- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-03-09
- Bylos Nr.
- A2.6.-266-813/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00194-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
- Pažeidėjas
- T. P.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, išnagrinėjęs T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), LR piliečio, lietuvio, nebausto administracine tvarka (baustumas išnykęs), dirbančio (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedusio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, dalyvaujant pažeidėjui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. P. 2015-02-24 d. 08.55 val., S. Dariaus ir S. Girėno g. 21A, Kėdainiuose, vairuodamas savo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesilaikė saugaus atstumo iki gale stovėjusio automobilio „Honda CRV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Tiki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko atsitrenkė į priekabą. Įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Šiais savo veiksmais T. P. pažeidė KET 106 punkto reikalavimą, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Šalies argumentai
T. P. teismo posėdyje paaiškino, kad 2015-02-24 apie 9 val. atvyko į PC „Bikuva“ pirkti klijų plytelėms. Jų nusipirkęs, sėdo į savo automobilį „Opel Zafira“ ir važiuodamas šalia stovėjusios priekabos net nepajuto, kaip į ją atsitrenkė ir nuvažiavo. Jo automobilis neapgadintas, tik nežymiai nubrauktas, jo remontuoti net neketina. Jokio susidūrimo nepajuto, apie įvykį jam pranešė policija ir kviečiamas nedelsiant atvyko į policijos komisariatą. Jeigu būtų smūgį pajutęs, būtų tuoj pat sustojęs, įvykį įforminęs. Bėgti iš įvykio vietos nebuvo jokio reikalo, nes ten filmuojama vaizdo kameromis. Gailisi.
Iš nukentėjusiojo N. R. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis 2015-02-24 apie 08.30 val. automobiliu Honda CRV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Tiki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko apsipirkti į „Bikuva“ parduotuvę. Praėjus kuriam laikui, parduotuvės darbuotojai jam pranešė, kad į jo priekabą atsitrenkė ir pasišalino automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7).
Iš policijos pareigūnų J. M. ir Ž. D. tarnybinių pranešimų matyti, kad jie 2015-02-24 apie 08.55 val. atvykę į įvykio vietą S. Dariaus ir S. Girėno g. 21A, Kėdainiuose, kiemą rado apgadintą priekabą „Tiki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie jos buvo savininkas N. R., kuris aiškino, kad į priekabą atsitrenkė „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. Susisiekus su šio automobilio savininku T. P., jis iškviestas į policijos budėtojų dalį, kur apžiūrėjus automobilį „Opel Zafira“ rasti apgadinimai ant galinio bamperio ir sparno. T. P. aiškino, kad nepastebėjo kaip atsitrenkė ir apgadino (b.l. 3-4).
Šie įrodymai patvirtina, jog T. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą).
Administracinio teisės pažeidimo protokolas T. P. buvo surašytas ir pagal ATPK 130 str. 1 d., t. y. dėl to, kad jis po eismo įvykio padarymo iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013).
Byloje nustatyta, kad T. P. pradėjo važiuoti atbuline eiga, atsitrenkė į kito automobilio priekabą. Po šio įvykio, jis iškart nuvažiavo, iš savo automobilio išlipęs nebuvo. Žiūrint formaliai tokie pažeidėjo veiksmai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Tačiau sprendžiant dėl subjektyviųjų požymių buvimo (kaltės) turi būti atsižvelgta į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Kauno apygardos teismas bylose, panašiose savo aplinkybėmis į nagrinėjamą, jau yra ne kartą išaiškinęs, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012, Kauno apygardos teismo nutartyje Nr. ATP-704-658/2013, ATP-578-317/2013).
Iš šioje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nukentėjusiojo N. R. automobilio priekabai buvo padaryti nežymūs apgadinimai, sugadintas galinis dešinės pusės žibintas, galinis bortas (b.l. 8). Tai, kad pats T. P. apie įvykį nesuprato, rodo ir ta aplinkybė, kad jis tik gavęs tokią informaciją iš policijos, nedelsdamas atvyko, davė paaiškinimus, parodė apžiūrai savo automobilį. Tai leidžia teismui daryti išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad T. P. iš įvykio vietos pasišalino, siekdamas išvengti atsakomybės. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad T. P., išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos (šalia parduotuvės esančios aikštelės) pagrįstai manė, kad jokio įvykio nesukėlė, vadinasi, nesuvokė, jog jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės. Vadinasi, nagrinėjamu atveju T. P. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl bylos dalis dėl šio pažeidimo nutrauktina.
T. P. administracinę atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas laiko jo prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl padarytos veikos (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į T. P. padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jis baustinas minimalia ATPK 127 str. 2 d. nustatyto teisės pažeidimo sankcijoje numatyta švelniausia nuobaudos rūšimi – bauda.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
T. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir jį už tai nubausti 28 EUR (dvidešimt aštuonių eurų) bauda.
Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.
Nutarimo vykdymą pavesti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.