Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, pradinio išsilavinimo, netekėjusi, turinti 20 procentų darbingumą, administracine tvarka nebausta, neteista, gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent ji:

gyvendama (duomenys neskelbtini), bei būdama beveislio mišrūno šuns vardu ,,Baron“ savininke, pažeisdama Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos 1997 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. VIII-500 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei 2014 m. gruodžio 3 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27(1)-2876 patvirtintų ,,Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės“ (toliau – Taisyklės) 8.9 punkto reikalavimus, pagal kuriuos gyvūnų auginimas ir laikymas turi nekelti grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų, nesiėmė visų būtinų priemonių ir neužtikrino, kad jai priklausantis šuo būtų tinkamai pririštas prie namo kieme esančios būdos, t. y. laikomas saugiai ir nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, dėl ko 2017 m. kovo 19 apie 19.00 val., beveislis šuo vardu ,,Baron“, nutrūko nuo grandinės ir išbėgęs iš namo teritorijos, užpuolė ir apkandžiojo tuo metu bendro naudojimo kelyje vaikščiojusią J. K., padarydamas šiai daugybines kąstines žaizdas su poodinėmis kraujosruvomis abejose plaštakose bei dešiniame dilbyje, t. y. nesunkiai sutrikdė jos sveikatą,

t. y. padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

-mokėjimo kvitais, kurie patvirtina, kokie medikamentai buvo nupirkti ir už kokią sumą (t. 2, b. l. 25-29)

-mokėjimo nurodymu, kad J. K. sumokėjo 23,20 Eur Valstybinei teismo medicinos tarnybai už ekspertizės atlikimą ir 3 Eur už mokėjimo administravimą (t. 2 b. l. 36);

-gydymo paslaugų apskaitos išrašu, kuris patvirtina, kad nukentėjusiosios J. K. gydymas kainavo 233,71 Eur (t. 2, b. l. 45);

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 139 straipsnio 1 dalį

Teismas daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad A. G. yra šuns ,,Baron“ savininkė, juolab, kad ji pati šį faktą patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu.

Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad 2017 m. kovo 19 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), šalia kaltinamosios namo kartu su sutuoktiniu einančią nukentėjusiąją J. K. užpuolė ir apkandžiojo į bendrąją teritoriją pabėgęs šuo mišrūnas vardu ,,Baron“, priklausantis kaltinamajai A. G.. Nukentėjusioji buvo apkandžiota tuo metu, kai bandė atitraukti savo vedžiojamą ant pavadžio auksaspalvės spalvos retriverių veislės kalytę nuo kaltinamosios mišrūno, kuris buvo dantimis įsikibęs nukentėjusiosios kalytei į nugaros sritį. Šuo ,,Baron“ buvo sukandęs nukentėjusiosios šunį už nugaros, ties uodega ir nepaleido. Šio įvykio metu nukentėjusiajai J. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. daugybinės kąstinės žaizdos su poodinėmis kraujosruvomis abejose plaštakose bei dešiniame dilbyje.

Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytojai A. K. bei V. M.. Abu liudytojai matė momentą, kaip palaidas kaltinamosios šuo kandžiojo nukentėjusiosios kalytę, o po to – ir nukentėjusiosios rankas.

Byloje nekilo ginčas dėl to, kad būtent kaltinamoji yra šuns, sužalojusio nukentėjusiąją, savininkė, o yra ginčijama ar tikrai ji atsakinga už tinkamą gyvūno priežiūrą, kad dėl jo laikymo nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, kaip tai yra apibrėžta įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose.

Šiame straipsnyje įtvirtinta nusikalstama veika inkriminuojama, tik nustačius, kad objektyviai būtent kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir, kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako toks asmuo, kuris yra kaltas nusikalstamos veikos padarymu, t. y. tyčia ar dėl neatsargumo padarė baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Neatsargumas – tai tokia kaltės forma, kai asmuo numatė, kad jo veikimas ar neveikimas gali sukelti pavojingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta (nusikalstamas pasitikėjimas). Neatsargumas yra ir tuomet, kai asmuo nenumatė galimų pasekmių, nors galėjo ir turėjo jas numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog tarp nukentėjusiosios J. K., jos vedžiojamo šuns ir kaltinamajai priklausančio šuns vardu ,,Baron“ nebuvo jokios neįprastos šunį provokuojančios pulti situacijos, nukentėjusioji neatliko jokių veiksmų šuns atžvilgiu, prieš šiam ją užpuolant. Ir nors kaltinamoji ir jos gynėjas iškėlė versiją, kad galimai pastarosios šuo buvo erzinamas ir dėl to galėjo nutrūkti, ši aplinkybė teisme nepasitvirtino. Tiesiogiai įvykį matęs liudytojas A. K. nurodė, kad šuo, priėjus jiems prie kaltinamosios namo teritorijos, išbėgo ir puolė jų šunį. Pati kaltinamoji ir jos šeimos nariai, apklausti liudytojais, patvirtino, kad kiemas nėra aptvertas, o šuo nutrūko nuo grandinės, kuri, kaltinamosios manymu, buvo pakankamai stipri. Be to, liudytojai A. K., V. B., A. K., V. M. teisme nurodė, kad kaltinamosios šuo yra piktas, dažnai laksto palaidas ir anksčiau buvo užpuolęs kitus šunis.

Teismas, nustatęs, kad kaltinamoji yra šuns vardu ,,Baron“ savininkė, pagrįstai vertina, kad ji turėjo pareigą užtikrinti, jog šuo, būdamas pririštas grandine atvirame kieme, nekeltų pavojaus kitiems aplinkui esantiems asmenims.

Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos 1997 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. VIII-500 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, o pagal Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. A27(1)-2876, 8.9 punkto reikalavimus - garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tų pačių Taisyklių 8.10. numato, kad gyvūno savininkas privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai be savininko ar laikytojo priežiūros nepatektų į kitas privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas, patalpas.

Byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad 2017 m. kovo 19 apie 19.00 val., A. G. priklausantis šuo, išbėgęs į bendro naudojimo teritoriją užpuolė ir apkandžiojo nukentėjusiosios šunį ir pačią nukentėjusiąją, dėl ko buvo pažeistos ne tik nustatytos taisyklių nuostatos, bet ir atsižvelgus į nukentėjusiajai padaryto sužalojimo pobūdį ir mastą, padaryta nusikalstama veika, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo. Taigi, teisės aktų nustatytos pareigos nesilaikymas lėmė tai, kad šuo vardu ,,Baron“ sužalojo J. K., kurios veiksmai nebuvo provokuojantys gyvūną pulti, dėl ko byloje ištirtais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių visumos pagrindu darytina išvada, kad už A. G. priklausiančio šuns veiksmus, dėl kurių nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo, atsakinga būtent šuns savininkė, t. y. A. G..

Nėra pagrindo sutikti su kaltinamosios gynėjo keliamu klausimu dėl kaltės. BK 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika padaroma tik neatsargia kaltės forma. Teismas pagrįstai konstatuoja, kad A. G. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyviosios pusės – neatsargios kaltės (nusikalstamo nerūpestingumo) – požymis. Nusikalstamas nerūpestingumas reiškia, kad asmuo nenumatė, jog dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai pagal Baudžiamojo kodekso atitinkamą straipsnį, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju nusikalstamas nerūpestingumas pasireiškė tuo, jog A. G. nenumatė, kad jos šuo, būdamas pririštas, gali nutraukti grandinę ir sužaloti žmogų, nors galėjo ir privalėjo tai numatyti. Teismas A. G. pareigą kildina iš teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų laikymą ir priežiūrą, pagal kuriuos ji, kaip gyvūno savininkė, privalo garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų. Jos kaltė pasireiškė tuo, kad ji nepasirūpino tinkamo tvirtumo grandine ar kitomis priemonėmis (aptvaru ar namo teritorijos aptvėrimu, ar kt.), dėl ko šuo išbėgo į bendro naudojimo teritoriją ir sužalojo žmogų bei jo turtą (nukentėjusios šunį).

Teismo nuomone, kaltinamajame akte aiškiai išdėstytos teisės aktų nuostatos, kuriose įtvirtintos pareigos, kaip reikia prižiūrėti gyvūnus, kokios sąlygos turi būti užtikrinant saugumą. Kadangi įstatymas, kurio nuostatų nesilaikė kaltinamoji, yra nurodytas teisingai tik apsirikta nurodant jo redakciją (nurodyta tarpinės redakcijos data, o ne įstatymo priėmimo data) ši aplinkybė, kaip neturinti esmės kaltinamosios veikos kvalifikavimui ir nepažeidžianti jos teisės į gynybą, tikslintina.

Remiantis aptartais ir teisminio nagrinėjimo ištirtais duomenimis, darytina išvada, kad A. G., augindama šunį ne pirmus metus ir būdama pirmiau bausta administracine tvarka už šuns nepriežiūrą, turėjo pasirūpinti saugia priemone, galinčia jį patikimai laikyti ir apsaugančia nuo šuns ištrūkimo ir laisvo priėjimo prie svetimų žmonių, tačiau tai nebuvo padaryta. Teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad tik po įvykio buvo nupirkta stipresnė grandinė. Taigi šios aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamoji galėjo ir turėjo numatyti, jog nesaugus šuns laikymas gali sukelti padarinių, susijusių su kitų žmonių sveikatos sutrikdymu ir tuo pasirūpinti, todėl jos veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.

1. Nukentėjusiosios J. K..

Įvertinęs pareikšto ieškinio pagrįstumą, teismas pripažįsta, kad tarp kaltinamosios veiksmų ir tuoj pat atsiradusių akivaizdžių sužalojimo pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusioji J. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 658,76 Eur turtinės ir 15000 Eur neturtinės žalos, kurią teisme sumažino iki 10000 Eur atlyginimo. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro: negautos pajamos dėl nedarbingumo, t. y. 319,22 Eur; išlaidos, susijusios su jos pačios ir apkandžiotos kalytės gydymu, t. y. 313,24 Eur, ir išlaidos, susijusios su ekspertizės apmokėjimu, t. y. 26,30 Eur. Ieškinyje taip pat nurodo, kad vidutinis uždarbis iki sužalojimo buvo 360 Eur.

Pagrįsdama negautas pajamas per ligos laikotarpį, nukentėjusioji pateikė rašytinius įrodymus, susijusius su jos darbo užmokesčiu ir vadovavosi VSDFV duomenimis apie išmokėtas per gydymosi laikotarpį ligos išmokas (t. 2, b. l. 30, 33, 34, 35). Šie nukentėjusiosios pateikti duomenys patvirtina, kad ji buvo nedarbinga nuo 2017 m. kovo 19 d. iki 2017 m. liepos 31 d. Nukentėjusioji teigia, kad negavo per tris nedarbingumo mėnesius, t. y. balandį, gegužę ir birželį 319,22 Eur pajamų (2017 m. balandžio mėn. nukentėjusioji kartu su ligos pašalpa gavo 331,29 Eur pajamų, t. y. 28,71 Eur mažiau; 2017 m. gegužės mėn. nukentėjusioji kartu su ligos pašalpa gavo 161,13 Eur pajamų, t. y. 198,87 Eur mažiau; 2017 m. birželio mėn. nukentėjusioji gavo 268,36 Eur, t. y. 91,64 Eur mažiau).

Pagrįsdama 313,24 Eur dydžio gydymo išlaidas, nukentėjusioji pateikė vaistų įsigijimą ir veterinarijos klinikoje turėtų išlaidų pagrindžiančius mokėjimo kvitus: UAB „Gintarinė vaistinė“ čekis 2017-07-07: Milgamma – 3,5 Eur; Movalis - 4,44 Eur; Mepiform tvarstis - 9,38 Eur; švirkštas - 0,64 Eur (t. 2 b. l. 25); UAB „ Gintarinė vaistinė“ čekis 2017-06-10: Mepiform tvarstis - 8,61 Eur (t., b. l. 26); UAB „Gintarinė vaistinė“ čekis 2017-06-19 Mepiform tvarstis - 9,38 Eur (t.2, b. l. 27). UAB „ Gintarinė vaistinė“ čekis 2017-03-24: Oktiseptas - 8,46 Eur; UAB „ Euro vaistinė čekis 2017-04-05 Oktiseptas - 10,57 Eur; ,,Euro vaistinė“ čekis (datos nesimato) Oktiseptas (2 vnt.) ir švirkštas - 22,34 Eur; veterinarijos klinika UAB „Kaitas“ čekiai 2017-03-25 (2 vnt.) - 10 Eur ir 40 Eur; UAB „Kaitas“ 2017-03-20 - 150 Eur (t. 2, b. l. 28); UAB „Euro vaistinė“ čekis 2017-03-30: Okiseptas - 6,28 Eur; Betadine tepalas - 5,10 Eur; UAB „Euro vaistinė“ čekis 2017-04-02 Augemetin – 13,60 Eur; LINEX - 4,99 Eur (t. 2 b. l. 29).

Tačiau įvertinus šiuos nukentėjusiosios pateiktus duomenis, visgi nėra aišku, kuo vadovaujantis buvo paskaičiuotas būtent 360 Eur dydžio darbo uždarbio vidurkis (pažyma iš darbovietės apie uždarbio vidurkį nepateikta). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiosios paskutinių trijų mėnesių pajamos iki nedarbingumo sudarė 930,69 Eur (t. 2 b. l. 34), o šią sumą padalijus iš trijų gaunasi 310,23 Eur (o ne 360 Eur, kaip nurodoma ieškinyje). Be to, nesutampa ieškinyje nurodomos sumos, kurias nukentėjusioji neva gavo per nedarbingumo laikotarpį su sumomis, kurios yra nurodytos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymose apie išmokėtas ligos pašalpas bei pažymoje apie darbo užmokestį (t. 2, b. l. 30, 33, 35). Nėra aiški ir ta aplinkybė, kodėl nukentėjusiajai esant laikinai nedarbingai buvo mokamas darbo užmokestis.

Neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, nėra galimybės išnagrinėti ieškinio dėl turtinės žalos dydžio, todėl nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. K. dalyje dėl turtinės žalos pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą atsižvelgta į nusikaltimo padarymo priežastį ir jo kilimo aplinkybes, į žalą padariusio asmens kaltę (neatsargumą), elgesį po įvykio (nesistengė suteikti nukentėjusiajai pirmos medicininės pagalbos arba ją iškviesti), sužalojimų pobūdį, pavojingumą, liekamąsias pasekmes (buvo atliktos operacijos, ilgas gydymosi laikotarpis, nukentėjusioji turėjo išeiti iš darbo, nurodo, kad iki šiol rankos yra dalinai nejautrios, greitai pavargsta), į kaltinamosios neatsargiu elgesiu sukeltus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (buvo sutrikdyta ne tik asmens sveikata, nukentėjusioji ilgai negalėjo atlikti buitinių darbų, o vėliau jai teko išeiti ir iš darbo VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninėje), į abiejų turtinę padėtį t. y. kad kaltinamoji turi tik 20 procentų darbingumą, o nukentėjusioji dirba, bei teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą panašaus pobūdžio bylose. Atsižvelgus į išdėstytą, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai ir suma mažintina iki 2700 Eur (BPK 115 str. 1 d., CK 6.283 str. 1 d.).

Išlaidos dėl ekspertizės pripažintinos proceso išlaidomis ir dėl jų pasisakytina kitoje nuosprendžio aprašomosios dalies pastraipoje.

2. Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 233,71 Eur (t. 2, b. l. 45). Ieškinys įrodytas rašytiniais įrodymais, kaltinamoji jį pripažino, todėl tenkintinas visiškai priteisiant 233,71 Eur turtinę žalą iš kaltinamosios (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nukentėjusiosios 1000 Eur (t. 2, b. l. 132,133) patirtos išlaidos advokato paslaugoms ir 26,20 Eur (t. 2 b. l. 36) ekspertizei apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos rašytiniais įrodymais, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama neatsargiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 2 dalis), kaltės formą – nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis), nukentėjusiajai padarytų sužalojimų sunkumą ir sukeltas pasekmes, gydymosi laikotarpį, į kaltinamosios asmenybę ir sveikatos būklę, kuri turi tik 20 procentų darbingumą, nedirba, anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka (t. 2, b. l. 84-87), todėl atsižvelgus, kad nėra atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių bei vadovaujantis BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, ir siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, A. G. parinktina viena iš alternatyvių BK 139 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimas, nustatant jo dydį, mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, įpareigojant per du mėnesius kieme pastatyti laikomam naminiam gyvūnui voljerą (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Daiktinį įrodymą – nuotraukas (4 vnt.) – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apropojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir, vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, įpareigoti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos namo kieme pastatyti laikomam naminiam gyvūnui voljerą.

Nukentėjusiosios J. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti dalinai ir priteisti iš A. G. 2700 (du tūkstančius septynis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje (dėl turtinės žalos) nukentėjusiajai J. K. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiosios J. K. išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei išlaidas už ekspertizę pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš A. G. 1026,20 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt šešis eurus 20 euro centų) joms atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. G. 233,71 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus 71 euro centą) turtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktinį įrodymą – nuotraukas (4 vnt.) – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.