Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutarimo P. N. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulis 2013-04-03 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. N. už tai, kad jis 2013-04-02, 8.05 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Audi 80, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neatjungė dujų tiekimo žarnos, dėl ko, pradėjęs važiuoti, ją nutraukė ir sugadino. Eismo įvykio metu padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) numatyta tvarka ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, taip pažeisdamas KET 9, 106, 231.1, 231.2 ir 234 punktų reikalavimus bei padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. (b.l.1).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – Institucija) skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą, t. y. patraukti P. N. administracinėn atsakomybėn ne tik pagal LR ATPK 127 str. 2 d., bet ir už LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą veiką, paskiriant sankcijoje numatytą nuobaudą.

Skunde nurodoma, jog P. N. padarė LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, kadangi žinodamas ir suprasdamas, jog sukėlė eismo įvykį, aiškiai išreiškė savo valią nepranešti apie eismo įvykį policijai ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apelianto nuomone, administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, paaiškinimais, degalinės vadovo pareiškimu, vaizdo įrašu, pažeidimo neneigia ir pats pažeidėjas. Skunde pažymima, jog pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2010-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-2387/2010) atsakomybės taikymui pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo tyčia išvengti administracinės atsakomybės, bet pakanka nustatyti, kad asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliaciniame skunde ginčijamas tik administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutraukimas (dėl P. N. pasitraukimo iš eismo įvykio vietos), todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 str. turinio galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami visi reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

LR ATPK130 str. 1 d. yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš vietos eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėse bylose dėl LR ATPK 130 str. 1 d. taikymo pažymėjo, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją ignoruodamas, pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai, gali patvirtinti duomenys, rodantys, jog pasišalindamas, asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-19 nutartis byloje Nr. 2AT-11-2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-12 nutartis byloje Nr. 2AT-8-2013).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus faktinius duomenis, ir, nesant pakankamai įrodymų, kad P. N. 2013-04-02, 8.05 val. pasišalino iš įvykio vietos tyčia, pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukė. Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, priešingai nei nurodoma skunde, neįrodo, jog P. N. padarė LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Byloje esantys duomenys nepaneigia P. N. teiginių, jog jis iš karto negalėjo suvokti ir nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalino neteisėtai, ignoruodamas pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje. Pažeidėjo tolimesnis elgesys tik patvirtina, jog pasišalindamas iš įvykio vietos, jis neturėjo tikslo apsunkinti kaltininko nustatymą bei eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, nesiekė išvengti pareigos atlyginti padarytą žalą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus. Iš byloje esančio P. N. paaiškinimo, įvykio vaizdo įrašo bei nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog P. N., prieš nuvažiuodamas iš degalinės, suskystintų dujų užpylimo žarnos neatjungė dėl neatsargumo ir vairuotojas to nepajuto. Nepaneigta jokiais duomenimis aplinkybė, jog apie tai, kad yra kažkas negerai su vairuojamu automobiliu, P. N. suprato tik iš kito vairuotojo gestų jam jau važiuojant magistraliniu keliu Kaunas-Vilnius ir į degalinę jis iš karto negrįžo tik dėl to, jog jau buvo gerokai nutolęs nuo degalinės. P. N. nurodė, jog jis bandė susisiekti su degalinės operatoriumi telefonu, tačiau tai jam nepavyko, todėl jis nutarė žarną atvežti vėliau, grįždamas iš Vilniaus, ką vėliau ir padarė. 2012-04-02 UAB „Lukoil Baltija“ pranešimas patvirtina, jog P. N. grąžino žarną degalinei tą pačią dieną, sutiko padengti visą padarytą materialinę žalą (b.l.8). Šios aplinkybės patvirtina, jog P. N. nevengė administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neturėjo jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir iš jos pasišalino, kadangi iš karto nežinojo, jog dalyvavo eismo įvykyje ir padarė materialinę žalą.

Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pateikiamos tik prielaidos, jog žinodamas ir suprasdamas, kad sukėlė eismo įvykį, P. N. aiškiai išreiškė savo valią nepranešti apie eismo įvykį policijai ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Institucija, ginčydama administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimą, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų daryti priešingą išvadą, nei iš byloje esančių duomenų padarė apylinkės teismas. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėlionėmis. LR ATPK 256 straipsnis įpareigoja teismą išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis. Tokių nesant, konstatuotina, kad apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl P. N. pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, numatytą LR ATPK 250 str. 1 p., kurį keisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Skunde nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtų administracinių bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, todėl skunde minimomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis (Nr. N-575-1621/2011; N-444-2387/2010; N-575-2179/2009) apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamos bylos kontekste nesivadovauja. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog teismų praktika keičiasi, todėl spręsdami bylas, teismai privalo vadovautis naujausia aktualia teismų praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl LR ATPK 130 str. 1 d. taikymo administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; Nr. 2AT-8-2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.