavo 15.000 litų. Iš šių formuluočių neaišku, kokie buvo neteisėti nusikalstami J. K. veiksmai jai apgaule įgyjant svetimą turtą. Panašiai kaltinimas J. K. formuluojamas ir kitais atvejais. Advokatas pažymėjo, kad BK prasme pats pareigų nevykdymas, netinkamas jų vykdymas ar pan. savaime nereiškia, kad padaryta nusikalstama veika, turinti sukčiavimo požymių.

Kaltinamajame akte nėra duomenų, kad J. K. iki paraiškų iš R. L. ir kitų asmenų priėmimo bei sprendimų dėl kreditų juridiniams bei fiziniams asmenis suteikimo žinojo apie L. L. veiksmus, prokurorės įvardintus kaip nusikalstamus. Iš kaltinamojo akto turinio neįmanoma suvokti, kada ir kaip apgaule J. K. savo naudai įgijo svetimą turtą ir kokie duomenys (įrodymai) rodo, jog ji kartu su R. L. bei V. K. iš anksto suplanavo, norėjo įvykdyti sukčiavimą ir to siekė.

Prokurorė kaltinamajame akte nepaaiškina, kodėl J. K. inkriminuojant nusikalstamas veikas piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, aprašydama tuos pačius epizodus, nurodo skirtingus nuo J. K. ir kitų asmenų veiksmų nukentėjusius asmenis, pavyzdžiui nusikaltime dėl UAB „Technologijų skliautai“ suteikto 150 000 litų kredito kaltinamosios veiksmus vertinant kaip sukčiavimą nukentėjusiais asmenimis nurodomi AB „Ūkio bankas“ ir E. G., tačiau tuos pačius kaltinamosios veiksmus vertinant kaip piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi nukentėjusiu asmeniu pripažįstamas tik AB Ūkio bankas. Analogiškai kvalifikuojama ir kitais atvejais.

Prašymas tenkintinas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties būvimas asmens veiksmuose. Nusikalstamos veikos sudėtis yra sudaryta iš objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos, o kiekvienos nusikalstamos veikos sudėties kiekvienas požymis turi savo turinį ir prasmę. Teisės taikymo (kvalifikavimo) procesas vyksta tarpusavyje lyginant nustatytus asmens veiksmus ir nusikalstamų veikų sudėties požymius, ir nustatant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymių turinį. Kvalifikavimo proceso rezultatai yra fiksuojami procesiniuose dokumentuose – pranešime apie įtarimą arba kaltinamajame akte. Reikalavimus kaltinamojo akto turiniui nustato Lietuvos Respublikos BPK. Pagal BPK 219 str. 1 d. 3 p. kaltinamajame akte turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad kaltinamasis aktas neatitinka 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, atskleidžiant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Pažymėtina, kad kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes (LAT 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2011). Šioje baudžiamojoje byloje ir yra keliamas klausimas, kad kaltinamajame akte nėra nurodytos aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius, o prokuroras, privalėdamas kaltinamajame akte aprašyti nusikalstamą veiką (į nusikalstamos veikos sudėties požymius įdėti konkretų turinį - vietą, laiką, būdus, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes), šios savo pareigos tinkamai neatliko.

Tinkamas, laikantis BPK 219 str. nuostatų, kaltinamojo akto surašymas yra reikšmingas bent dviem aspektais – nagrinėjimo teisme ribų aspektu ir tinkamu teisės į gynybą užtikrinimo aspektu. BPK 255 str. nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nusikalstamų veikų tyrimas teisme yra susijęs su faktinių aplinkybių nustatymu ir įvertinimu, o faktinės aplinkybės –tai nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo akto pagrindu yra tiriamos inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ir yra lyginama, ar tai, ką prokuroras surašė kaltinamajame akte yra patvirtinta įrodymais. Pažymėtina, kad kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių pakeitimo procesas reglamentuotas BPK 256 str., tačiau jame tik prokurorui, privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam yra suteikta teisė prašyti pakeisti kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Teismas tokios teisės neturi (BPK 256 str., 305 str.). Teismas šiuo atveju neturi procesinės galimybės inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių papildyti naujomis nepateikus prašymo BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Teismui nuosprendyje suformulavus naują kaltinimą, kaltinamiesiems nebūtų suteikta galimybė gintis nuo tokio iš esmės pakeisto kaltinimo, ginčyti naujai nustatytas aplinkybes, todėl tokiu atveju kaltinimo pakeitimas turėtų esminę įtaką kaltinamųjų teisės į gynybą realizavimui. Matydamas, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nėra nurodytos ir savo iniciatyva jų negalėdamas nurodyti, viso proceso metu teismas neturi būti priklausomas nuo prokuroro ir laukti bei spėlioti, ar kuriuo nors metu prokuroras prašys pakeisti jo kaltinamajame akte neteisingai nurodytas aplinkybes kitomis, arba ar prašys papildyti kaltinamąjį aktą naujomis, jo anksčiau nenurodytomis, nusikalstamos veikos aplinkybės, kurias nurodyti reikalauja įstatymas. Labai tikėtina, kad prokuroras tokio prašymo ir neteiks, tokiu atveju nebus pasiekti BPK 1 str. nustatyti tikslai ir teismas vis tiek turės konstatuoti BPK 219 str. pažeidimą ir perduoti bylą prokurorui.

BPK 22 str. 3 d. nurodyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, o BPK 44 str. 7 d. be kitų principų nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą. Kaltinamajam pilnai ir efektyviai įgyvendinti savo teisę gintis galima tik esant aiškiam ir konkrečiam kaltinimui. Aiškumas ir konkretumas pasireiškia per tiksliai nurodytas inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – vietą, laiką, būdus, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Kaltinamajame akte nurodžius vien tik sudėties požymį, neįdėjus į jį konkretaus turinio, konkrečių aplinkybių, neįmanoma gynyba nuo tokio kaltinimo (pvz. kaltinamasis negali pasakyti, kad tuo metu, kai buvo padarytas nusikaltimas, jis buvo kitoje vietoje, nes nežino nusikaltimo padarymo laiko). Suprantama, kad kai kuriais atvejais tam tikrų esminių faktinių aplinkybių nustatyti ir nurodyti kaltinamajame akte neįmanoma, tačiau negalima tokia situacija, kuomet nenustatomi jokie faktiniai duomenys.

Kaltinimo asmeniui surašymas yra kūrybinis procesas, labai priklausantis nuo jį surašančio asmens savybių. BPK reglamentuoja tik elementus, tačiau nereglamentuoja jų turinio, kaltinamojo akto formos, sakinių skaičiaus, išdėstymo ar struktūros, vartojamų žodžių ar pan. Tai, kad kaltinamasis aktas ar pranešimas apie įtarimą surašyti ne taip, kaip to norėtų kiti proceso dalyviai, ar jame yra gramatikos klaidų, nėra pagrindas kaltinamąjį aktą laikyti netinkamai surašytų. Akivaizdu, kad toje pačioje byloje skirtingi žmonės kaltinamąjį aktą surašytų skirtinga forma, naudodami skirtingus žodžius, todėl prašymuose nurodytų argumentų, susijusių su kaltinamajame akte padarytomis gramatinėmis klaidomis, kitokiomis nei proceso dalyviai norėtų sakinių konstrukcijomis, vartojamais žodžiais ar pan. teismas nenagrinėja.

Teismas taip pat nenagrinėja argumentų, susijusių su baudžiamojoje byloje esančių duomenų vertinimu, kadangi teisminis įrodymų tyrimas dar nėra pradėtas ir teismas nėra ištyręs įrodymų. Šioje nutartyje teismas tik vertina, ar kaltinamajame akte yra visi privalomi BPK 219 str. numatyti elementai, ar kaltinamajame akte yra atskleistas kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių turinys, ar turinys yra atskleistas tiek, kad aiškiai būtų galima laikytis nagrinėjimo teisme ribų ir tinkamai užtikrinti teisę į gynybą.

V. K. ir J. K. kaltinami padarę 11 veikų, kurios teisiškai įvertintos kaip BK 182 str. 2 d. ir 228 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų sutaptis. Pagal BK 182 str. 2 d. V. K. ir J. K. yra kaltinami tuo, kad apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą. Pagal BK 190 str. išaiškinta, kad svetimas turtas yra didelės vertės tada, kai jo vertė viršija 250 MGL (t.y. 32500 Lt). Vertinant kaltinamojo akto turinį svarbu, kad R. L., V. K. ir J. K. yra kaltinami didelės vertės svetimą turtą įgiję veikdami bendrininku grupėje (ne organizuotoje grupėje, kas yra BK 182 str. kvalifikuojantis požymis, ir ne veikdami kaip BK 24 str. nurodyti bendrininkai). Iš kaltinamajame akte pateiktos kvalifikacijos matyti, kad visų kaltinamųjų veiksmai yra įvertinti kaip bendravykdytojų, kas reiškia, kad kiekvieno iš jų veiksmai buvo būtini nusikaltimui padaryti ir kiekvieno jų veiksmai sąlygojo bendras pasekmes. Tačiau visiems kaltinamiesiems esant bendravykdytojams, jiems kaltinamajame akte inkriminuotos skirtingos pasekmės: pvz. UAB „Technologijų skliautai“ atveju R. L. inkriminuota, kad jis apgaule įgijo 150000 Lt, o V. K. ir J. K. inkriminuota, kad jie įgijo 15000 Lt. Taigi, V. K. ir J. K. inkriminuota apgaule įgyta suma nesiekia BK 190 str. nustatytos didelės vertės turto ribos. Tokia pat schema yra aprašomos ir kitos nusikalstamos veikos. Todėl darytina išvada, kad V. K. ir J. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymas (BPK 219 str. 1 d. 3 p.) ir jų teisinis įvertinimas (BPK 219 str. 1 d. 5 p.) neatitinka vienas kito.

Būtinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. požymis yra apgaulė. Kiekvienoje nusikalstamoje veikoje apgaulė turi savo turinį, kuris turi būti nurodytas kaltinamajame akte. Analizuojant kaltinamąjį aktą matyti, kad surašant kaltinimą V. K. ir J. K. jų apgaulės turinys nėra atskleistas. Kaltinimai V. K. ir J. K. surašyti pagal tą pačią schemą ir yra tokie patys. Iš kaltinimų jiems išėmus tai, kas susiję su R. L. veiksmais, lieka toks kaltinimas:

V. K., R. L. ir AB Ūkio banko Ukmergės filialo valdytojo pavaduotoja J. K., veikdami bendrininkų grupėje, ir turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t.y. kito asmens vardu gauti iš AB Ūkio banko kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudoti jį savo reikmėms. (...) Šiame filiale R. L. anksčiau suderino savo veiksmus su šio banko darbuotojais, J. K. bei V. K., ir UAB „Technologijų skliautai“ direktoriaus E. G. vardu užpildė paraišką dėl tikslinio kredito, skirto odontologinei įrangai pirkti, gavimo. (...) R. L. šią paraišką kartu su anksčiau jo pagamintais netikrais ir suklastotais dokumentais - UAB „Technologijų skliautai“ akcininkų susirinkimo protokolu bei vekseliu 150 000 Lt sumai pateikė AB „Ūkio“ banko Ukmergės filialo, esančio Kęstučio g.7, Ukmergėje, valdytojo pavaduotojai J. K.. Ji pažeisdama AB „Ūkio Bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles priėmė šiuos dokumentus, ir kartu su banko valdytoju V. K., pažeisdami AB „Ūkio Bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, pagal 2006-09-28 kredito sutartį Nr. 09-1252 UAB „Technologijų skliautai“ suteikė 150 000 litų kreditą. (...) 15000 litų kaip atlygį perdavė V. K. ir J. K.. Tokiu būdu V. K. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir savo veiksmais AB „Ūkio Bankas“ bei E. G. padarydamas 150 000 Lt sumai turtinę žala.

Toks veiksmų aprašymas nėra konkretus, veiksmai nėra susieti su sudėties požymiais ir teismas bei proceso dalyviai yra priversti spėlioti, koks yra V. K. ir J. K. apgaulės turinys. Galimai V. K. ir J. K. apgaulė pasireiškė R. L. anksčiau suderintais veiksmais, tačiau neaišku, kur, kada ir kokie veiksmai buvo suderinti, kokie suderinti veiksmai turėtų būti vertinami kaip apgaulė. Advokatas teisingai nurodo, kad taip, kaip aprašyta kaltinamajame akte, paraiškos kartu su anksčiau R. L. pagamintais netikrais ir suklastotais dokumentais pateikimas labiau panašus į pačių V. K. ir J. K. suklaidinimą. BPK 219 str. nustato, kad veikos padarymo būdas (apgaulė) turi būti aprašytas kaltinamajame akte, o šiame kaltinamajame akte veikos padarymo būdas nėra aprašytas, į veikos padarymo būdo (apgaulės) požymį nėra įdėta konkreti prasmė.

Tiek V. K., tiek J. K. yra kaltinami piktnaudžiavę tarnyba. Piktnaudžiavimas tarnyba suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ar kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas ar nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga, Teismų praktika, Nr. 26). Iš piktnaudžiavimo tarnyba sampratos ir teismų praktikos matyti, kad piktnaudžiavimas tarnyba visada yra susijęs su veikimu priešingais tarnybai interesais, kaltinamojo veika pažeidžia įstaigos veiklos principus, tikslus ir uždavinius. Iš to seka, kad kaltinime turi būti nurodyti kaltinamojo institucijos veiklos tikslai, kokius įgaliojimus kaltinamasis turėjo institucijoje ir kokių pareigų jis nevykdė veikdamas priešingai tarnybos interesams. Skirtingose srityse dirbančių specialistų veikla yra įvairi ir ne visada jų veiklą galima apibrėžti konkrečiomis pareigomis, dažnai jos formuluojamos kaip bendro pobūdžio pareigos, kurias sukonkretina konkretus situacinis veikimo poreikis, tačiau asmens, kaltinamo piktnaudžiavimu tarnyba, neatliktos pareigos, pažeisti institucijos veikimo tikslai ir uždaviniai turi būti kiek įmanoma sukonkretinti, jie neturi būti pačio bendriausio, abstraktaus pobūdžio, neturi būti įrašyti bendriausi veiklos principai, nes tokie bendri teiginiai neturi konkretaus turinio arba turi labai platų turinį, nuo tokių bendrų teiginių neįmanoma efektyviai gintis.

Kaltinamajame akte V. K. ir J. K. veiksmai piktnaudžiaujant tarnyba aprašyti pagal tą pačią schemą, o tarnybos pareigų panaudojimas priešingais tarnybai interesais aprašytas taip:

„pažeisdamas AB „Ūkio bankas“ nustatytus reikalavimus bei taisykles, šiuos dokumentus priėmė. Netinkamai įvertinęs kredito riziką, pažeisdamas banko limitų tvarką (...) suteikė kreditą“ (nusikalstama veika, susijusi su UAB „Technologijų skliautai“); „netinkamai įvertino kredito riziką, pažeisdami banko limitų tvarką (...) suteikė kreditą“ (nusikalstamos veikos, susijusios su UAB „Megasta“);„pažeidė „Kliento finansinės būklės ir kreditingumo nustatymo“ tvarką. Netinkamai įvertino kredito riziką bei padarė pažeidimus leisdami kredito lėšas panaudoti ne pagal paskirtį (kreditas skirtas apyvartinėms lėšoms), bei nusprendė suteikti kreditą“ (nusikalstama veika, susijusi su UAB „Astonus“); „taip tiesiogiai pažeisdamas savo pareiginių nuostatų 5, 6 ir 9 punktus, (...) abu, kaip banko darbuotojai pažeisdami visus banko tvarkos ir bendruosius bankininkystės principus (...) suteikė kreditą“ (nusikalstama veika, susijusi su laiduotojais V. L. ir A. L.);„tuo metu V. K. ir J. K., kaip banko darbuotojai pažeisdami visus banko tvarkos ir bendruosius bankininkystės principus (...) suteikė kreditą“ (nusikalstamos veikos, susijusios su UAB „Revensta“, UAB „Sostapilė“, I. L.);„netinkamai įvertinę banko riziką, nedalyvaujant kredito gavėjui ir laiduotojams, ir pažeisdami visus banko tvarkos ir bendruosius bankininkystės principus, suteikė (...) kreditą“ (nusikalstamos veikos, susijusios su kredito suteikimu B. G. ir J. V.).

Aprašant V. K. inkriminuotą piktnaudžiavimą tarnyba išduodant kreditą UAB „Aušrida“ nurodyta, kad V. K. veikė kartu su V. K., t.y. pačiu savimi.

Iš kaltinamojo akto dalies, kurioje V. K. ir J. K. yra kaltinami piktnaudžiavę tarnyba, analizės matyti, kad aprašydama piktnaudžiavimo tarnyba požymius prokurorė surašė tik pačius bendriausius banko veiklos principus, į piktnaudžiavimo tarnyba sudėtį neįdėjo jokio konkretaus turinio. Kaltinamojo akto teiginys „pažeisdamas AB „Ūkio bankas“ nustatytus reikalavimus bei taisykles“ turėtų reikšti, kad AB „Ūkio bankas“ yra nustatęs reikalavimus ir taisykles, kurias kaltinamieji pažeidė. Tačiau jei yra nustatyti reikalavimai ir taisyklės, tai kaltinamajame akte turėtų būti nurodyta, kokios taisyklės ir reikalavimai yra nustatyti, kokias taisykles ar reikalavimus kaltinamieji pažeidė. Kaltinamojo akto teiginys „netinkamai įvertinęs kredito riziką, pažeisdamas banko limitų tvarką“ reiškia, kad yra patvirtintos kredito rizikos įvertinimo taisyklės, kurias kaltinamieji pažeidė. Be to, bankas yra nustatęs kreditų limitus, o kaltinimas lyg ir reikštų, kad kaltinamieji nesilaikė limitų, t.y. suteikė didesnio dydžio paskolą, nei galėjo suteikti. Tačiau kaltinamajame akte esant tik tokiems teiginiams teismui ir proceso dalyviams tenka tik spėlioti, kokias konkrečias nustatytas taisykles pažeidė kaltinamieji ir kokį kredito limitą jie viršijo. Labai abstraktus yra teiginys „pažeisdami visus banko tvarkos ir bendruosius bankininkystės principus“. Ne tik teismas, bet turbūt ir ekonomikos mokslas negalėtų pateikti visų bendrųjų bankininkės principų sąrašo ir labai abejotina, kad išduodami kreditą kaltinamieji galėjo pažeisti visus bankininkystės principus. Taigi, visi kaltinamajame akte nurodyti piktnaudžiavimo tarnyba sudėties požymiai yra aprašyti nekonkrečiai, į juos neįdedant konkretaus turinio.

Akivaizdu, kad šie nutartyje išvardinti BPK 219 str. pažeidimai tiek nagrinėjimo teisme ribų aspektu, tiek tinkamu teisės į gynybą užtikrinimo aspektu, trukdo teismui nagrinėti bylą teisme.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad netinkamas veikos kvalifikavimas kartu su netinkamu nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių aprašymu byloje yra kaltinamojo akto trūkumai, kurie nagrinėjant bylą teisme nėra ištaisomi ir jie trukdo nagrinėti bylą. Aprašant veiką turi būti nurodytas ir kaltinamo asmens poelgis, už kurį traukiama baudžiamojon atsakomybėn, ir tą poelgį atitinkantis teisinis terminas, įstatymo leidėjo atskleidžiamas normos dispozicijoje. Protingumo, teisingumo, sąžiningumo, onus probandi principai reikalauja, kad prokuroro byloje padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-7-337/2006), todėl teismui nagrinėjimo teisme metu nustačius, kad surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, byla perduotina prokurorui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Baudžiamąją bylą Nr. 1-1705-654/2013 (proceso numeris 1-88-1-00776-2008-8, ikiteisminio tyrimo Nr. 88-1-00776-08), kurioje R. L. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 300 str. 3 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., 233 str. 1 d., 233 str. 1 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., V. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., J. K. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., A. M. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., perduoti Vilniaus apygardos prokuratūrai.

Nustatyti 3 mėnesių terminą pažeidimams pašalinti ir ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Ši nutartis per 7 dienas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.