- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-15
- Bylos Nr.
- e2A-1986-264/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00493-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- L. S.
- Trečiasis asmuo
- D. S.
- Išvadą teikia
- Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S., atstovaujamos advokatės J. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1056-179/2016 pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui L. S., trečiajam asmeniui D. S. ir institucijai teikiančiai išvadą byloje Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl priteisto nepilnamečiams vaikams nustatyto dydžio išlaikymo padidinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė pakeisti 2015 m. kovo 19 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį - nuo 2015 m. lapkričio 1 d. priteisti iš atsakovo L. S. dukroms A. S. ir A. S. po 300 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pinigines lėšas pervedant iki to mėnesio 15 d. į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią AB SEB banke. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašymą padidinti išlaikymą grindė padidėjusiais vaikų poreikiais ir pagerėjusia atsakovo turtine padėtimi.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir neteisingą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad neturi galimybės dukroms teikti padidinto išlaikymo.
Trečiasis asmuo prašė ieškinį atmesti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Priteisė iš D. S. L. S. 200 Eur turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų D. S. 70 Eur turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, valstybei 54 Eur žyminio mokesčio bei 5,10 Eur turėtų pašto išlaidų.
Teismo vertinimu, išlaikymo dydis, kuris ankstesniu teismo sprendimu nustatytas teikti dukroms A. S. ir A. S. yra pakankamas, atitinka vaiko būtinus poreikius.
Teismas nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis po priteisto vaikams išlaikymo momento iš esmės nepablogėjo, o pagerėjo, ieškovės gaunamos pajamos padidėjo. Atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepagerėjo, nes atsakovui atsirado nauja prievolė išlaikyti trečią gimusį vaiką. Tai, kad ieškovės šiuo metu turtinė padėtis nėra iš esmės pablogėjusi atsižvelgiant į nežymiai išaugusius vaiko poreikius, teismui nesudarė pagrindo padidinti priteisto vaikams išlaikymo dydį, nes atsakovo L. S. mokamas kiekvienam vaikui po 200 Eur išlaikymas atitinka šių dienų galiojančiam įstatymo normų reikalavimams, protingumo bei teisingumo principams.
Atsižvelgiant į atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį ir nepilnamečių vaikų poreikius, kurie yra prioritetiniai, teismas darė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis neleidžia padidinti priteisto dukroms išlaikymo. Įvertinęs ir išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, teismas ieškovės pareikštą reikalavimą atmetė kaip visiškai nepagrįstą, neteisingą ir prieštaraujantį nusistovėjusiai teismų praktikai. Pažymėjo, kad nepilnamečių vaikų poreikiai turi būti nedidesni už tėvų turtinę padėtį.
Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti D. S. ieškinį visiškai, priteisiant iš atsakovo L. S. dukroms A. S. ir A. S. po 300 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas visiškai nevertino ieškovės pateiktų argumentų bei paaiškinimų teismo posėdžių metu, apeliantės pasisakymo dėl jos pajamų dydžio ir išlaidų santykio. Teismo teiginys, esą apeliantės turtinė padėtis iš esmės nepablogėjo, vertintinas kritiškai. Apeliantės į rankas gaunamas darbo užmokestis sudaro 825 Eur. Atskaičius išlaikymą dukroms lieka 425 Eur. Iš šios sumos mokamos 182 Eur dydžio mėnesinės paskolos įmokos už atsakovo po skyrybų ieškovei paliktą butą. Atskaičius įmokas už paskolą, apeliantei lieka 243 Eur. Iš šios sumos apeliantė moka komunalinius mokesčius, perka maistą, moka kitas nenumatytas išlaidas. Teismas nurodydamas, kad apeliantės finansinė padėtis nepablogėjo, neįvertino tos aplinkybės, kad nors apeliantės atlyginimas nežymiai pakilo, tačiau dėl šios priežasties ji turi važinėti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kas sudaro papildomas išlaidas kas sąlygoja automobilio eksploatacijos išlaidas. Atsakovo padėtis pasikeitė kai jis 2015 spalio 26 d. paveldėjimo pagrindu įgijo nuosavybėn turtą, tai yra butą bei žemės sklypą su statiniais, kas akivaizdžiai palengvina atsakovo finansinę padėtį, panaikina esminę priežastį dėl ko atsakovas negalėjo skirti papildomų lėšų savo dukrų išlaikymui. Atsakovo finansinė padėtis pagerėjo parduoto buto plius sodybos, esančios prie ežero, verte. Atsakovo darbo užmokestis sudaro 1 100 Eur. Teismas nevertino aplinkybių dėl gaunamų priedų už atsakovo darbo viršvalandžius, komandiruotes. Nors atsakovas susilaukė sūnaus, tačiau kūdikio poreikiai yra mažesni nei atsakovo paauglių dukrų. Atsakovas savo turtinę padėtį grindžia prisiimtais kreditoriniais įsipareigojimais, tačiau jo sutuoktinė taip pat gauna pajamas. Teismas nevertino nepilnamečių šalių vaikų poreikių. Dukros A. S. sveikatos būklė nėra gera, nes dėl atliktos cholecistektomijos (duomenys neskelbtini) 2009 metais, jai yra reikalinga nuolatinė medikų priežiūra, subalansuota mityba ir medikamentų nuolatinis vartojimas, kas atitinkamai reikalauja daugiau išlaidų, siekiant palaikyti kaip galimą geresnį sveikatos stovį. Taip pat dukrai diagnozuotas nutukimas (duomenys neskelbtini). Be to 2014 metai mergaitei buvo nustatytas odos utopinis dermatitas (duomenys neskelbtini), alerginis rinitas (šienligė) (duomenys neskelbtini). 2015 m. sausio mėn. A. pradėtas gydymas - alergenų specifinė imunoterapija. Šie vaistai ir papildomi preparatai nėra kompensuojami Ligonių kasų, tad mėnesiui vien tokia dukros A. sveikatos priežiūra kainuoja ne mažiau kaip 100 Eurų. 2015 metais A. S. buvo nustatyta Miopija (duomenys neskelbtini). Šios ligos požymių nustatymas atitinkamai taip pat reikalauja papildomų išlaidų. Dukrų mokslo reikmėms reikia įsigyti kanceliarinių prekių, pratybų sąsiuvinių, knygų, dalinai dengti klasės remonto ir kitas išlaidas. Dukros lanko anglų kalbos privačias pamokas. A. S. lanko gitaros ir vokalo užsiėmimus. A. S. lanko baleto pamokas. Teismo posėdžių metu nurodė ieškovė, o tam pritarė ir atsakovas, kad skirti po 200 Eur šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui buvo sutarta ir dėl to, kad prie vaikų išlaikymo žymia dalimi prisidėjo atsakovo velionė mama, mat ji apmokėdavo už dukrų popamokinę veiklą - lavinamuosius būrelius. Iš mergaičių poreikių lentelės matyti, kad vien šioms išlaidoms abiems mergaitėms ieškovė per mėnesį išleidžia apie 177,05 Eur. Pas atsakovo mamą dukros nuo mažumės leido vasaras jos turimame vasarnamyje prie ežero. Toks dukrų vasarų užėmimas reiškė, kad šalys turės mažiau išlaidų dukrų auginimui vasarą, taip pat nereikės leisti nemenkų sumų siekiant tinkamai užimti dukras vasarą. Šalių nepilnametė dukra teismo posėdžio metu taip pat paliudijo, kad jai tenka atsisakyti popamokinės veiklos ir lavinimo, kadangi mergaitė mato, kad mama nebeišgali sumokėti už šią veiklą. Dėl šios priežasties mergaitė atsisako išvykų į tarptautinius ar vietinius konkursus, kadangi mama negali sumokėti būtinų išlaidų - registracijos mokesčių, kelionės išlaidų ir pan. Išvadą teikianti institucija taip pat nurodė, kad šalių dukroms reikėtų padidinti išlaikymą, tačiau teismas į šią institucijos nuomonę neatsižvelgė. Teismas itin pabrėžė, kad atsakovo skiriamas išlaikymas nepilnametėms dukroms yra ne mažesnis už nustatytą minimalų išlaikymo dydį. Pusė minimalaus atlyginimo yra minimali galima išlaikymui skirta suma, skirta patenkinti minimalius būtiniausius vaiko poreikius, tačiau ji neturėtų būti apibrėžiama kaip pakankama vaiko išlaikymui vaikui turint kitų būtinųjų poreikių (sveikatos problemų, lavinimo). Teismas visiškai nevertino ieškovės argumentų dėl atsakovui turinčio tekti didesnio prievolės išlaikyti šalių nepilnametes dukras dydžio. Apeliantei, kaip su nepilnametėmis dukromis gyvenančiai ir jomis nuolat besirūpinančiai, jų buitinius poreikius nuolat patenkinančiam asmeniui, neišvengiamai tenka didesnė su nepilnamečių dukrų išlaikymu susijusių rūpesčių dalis. Tuo tarpu atsakovas visiškai nebendrauja su dukromis, į prašymus dėl prisidėjimo prie papildomai patiriamų išlaidų nereaguoja arba kategoriškai atsisako.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Ieškovė neįrodė nė vienos iš sąlygų, kurios sudarytų pagrindą pakeisti teismo sprendimu priteistą išlaikymą (jo dydį), ir netgi priešingai, - kreipėsi į teismą egzistuojant sąlygoms, kurioms esant išlaikymo dydis kaip tik galėtų būti mažinamas (pagerėjus ieškovės turtinei padėčiai). Ieškovė ginčo aplinkybes teismui pateikė iškraipydama jų vertinimą, todėl tokie argumentai nesudaro pagrindo keisti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo. Atsakovas neneigė savo pareigos išlaikyti savo vaikus ir dėjo maksimalias pastangas tam, kad gautų pakankamą darbo užmokestį, iš kurio galėtų užtikrinti tinkamas vaikų gyvenimo sąlygas. Atsakovo turtinė padėtis nepasikeitė, atsirado didelių kreditorinių įsipareigojimų, santuokoje gimė sūnus, kuriam taip pat turi būti teikiamas tinkamas išlaikymas. Atsakovo gaunamas darbo užmokestis ir būtini kreditoriniai įsipareigojimai neleidžia teikti ieškovės reikalaujamo vaikams išlaikymo dydžio. Neteisingi ieškovės teiginiai, kad teismas nevertino jos gaunamų pajamų ir išlaidų santykio. Visas su gautinomis pajamomis ir su darbinių funkcijų vykdymu susijusiomis išlaidomis susijusias aplinkybes ieškovė turėjo galimybę įvertinti sutikdama dirbti tokio pobūdžio darbą tokiomis sąlygomis ir pastarąsias įvertinus su jomis sutikti arba nesutikti. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė pasirinko šį darbą, darytina išvada, jog su šio darbo atlikimu susijusias sąlygas ieškovė įvertino kaip priimtinas. Įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, jokie su turto padalijimu susiję klausimai iš naujo negali būti keliami. Ieškovė nevertina fakto, kad atsakovas atsisakė jam tenkančios turto dalies ir neprašė dėl to jam tenkančios kompensacijos kas iš esmės galėtų būti laikytina kaip nepilnametėms dukroms atitekęs išlaikymas turtu, kuris ateityje (galutinai išmokėjus paskolą) atiteks joms. Atsakovas sau nepasiliko nieko, todėl tiek savo asmeninį, tiek naujos šeimos gerbūvį teko užsitikrinti iš naujo. Aplinkybės, jog atsakovas po santuokos nutraukimo paveldėjo turtą, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovo turtinė padėtis tapo kur kas geresnė negu ieškovės. Atsakovas po santuokos nutraukimo su ieškove pardavė paveldėtą turtą - butą už 12 000 Eur, nes buvo finansiškai per sunku išlaikyti turtą. Atsakovui po motinos mirties liko tik žemės sklypas ir vasarnamis. 2015 metais atsakovas buvo pasiskolinęs 9000 Eur, šią paskolą patvirtino 2015 metų privačių interesų deklaracija. Ši paskola nėra grąžinta iki šio laiko. Atsakovo gaunamas mėnesinis darbo užmokestis sudaro 1 084,64 Eur. Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų: 2015-02-10 Mokilizingas vartojamasis kreditas 1 296,26 Eur paimtas pragyvenimui; AB „Swedbank“ 2015-03-25 vartojamasis kreditas 3 422,68 Eur paimtas namo remontui, kuriame atsakovas šiuo metu gyvena su žmona ir sūnumi; 2013-04-19 AB „Swedbank“ kreditas 1 141,57 Eur sumai paimtas dar su ieškove būnant santuokoje automobiliui Opel Zafira, v/n (duomenys neskelbtini) įsigyti, kuris po santuokos nutraukimo liko ieškovei, o kreditą už ieškovę iki šio laiko iš gaunamo darbo užmokesčio moka atsakovas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, sukūręs naują šeimą ir būdamas atsakingas už ją, su dabartine žmona D. S. moka kreditą už būstą. Viso kredito suma sudaro 30 753 Eur. Kreditas buvo imtas per du kartus 2006-08-11 (19 212,67 Eur) ir 2007-08-09 (11 541,17 Eur). Šiuo metu kreditas dengiamas iš bendrų santuokinių lėšų. Visas šias aplinkybes pagrindžia pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu (teikiant atsiliepimą) pateikti rašytiniai įrodymai. Nesutiktina su argumentais, kad teismas nevertino nepilnamečių vaikų poreikių. Ieškovės nurodomos išlaidos nepilnamečių mergaičių sveikatos priežiūrai (vaistams) nėra pagrįstos, nurodomos ligos, kurios yra diagnozuotos mergaitėms, nėra išskirtinio pobūdžio, nulemiančios didesnes nei įprastas išlaidas, vaikams sergant kitomis jų amžiui būdingomis ligomis. Nesuprantama, kokiu būdu atsakovui teikiant padidintą išlaikymą dėl pastarosios priežasties būtų pagerintos mergaičių mokymosi sąlygos mokykloje, kurios iš esmės su atsakovo veiksmais nėra niekaip susiję. Skunde nurodomos aplinkybės dėl išlaidų už mergaičių būrelius, muzikos užsiėmimus, išlaidas už aprangą, keliones, privačias pamokas, nėra laikytinos būtinomis (privalomomis) išlaidomis, todėl prisiimant atsakomybę jas patirti, visų pirma, turi būti apgalvotos ir įvertintos finansinės galimybės jas patirti ir atlyginti. Nei dėl vieno užsiėmimo lankymo nebuvo gauta atsakovo nuomonė ir pritarimas. Mokami papildomi užsiėmimai gali būti pakeisti nemokamais užsiėmimais: mergaitės gali dėti daugiau pastangų ir mokytis savarankiškai, gali nemokamai sportuoti, užsiimti kita naudinga veikla. Nesutiktina su aplinkybėmis, jog 200 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymui buvo „sutarta“ dėl to, kad prie nepilnamečių vaikų išlaikymo žymia dalimi prisidėjo atsakovo velionė motina, kuri apmokėdavo už nepilnamečių vaikų popamokines veiklas. 200 Eur išlaikymas šalių buvo ne „sutartas“, o priteistas teismo, visapusiškai ir išsamiai įvertinus nagrinėjamu atveju susiklosčiusias aplinkybes. Ieškovės nurodomos aplinkybės, jog dalį nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui tenkančių išlaidų padengdavo atsakovo velionė motina, tik patvirtina, jog atsakovas asmeniškai tokių galimybių neturėjo, o tai, kad tokias išlaidas prisiėmė mergaičių močiutė patvirtino tik jos, o ne atsakovo galimybes padengti šias išlaidas. Ieškovė žinojo ir suprato, kad mergaičių močiutei neapmokant už tokią veiklą, nei ji, nei atsakovas galimybių jas padengti neturės. Nenukrypstant nuo nuoseklios ginčo klausimu suformuotos teismų praktikos, taip pat įvertinus tai, kad 2016-06-22 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 644 (įsigaliojo 2016-07-01) buvo patvirtintas naujas - 380 Eur minimalios mėnesinės algos dydis, taip pat įvertinus tai, kad tėvų pareiga teikti išlaikymą nesant išskirtinių aplinkybių ir (ar) įstatyme nustatytų pagrindų, yra dalijama lygiomis dalimis, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pakeisti 2015-03-19 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1269- 849/2015 nepilnametėms dukroms iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio, kuris yra netgi didesnis nei šiuo metu nustatytas minimalus tokio išlaikymo dydis. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad nepilnamečių mergaičių gyvenamąją vietą nustačius su ja, pastarajai atitenka didesnė našta, susijusi su jų išlaikymu, laikytinos nepagrįstomis. Teismų praktikoje pažymima, jog nors priteisiant išlaikymą iš skyrium gyvenančio tėvo, atsižvelgiama į laiką, kurį vaikas praleidžia su juo, suma skirta kompensuoti vaiko poreikius priteisiama neskirstant jų pagal laiką, kurį vaikas praleido su vienu ar kitu iš tėvų (Žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo mėn. 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Trečiasis asmuo sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais. Įvertinus atsakovo ir trečiojo asmens šeimos pajamas, įsipareigojimus kreditoriams bei skiriamą vaikams išlaikymą, šeimai praktiškai jau ir taip nelieka lėšų pragyvenimui. Išlaikymą atsakovas turi teikti ne tik dukroms, bet ir santuokoje gimusiam sūnui, kurio priežiūra lygiai taip pat reikalauja skirti dėmesio ir finansinių lėšų. Ieškovė turėtų paaiškinti vaikams, kokia finansinė padėtis šeimoje yra susiklosčiusi ir ką esamomis aplinkybėmis šeima gali sau leisti, o ko verčiau atsisakyti, o nesistengti tiesiog pildyti visas savo nepilnamečių dukterų užgaidas ir norus atsakovo finansų sąskaita. Ieškovė nurodydama savo gaunamą darbo užmokestį, nepilnamečių dukterų išlaikymui reikalingas sumas, akivaizdžiai atskleidžia faktą, jog pati prašomo priteisti išlaikymo (300 Eur) dukterims neskiria, o tokia situacija jos ir atsakovo turtinei padėčiai iš esmės esant lygiavertei, negali būti pateisinama. Išlaikymas buvo priteistas 2015 m. kovo 19 d. t. y. mažiau nei prieš 1,5 metų, todėl laikotarpis yra akivaizdžiai per trumpas, jog jo metu nepilnamečių mergaičių (kartu įvertinus ir jų amžių) poreikiai ženkliai pasikeistų. Realus ieškovės požiūris į vaikų poreikių pasikeitimus ir apeliaciniame skunde pateikiama pozicija nesutampa, kadangi ieškovė reikšdama reikalavimą dėl 300 Eur išlaikymo kas mėnesį kiekvienai dukrai teikimo, patvirtina, jog jos dukrų, kurias skiria 7- erių metų amžiaus skirtumas, poreikiai yra tokie patys, kas tik parodo, jog iš esmės vaikams esant skirtingo amžiaus, jų išlaikymui reikalingos sumos esmingai nesiskiria, skiriasi tik tokių poreikių pobūdis ir šių (išlaikymo) lėšų pastariesiems paskirstymas. Atsakovui gaunant 1 084,64 Eur darbo užmokestį, akivaizdu, jog išlaikymo teikimas po 300 Eur kiekvienam iš trijų nepilnamečių vaikų yra objektyviai neįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Apeliaciniame skunde apeliantė ginčija teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškinys dėl išlaikymo 2 nepilnamečiams vaikams padidinimo.
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose. Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Nežymus išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas nėra laikomas pagrindu keisti išlaikymo dydį.
Dėl iš esmės pasikeitusios šalių turtinės padėties kaip sąlygos įvertinimo.
Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1269-849/2015 iš L. S. 2 nepilnamečių dukrų išlaikymui priteista po 200 Eur dydžio išlaikymas kiekvienai iki dukros sulauks pilnametystės. Ieškovė 2016 m. vasario 4 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), pagrindu nurodydama padidėjusius vaikų poreikius ir pagerėjusia atsakovo turtine padėtimi. 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu Alytaus rajono apylinkės teismas ieškovės ieškinį atmetė.
Apeliantė nesutikdama su teismo sprendimu nurodo, kad teismas netinkamai vertino jos gaunamų pajamų ir išlaidų santykį. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodytais apeliantės argumentais, kadangi jie nesudaro pagrindo vertinti kitaip ieškovės išlaidų bei pajamų santykio nei tai vertino pirmosios distancijos teismas.
Ieškovė savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad jos darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 825 Eur, tačiau atskaičius išlaikymą dukroms, paskolos įmokas ieškovei lieka 243 Eur , iš kurių ji taip pat moka komunalinius mokesčius, perka maistą ir patiria kitokias išlaidas. Iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1269-849/2015 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatyta, kad butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teisėmis atiteko D. S.. Taip pat šalys susitarė, ir D. S. įsipareigojo, kad už paimtą ir negrąžintą kredito dalį, mokės D. S. iki visiško prievolės įvykdymo. Kaip matyti, jau 2015 m. vasario 18 d. kuomet buvo kreiptasi dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir teikiant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, ieškovė prisiėmė įsipareigojimą dėl paskolos grąžinimo bankui. Todėl ieškovė jau tuomet turėjo įvertinti savo gaunamų pajamų ir išlaidų santykį. Tai, kad apeliantė dėl darbo vietos pasikeitimo patiria kuro, automobilio eksploatacijos išlaidas, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ieškovės pajamų ir išlaidų santykį. Ieškovė sutikdama keisti darbo vietą pati prisiėmė papildomas išlaidas. Pažymėtina ir tai, jog ieškovės darbo užmokestis nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. spalio 1 d. yra padidėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis po priteisto vaikams išlaikymo momento iš esmės nepablogėjo, o pagerėjo, nes ieškovės gaunamos pajamos padidėjo.
Ieškovė teisingai nurodo, kad jai kaip su nepilnametėmis dukromis gyvenančiai ir jomis nuolat besirūpinančiai, jų buitinius poreikius nuolat patenkinančiam asmeniui, neišvengiamai tenka didesnė su nepilnamečių dukrų išlaikymu susijusių rūpesčių dalis, tačiau tai nėra nauja esminė aplinkybė pabloginanti ieškovės turtinę padėtį.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas neteisingai vertino atsakovo turtinę padėtį, kuri apeliantės teigimu, pagerėjo kai atsakovas 2015 spalio 26 d. paveldėjo motinos palikimą, tai yra butą bei žemės sklypą su statiniais.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, kurių bendra vidutinė rinkos vertė 4 725 Eur. Kitas paveldėtas turtas – butas (u. n. (duomenys neskelbtini)) 2015 m. lapkričio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartimi parduotas tretiesiems asmenims už 12 000 Eur.
Teisėjų kolegijos vertinimu, vien faktas, kad atsakovui paveldėjimo teise atiteko nekilnojamasis turtas, kurio vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis sudaro 4 725 Eur, o kitas paveldėtas turtas (butas) kaip nurodė atsakovas buvo parduotas už 12 000 Eur nesudaro pagrindo spręsti, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo, iš esmės pasikeitė atsakovo turtinė padėtis dėl ko būtų pagrindas padidinti priteisto išlaikymo dydį. Nežymus išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimas nėra laikomas pagrindu keisti išlaikymo dydį.
Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant ar iš esmės yra pasikeitusi atsakovo turtinė padėtis po 2015 m. kovo 19 d. sprendimo priėmimo taip pat svarbu įvertinti atsakovo gaunamas pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, turimas prievoles. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis už 2015 m. lapkričio 1 d. – 2016 m. vasario 2 d. laikotarpį atskaičius mokesčius sudaro 1 068,99 Eur. Atsakovas 2015 m. birželio 26 d. sudarė santuoką su D. K.. Būnant santuokoje atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. S.. Iš 2015 metų privačių interesų deklaracijos matyti, kad atsakovas buvo pasiskolinęs 9 000 Eur. Taip pat atsakovas 2015-02-10 su Mokilizingas sudaręs vartojamojo kredito sutartį Nr.VLN50210TTPA, kurios suma 1 200 Eur. Su AB „Swedbank“ 2015-03-25 sudaryta vartojamojo kredito sutartis, kurios pabaiga 2020 m. vasario 27 d., kredito likutis 3 422,68 Eur. Taip pat ieškovas nurodo, kad kartu su dabartine sutuoktine moka paskolas Swedbank AB pagal 2006 m. rugpjūčio 11 d. ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. būsto paskolas.
Nors apeliantė nurodo, kad atsakovo sūnaus, kuris yra kūdikis, poreikiai yra mažesni nei atsakovo paauglių dukrų, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, turi būti vadovaujamasi lygybės principu, kadangi nepriklausomai nuo vaiko amžiaus turi būti užtikrinta jo interesų apsauga. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Tai, kad atsakovo sūnus nedidelio amžiaus dar nereiškia, kad jo poreikiai gali būti tik minimalūs ar, kad atsakovui apskritai nekyla pareiga rūpintis sūnumi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepagerėjo, nes atsakovui atsirado nauja prievolė išlaikyti trečią gimusį vaiką.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nenustatytas nei reikšmingas ieškovės turtinės padėties pasikeitimas (pablogėjimas), nei reikšmingas atsakovo turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas turėdamas savo vardu nekilnojamojo turto, pagal savo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas išgalėtų mokėti savo trims vaikams materialinį išlaikymą ne didesnį kaip po 200 Eur kas mėnesį periodinių išmokų, kurį atsakovas šiuo metu ir moka.
Dėl pasikeitusių vaiko poreikių kaip sąlygos įvertinimo.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).
Apeliantė nurodo, kad teismas nevertino nepilnamečių šalių vaikų poreikių. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
Pažymėtina, jog CK 3.201 straipsnio ir 3.201 straipsnio 2 dalies sisteminis aiškinimas bei susiformavusi teismų praktika nesuteikia pagrindo teigti, kad materialinio išlaikymo dydžio pakeitimas siejamas išimtinai tik su atsiradusiais specialiais nepilnamečio vaiko poreikiais. Sutiktina, kad remiantis CK 3.201 straipsnio 2 dalimi priteisto materialinio išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, tačiau išlaidų specialiems poreikiams patenkinti atsiradimas yra numatytas kaip savarankiškas materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindas. Taigi, net ir nesant specialių poreikių, tačiau nustačius, kad nepilnamečio vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė, yra pagrindas pakeisti priteisto materialinio išlaikymo dydį. Kasacinis teismas ne vienoje byloje yra pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (LAT 2011-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Nagrinėjamu atveju sprendimas, kuriuo šalių nepilnametėms dukroms priteistas išlaikymas iš atsakovo (po 200 Eur) buvo priimtas 2015 m. kovo 19 d. Ieškovės ieškinys dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo) (po 300 Eur) teisme gautas 2016 m. vasario 4 d. Kaip matyti nepraėjus nei metams ieškovė prašė padidinti iš atsakovo šalių nepilnametėms dukroms priteistą išlaiką nurodydama, kad pasikeitė vaikų poreikiai. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovės pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai po 2015 m. kovo 19 d. sprendimo priėmimo yra padidėję.
Iš ieškovės ieškinyje, apeliaciniame skunde nurodomų argumentų matyti, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl mergaičių sveikatos problemų, išlaidų susijusių su mergaičių lankomais būreliais, užklasinėmis veiklomis, išlaidų mokslo reikmėms, buvo žinomos ir įvertintos teikiant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, t. y. 2015 m. kovo 19 d. sprendimo priėmimo metu šios aplinkybės jau egzistavo. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad mergaitėms dėl jų turimų sveikatos problemų būtų nustatytas neįgalumas ar specialūs poreikiai. Taigi, apeliantės nurodomos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas konstatuoti apie pasikeitusius mergaičių poreikius po 2015 m. kovo 19 d. sprendimo priėmimo, dėl ko būtų pagrindas spręsti dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatytas ką tik neseniai ankstesniu teismo sprendimu vaikų išlaikymas šiai dienai atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Apeliantė nurodo, kad teismas itin pabrėžė, jog atsakovo skiriamas išlaikymas nepilnametėms dukroms yra ne mažesnis už nustatytą minimalų išlaikymo dydį. Tačiau šie argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo. Iš teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas spręsdamas dėl CK 3.201 str. nustatytų pagrindų egzistavimo įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą, o ne vien vadovavosi MMA kriterijumi.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jie plačiau neaptariami.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nenustačius CK 3.201 straipsnio taikymo pagrindų, t.y. jog iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis ar padidėjo vaikų poreikiai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimo, todėl 2016 m. gegužės 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Apeliantė prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, tačiau apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš apeliantės 150 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Minėtas išlaidas patvirtina 2016 m. liepos 11 d. mokėjimo nurodymas Nr.689.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 redakcija) 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą) nustatytas 1,3 dydžio koeficientas. Taigi maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą gali būti 972,40 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2016K1 – 748 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytos maksimalios sumos atsakovui iš ieškovės priteistinos 150 Eur bylinėjimosi išlaidos.
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės D. S. apeliacinį skundą, iš jos į valstybės biudžetą priteisiamos 3,35 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinio skundo netenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą
Priteisti atsakovui L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš ieškovės D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,35 Eur (tris Eur ir 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.