Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-04-15 · Civilinė byla Nr. e2S-1054-910/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-15
Bylos Nr.
e2S-1054-910/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05385-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Kreditorius
F. A.
Skolininkas
A. A. E. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1054-910/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05385-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; (S) 3.1.18.1.1.1; 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditoriaus F. A. (F. A.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus F. A. (F. A.) pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos iš skolininko A. A. E. A. išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą ir priteisti iš skolininko 11 383 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 102 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Kreditorius taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – reikalavimo sumai areštuoti skolininkui priklausantį kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, ir pinigines lėšas. Nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė, skolininkas ilgą laiką vengia atsiskaityti, nereaguoja į raginimus, jokio nekilnojamojo turto neturi. Dėl to, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi kreditoriaus F. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4. Teismas nustatė, kad kreditorius nepateikė įrodymų, jog prašoma priteisti 11 383 Eur suma skolininkui yra didelė ir kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. Byloje nepateikta jokių įrodymų apie atsakovo mokumą (sunkią materialinę padėtį). Byloje nepateikti įrodymai, dėl ko iš skolininko negalima būtų išieškoti prašomos priteisti sumos. Kreditorius nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių skolininko nesąžiningumą, t. y. (neteisėtą) ketinimą perleisti ar kitaip suvaržyti jam priklausantį turtą. Taigi kreditorius nepagrindė faktinės teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės – nepateikė duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nesant duomenų, patvirtinančių, kad skolininkas vengs teismo sprendimo įvykdymo, nėra teisinio pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, todėl kreditoriaus prašymas atmestinas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Kreditorius F. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti skolininko A. A. E. A. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant ir pinigines lėšas, turtines teises pareikšto 11 383 Eur reikalavimo sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas netinkamai nustatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, neįvertino pateiktų įrodymų apie skolininko turtinę padėtį. Teismas pripažino pareikšto reikalavimo preliminarų pagrįstumą, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad nepateikta įrodymų apie skolininko finansinę padėtį ar jo nesąžiningumą. Kreditorius pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą, kuris patvirtina, kad skolininkas nevaldo jokio nekilnojamojo turto. Šis faktas yra pakankamas pagrindas išvadai, kad skolininko finansinė padėtis nėra gera, kad jam reikalavimo suma laikytina didele. Skolininkas yra fizinis asmuo, todėl šis faktas kartu su aplinkybe, kad skolininkas neturi jokio nekilnojamojo turto, taip pat padidina teismo įsakymo neįvykdymo riziką.

6.2. Skolininko nesąžiningumą patvirtina aplinkybė, kad skolos jis negrąžino. Vien šis faktas teismui galėjo būti pakankamas pagrindas padaryti išvadą, kad, gavęs teismo įsakymą, skolininkas gali bandyti slėpti savo turtą ar pajamas. Skolininkui neturint jokio nekilnojamojo turto, teismo įsakymo įvykdymas iš esmės bus apsunkintas, skolą išieškant tik iš darbo užmokesčio, kurį yra galimybė susimažinti ar kitais būdais paslėpti. Teismas nevisapusiškai išnagrinėjo prašymą, pateiktus įrodymus ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui sąlygą, todėl priėmė neteisingą nutartį, nepagrįstai atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

6. Skolininkas A. A. E. A. atsiliepimu į kreditoriaus F. A. atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Kreditorius skolininko galimą nesąžiningumą grindžia skolos negrąžinimo faktu. Be išrašo iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės kreditorius jokių papildomų argumentų nenurodė ir nepateikė jokių papildomų įrodymų, nors būtent jam teko tokios aplinkybės įrodinėjimo pareiga. Pagal teismų praktiką vien ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo. Vien ieškinio sumos dydis ar neatsiskaitymas su kreditoriumi patys savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdomas dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių.

7.2. Pagal teismų suformuotą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, galimus jo veiksmus ar ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Kreditoriaus nurodomas skolos negrąžinimas patvirtina tik galimą teisinio konflikto tarp šalių egzistavimą, tačiau jis neįrodo, kad dėl tokio konflikto gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Skolininkas yra sąžiningas ir savo įsipareigojimus tinkamai vykdantis žmogus. Kreditorius nesąžiningai pareiškė aiškiai nepagrįstą reikalavimą. Dėl to skolininkas pateikė prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo. Kreditorius nėra pateikęs nei savo reikalavimą, nei negalimumą išieškoti skolos, nei skolininko nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų proporcingumo, ekonomiškumo, lygiateisiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

7. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 11 383 Eur vertės skolininko turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

8. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Taigi, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kreditorius pateikė teismui prašymą išduoti teismo įsakymą ir išieškoti iš skolininko 11 383 Eur skolą pagal paskolos sutartį, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą ir 102 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. išdavė teismo įsakymą pagal kreditoriaus reikalavimą, tačiau skolininkas pareiškė prieštaravimus, teigdamas, kad šalys nėra sudariusios jokios paskolos sutarties. Kreditoriui pareiškus ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi panaikino teismo įsakymą.

10. Su prašymu išduoti teismo įsakymą kreditorius buvo pateikęs teismui tik duomenis iš Nekilnojamo turto registro, patvirtinančius, kad skolininkas neturi nuosavybės teise nekilnojamojo turto. Šiuo metu nagrinėjamoje byloje kreditorius yra pateikęs ieškinį, kuris yra priimtas ir byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka. Ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad ieškovas (kreditorius) vadovavo kelioms įmonėms, o nuo 2017 m. įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu atsakovas (skolininkas), būdamas kartu ir ieškovo pažįstamas, dirbdavo ieškovo vadovaujamose įmonėse, taip pat ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. paskolino atsakovui 15 963 Eur, pervesdamas pinigus į jo sąskaitą. Atsakovas iki šiol negrąžino 11 383 Eur. Ieškovas su ieškiniu pateikė sąskaitos išrašus ir kitus duomenis apie atliktus bankinius pavedimus, kurie patvirtina ieškinyje nurodytų sumų pervedimą atsakovui.

11. Esant tokiems bylos duomenims pripažintina, kad ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimą, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, taip pat pateikė tas aplinkybes patvirtinančius duomenis. Dėl to darytina išvada, kad ieškinys – preliminariai pagrįstas.

12. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą apeliantas grindžia aplinkybe, kad pareikšto 11 383 Eur reikalavimo suma skolininkui yra didelė, nes jis yra fizinis asmuo ir nuosavybes teise neturi jokio nekilnojamojo turto. Pažymėtina tai, kad aktualioje teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017).

13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje atkreipia dėmesį ir į tai, kad aplinkybę, jog skolos suma skolininkui yra didelė, apeliantas grindžia tik Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Tačiau tikrąją turtinę asmens padėtį atskleidžia duomenų apie jo turimą turtą ir gaunamas pajamas bei turimas skolas visuma. Pateiktame ieškinyje nurodyta, kad atsakovas (skolininkas) yra įsigijęs transporto priemonę, jis dirba ieškovo vadovaujamoje įmonėje. Taigi ieškovas turėjo galimybę teismui pateikti daug detalesnius duomenis apie skolininko turtą ir jo gaunamą ar iki ieškinio pateikimo gautą darbo užmokestį. Tokių duomenų apeliantas nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui. Dėl to nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad 11 383 Eur suma skolininkui yra didelė.

14. Pagal suformuotą teismų praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad vien aplinkybė, jog skolininkas yra fizinis asmuo ir neturi nekilnojamojo turto, didina teismo įsakymo neįvykdymo riziką. Kreditorius turi pareigą pateikti konkrečių duomenų apie galimą skolininko nesąžiningumą.

15. Pažymėtina tai, kad sąžiningumo aspektas vertinamas ne apskritai, bet kiekvienoje konkrečioje byloje – turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan. Asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-39-330/2021).

16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių skolininko nesąžiningumą, t. y. (neteisėtą) ketinimą perleisti ar kitaip suvaržyti jam priklausantį turtą. Taigi apeliantas nepagrindė faktinės teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Būtent ieškovui tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti šią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, t. y. įrodyti teiginius, kad yra reali grėsmė, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo vykdymas bus apsunkintas. Atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad skolininkas skolos negrąžino, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o tik pagrindas kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.

17. Ieškinyje ir atsakovo prašyme pratęsti terminą atsiliepimui pateikti nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tarp apelianto (ieškovo), kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, ir atsakovo, kaip šios įmonės darbuotojo, yra kilęs ir darbo ginčas tiek dėl galimų darbo drausmės pažeidimų, tiek dėl mokėto darbo užmokesčio dydžio. Šios aplinkybės galės būti tinkamai ištirtos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, tačiau jos neleidžia preziumuoti galimo skolininko nesąžiningumo ir jo siekio išvengti vykdyti galimai kreditoriui palankų teismo sprendimą.

18. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

19. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teisėja

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Ribokaitė