Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. (toliau – ieškovė, darbuotoja) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. apyrašo t. I, l. 1–7) viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms (toliau – atsakovė, darbdavė), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) ir prašydama priteisti jai iš atsakovės 1 338,53 Eur turtinę žalą ir 15 000 Eur neturtinę žalą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas patikslino, kad prašo priteisti ieškovei iš atsakovės 1 191,52 Eur turtinę žalą ir 15 000 Eur neturtinę žalą. Taip pat byloje yra pateiktas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (el. b. apyrašo t. II, l. 16–17).

Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. apie 11 valandą Vaikų ligoninėje (atsakovės filiale) Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje, kuriame dirba (duomenys neskelbtini), užėjo į skyriaus valgomąjį kambarį, jame karštu vandeniu iš darbinio virdulio užsipylė puodelį kavos bei išgėrė vieną didelį karštos kavos gurkšnį, iš karto burnoje pajutusi rūgščios chemijos skonį ir intensyvų skausmą, pribėgo prie kriauklės, išspjovė burnoje likusį skystį ir praskalavo burną šaltu vandeniu, po to informavo koleges, kad virdulys pripildytas kažkokios chemijos, paaiškėjo, kad ūkio reikalų tvarkytoja N. T. įpylė į virdulį nukalkinimo priemonę ir paliko virdulį be priežiūros (išėjo iš valgomojo kambario), dirbančio personalo apie virdulio nukalkinimą neinformavo nei žodžiu, nei raštu. Nurodė, kad darbo metu jai pradėjo skaudėti gerklę, tapo skausminga ryti, pradėjo skaudėti liežuvį, pasidarė skausmingi visi dantys, skausmui burnoje ir stemplėje stiprėjant ji išgėrė turimų vaistų nuo skausmo ir šaltalankio aliejaus. Paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d. sveikatos būklei negerėjant, o tik blogėjant, ji kreipėsi pas LOR gydytoją ir chirurgą, buvo apžiūrėta ir gydymui paguldyta į ligoninę į ūmių apsinuodijimų skyrių 3 paroms, 2019 m. rugpjūčio 20 d. jai buvo atlikta stomatologo konsultacija ir apžiūra, 2019 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į darbdavės saugos darbe specialistą, buvo surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas, 2019 m. rugsėjo 4 d. jai buvo atliktas 6 dantų lakavimas, 2019 m. rugsėjo 6 d. Lazdynų ligoninėje jai buvo atliktas stemplės skrandžio ištyrimas, 2019 m. rugsėjo 19 d., 24 d., 2019 m. spalio 1 d. jai buvo atliktas pažeistų dantų plombavimas. Pabrėžė, kad sužalojimai sveikatai buvo užfiksuoti ženkliai rimtesni, nei darbdavės įtraukti į nelaimingo atsitikimo darbe aktą. Pažymėjo, jog iki nelaimingo atsitikimo darbe ji buvo pas stomatologą 2019 m. rugpjūčio 14 d. ir dantų bei kitų pažeidimų nebuvo, visi dantys buvo neskausmingi, nebuvo dantų jautrumo temperatūrai, maistui, gėrimams, po nelaimingo atsitikimo darbe jai reikėjo ir dar reikės reguliariai lankytis pas stomatologus, toliau lakuoti, plombuoti dantis, pirkti specialias priemones burnai ir jautriems dantims: specialias dantų pastas ir burnos skalavimo skysčius, dantų šepetukus, burnos probiotikus. Pažymėjo, kad remiantis medicininiais dokumentais dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe ji patyrė tokią žalą sveikatai: burnos ir ryklės nudegimas, stemplės nudegimas, dantų jautrumas šalčiui, karščiui, rūgščiam, saldžiam maistui, mechaniškam poveikiui valant dantis šepetuku po korozinių rūgščių ir į rūgštis panašių medžiagų toksinio poveikio, pleištiniai dantų defektai, stemplės erozijos, prievarčio erozijos dengtos hematinu (krauju), dvylikapirštės žarnos erozijos, tulžinis refliuksas, skrandžio gleivinės eritema (paraudimas, uždegimas), skonio nejutimas liežuviu/skonio jutimo pakitimas, burnos sausumas, miego sutrikimai dėl pastovaus visų dantų skausmo ir jautrumo, pakitusi dantų spalva (pagelto, papilkėjo), dantys tapo nebeglotnūs. Nurodė, kad ji patyrė išlaidų gydymui bei medikamentams bei pateikė patirtų išlaidų kvitus, kuriais grindžia patirtą turtinę žalą. Nurodė, jog jos neturtinė žala pasireiškia dvasinėmis kančiomis ir pergyvenimais dėl sugadintos sveikatos, dėl ligos patirtų finansinių sunkumų, dėl nuolatinių apsilankymų pas gydytojus, stomatologus, ilgo stomatologinio gydymo, priemonių gydymui paieškų vaistinėse, dėl nelaimingo atsitikimo darbe kilo psichologinė ir fizinė įtampa darbe, dėl skausmingo jos ištyrimo ir gydymo (skausmingas skrandžio zondavimas, skausmingas dantų plombavimas, gydymas ligoninėje, lašelinė, kraujo paėmimas ištyrimui, vaistų vartojimas 3 mėnesius ir kiti varginantys ir nemalonūs ištyrimai bei procedūros), dėl suplanuotos danties implantacijos atšaukimo, nepatogumai ir sunkumai dėl specialios dietos paskirtos daugiau nei 3 mėnesiams (pradžioje viskas trinta, be druskos, nesaldus, nerūgštus, neaštrus maistas ir gėrimai), dažnas valgymas, mažomis porcijomis, patirti nepatogumai ir sunkumai reguliariai kasdien tepant visus dantis jautrumą mažinančiomis dantų pastomis ir nešiojant specialias dantų kapas su jautrumą mažinančiomis dantų pastomis.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (el. b. apyrašo t. I, l. 171–176).

Atsakovė atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad Darbo ginčų komisijai ieškovė teigė, jog ji mėgsta gerti labai karštą kavą, todėl, atsakovės įsitikinimu, turėtų būti įvertinta tai, ar pačios ieškovės veiksmai, t. y. galimai neatsargus karšto kavos gėrimo didelis gurkšnis, negalėjo būti neigiamų pasekmių, pasireiškusių gerklės ir kitų minkštųjų audinių nudeginimu, kilimo priežastimi. Nurodė, kad ieškovė neteikė skundų dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo procedūrų ar atitinkamų dokumentų turinio teisingumo, o nelaimingo atsitikimo darbe akto turinys nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėjo, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. medicininių dokumentų išraše nurodyta diagnozė – gastroezofaginio refliukso liga su ezofagitu, tai lėtinė būklė, nurodyti duomenys apie stemplės pakitimus, erozijas prievarčio srityje, dengtas hematinu, erozuota gleivinė nepatvirtina, jog tai galėjo sukelti išgertas vienas didelis gurkšnis kavos, užpiltos vandeniu, kuriame buvo įberta citrinos rūgšties. Pabrėžė, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugų (skrandžio tyrimas) teikimo metu nustatytos aplinkybės priežastiniu ryšiu yra susijusios su nelaimingu atsitikimu darbe, priešingai, ieškovės nurodomi sveikatos sutrikimai galėjo būti gastroezofaginio refliukso ligos (lėtinės ligos), o ne ūminio susirgimo, nulemto nelaimingo atsitikimo, priežastimi. Paaiškino, kad, kaip teigia ieškovė, nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo pažeisti jos dantys, atsakovė, siekdama abiejų šalių papildomų finansinių išlaidų išvengimo, siūlė ieškovei konkrečiu suderintu laiku atvykti pas darbdavės odontologus jos dantų būklei įvertinti, tačiau pradžioje sutikusi, vėliau ieškovė atsisakė tai padaryti, atsisakymą grįsdama darbdavės odontologų šališkumu, be to, ieškovė prašoma nepateikė dokumentų iš R. S. odontologijos klinikos, kur jai teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, taip atsisakydama bendradarbiauti su darbdave, ieškovė galimai valingai nepateikė odontologo įformintų medicininių dokumentų, kuriuose būtų fiksuojama jos dantų būklė prieš pradedant gydymą po nelaimingo atsitikimo. Nurodė, kad pleištiniai defektai atsiranda dėl ilgalaikio mechaninio poveikio, jie negali atsirasti dėl rūgščių toksinio poveikio, ypač jeigu šis poveikis buvo trumpalaikis, todėl, mano, pleištiniai dantų defektai galėjo atsirasti prieš nelaimingą atsitikimą darbe, o šių defektų gydymas plombuojant dantis laikytinas tik sutapimu ir negali būti siejamas priežastiniu ryšiu su nelaimingu atsitikimu. Pastebėjo tai, kad į pilną virdulį buvo įberti 2 šaukštai citrinos rūgšties, todėl tirpalo, skirto nukalkinti virdulį, koncentracija turėjo būti ne didesnė nei 3,2 procentai, tirpalo veikimas ieškovės burnoje buvo labai trumpalaikis, nes ji jį iš karto išspjovė ir burną praskalavo vandeniu, todėl, mano, pagrįstai abejotina, kad per itin trumpą laiką galėjo būti pažeista daugiausiai mineralinių medžiagų turinti danties dalis bei tvirčiausia žmogaus kūno dalis – dantų emalis. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė nenurodė burnos ertmės gleivinės pakitimų po nelaimingo atsitikimo, todėl, mano, nėra pagrindo teigti, jog trumpalaikis tirpalo poveikis galėjo atsirasti ant kietųjų danties audinių. Teigė, kad rūgščių poveikis dantų kietiesiems audiniams galėjo pasireikšti tik trumpalaikiu dantų jautrumu, kuris neturėjo tęstis ilgiau kaip 2 savaites. Atsakovės teigimu, kaulo tirpimas yra ilgalaikis procesas, 1–2 mėnesių danties implantacijos atidėjimas negalėtų paveikti gydymo plano, todėl, mano, ieškovės prašymas dėl kompiuterinės tomografijos išlaidų, kurios buvo patirtos prieš nelaimingą atsitikimą, bei padarytų kapų, kurių paskirtis nenurodyta, negali būti laikomas pagrįstu, kadangi nesietinas su nelaimingu atsitikimu priežastiniu ryšiu, ieškovei paskirti probiotikai neturi indikacijų, todėl tokio gydymo skyrimas laikytinas pertekliniu. Pastebėjo ir tai, kad negydoma gastroezofaginio refliukso liga (kuri yra nustatyta ieškovei) per ilgą laiką gali smarkiai pažeisti dantų apsaugą, todėl, mano, ieškovės dantų emalio pažeidimas buvo sąlygotas ne nelaimingo atsitikimo metu išgerto tirpalo gurkšnio, o gali būti negydomos gastroezofaginio refliukso ligos pasekmė. Mano, kad ieškovė bando pasinaudoti susidariusia situacija, nepagrįstai praturtėti, nėra jokio pagrindo ieškovės kildinamos žalos sveikatai bei su šia žala susijusių turtinių išlaidų priežastiniu ryšiu sieti su nelaimingu atsitikimu darbe. Pastebėjo ir tai, kad ieškovė prašo priteisti jai 1 338,53 Eur turtinę žalą, tačiau susumavus jos nurodytas išlaidas gaunama 1 191,52 Eur suma. Atsakovės įsitikinimu, pagrindo tiek turtinės, tiek neturtinės žalos priteisimui nėra.

Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. apyrašo t. II, l. 48–49) papildomai nurodė, kad vien tik nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. ieškovei odontologo paslaugos R. S. odontologijos klinikoje buvo teiktos net 9 kartus, 21, 24, 25, 34, 35 dantų plombavimas dėl dantų pleišto defektų (kaklelinių pakitimų) buvo teiktos dar iki nelaimingo atsitikimo darbe, t. y. 2015 m. gruodžio 8 d., 2018 m. balandžio 26 d., kadangi dantų pleištiniai defektai ieškovei buvo fiksuoti dar 2015 m., 2018 m., tai šie pakitimai gali progresuoti, atsirasti dantų jautrumas. Atsakovės nuomone, tas faktas, kad dar iki nelaimingo atsitikimo darbe ieškovei R. S. odontologijos klinikoje odontologinio profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos ypač dažnai, taip pat teiktų paslaugų pobūdis (dantų pleištinių defektų plombavimas) sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovės dantų būklė nebuvo gera ir iki nelaimingo atsitikimo darbe, todėl laikytini nepagrįstais ieškovės teiginiai, kad nelaimingo atsitikimo metu išgertas vienas gurkšnis kavos, užpiltos vandeniu su citrinos rūgštimi, galėjo būti ieškovės ieškinyje nurodomos žalos jos sveikatai kilimo priežastimi.

Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad į ūkio reikalų tvarkytojos N. T. pareigas neįėjo virdulio nukalkinimas, tačiau atsakovei žinoma, kad ūkio reikalų tvarkytoja N. T. tai kartais darydavo ir anksčiau, tačiau atsakovė tai nebuvo reglamentavusi.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. S. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), ieškovė yra jos pacientė jau daugiau nei 10 metų, ieškovė labai kruopščiai visada prižiūrėjo dantis, ieškovė pas ją lankėsi prieš pat nelaimingą atsitikimą darbe, tuo metu jai buvo atlikta burnos ertmės higiena, ieškovės dantų būklė tuo metu buvo stabili, gera, šalto/karšto, rūgštaus/saldaus pojūčių nebuvo, burnos ertmės higiena buvo atlikta be nuskausminimo, dėl nelaimingo atsitikimo darbe atsirado gilus poveikis emaliui, iki dabar ieškovei likę atsiradę pojūčiai, ji negali normaliai valgyti, ieškovei pas ją atvykus po nelaimingo atsitikimo darbe dantų jautrumas buvo labai stiprus, todėl jai buvo skirtos pastos, skalavimai, aplikaciniai geliai, iki nelaimingo atsitikimo darbe ieškovės dantyse pleištiniai defektai buvo maži, neblombuoti, gal tik 2 dantys buvo seniai plombuoti (prieš 4 metus), emalis buvo ribose, 1 kartą buvo lakuota, po nelaimingo atsitikimo darbe atsirado jautrumas, reikėjo plombuoti, šiuos ieškovės dantų pakitimus ji (liudytoja) sieja su nelaimingu atsitikimu darbe – su rūgšties poveikiu, dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieškovei atidėtas danties implantavimas, tačiau ar dėl atidėjimo reikės kartoti atliktas procedūras jai (liudytojai) nėra žinoma, tai galės atsakyti tik implantologas.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė dirba pas atsakovę (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo t. I, l. 46, 47, 136, 137), 2019 m. rugpjūčio 19 d. 11 val. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ir 2019 m. rugpjūčio 26 d. buvo surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 2 d. jo patikslinimas (el. b. apyrašo t. I, l. 43–45, 91–93), pagal ieškovės 2019 m. rugsėjo 23 d. prašymą (el. b. apyrašo t. I, l. 87–90) Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyrius 2019 m. lapkričio 13 d. parengė atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo t. I, l. 83–84), ieškovė 2019 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (el. b. apyrašo t. I, l. 33–34), Darbo ginčų komisija sprendimu jos prašymą atsisakė nagrinėti (el. b. apyrašo t. I, l. 10–16).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Pagal DK 155 straipsnio 2 dalį, jeigu darbdavys privalo atlyginti darbuotojui žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju, ar dėl jo susirgimo profesine liga, darbdavys privalo žalą atlyginti tiek, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmokos.

DK 158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais.

DSSĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje.

DSSĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojams turi būti sudaryta tokia darbo aplinka, kad joje nebūtų pavojingų ir (ar) kenksmingų veiksnių, keliančių susižalojimo ar kitokio sveikatos pakenkimo riziką, o jei tokia rizika yra, ji turi būti kuo mažesnė ir turi būti numatytos priemonės tokiai rizikai šalinti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Pažymėtina, kad saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų. Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigą garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimą. Viešojo intereso prasme darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar darbdavys buvo rūpestingas ir pakankamu lygiu užtikrino darbuotojų teisę į saugią aplinką, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes. Tam, kad atsirastų darbdavio deliktinė atsakomybė, reikia nustatyti civilinės atsakomybės sąlygų visumą: neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltę, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama. Tačiau, nustatant darbdavio atsakomybę, nepakanka konstatuoti jo kaltę, bet būtina nustatyti ir kitas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Tokios teismo išvados atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-56/2013).

Iš 2019 m. rugpjūčio 26 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. rugsėjo 2 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. (duomenys neskelbtini) (patikslinto) matyti, kad konstatuota, jog dėl 2019 m. rugpjūčio 16 d. 11 val. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe – 2019 m. rugpjūčio 16 d. ūkio reikalų tvarkytoja N. T. personalo poilsio kambaryje atliko virdulio nukalkinimą: pripylė pilną virdulį vandens ir įbėrė 2 šaukštus citrinos rūgšties, paliko virti ir išėjo į kitą patalpą, tuo tarpu ieškovė (bendrosios praktikos (duomenys neskelbtini)) apie 11 val. užėjo į personalo poilsio kambarį pasidaryti kavos, virdulys buvo pilnas vandens, tad užvirusi vandenį, prisipylė puodelį ir nuėjo į slaugytojų postą, maždaug po 5 min. atsigėrė gurkšnį kavos, pajuto burnoje chemijos skonį bei deginantį jausmą, kuris sukėlė skausmą, pribėjusi prie kriauklės išspjovė kavą, skalavo burną šaltu vandeniu – ieškovei nustatyta sveikatos pakenkimo diagnozė korozinių rūgščių ir į rūgštis panašių medžiagų toksinis poveikis, sužalota kūno dalis – kaklas (gerklė), sveikatos pakenkimo pobūdis – stemplės nudegimas, nelaimingo atsitikimo priežastys – vidaus darbo tvarkos pažeidimas (el. b. apyrašo t. I, l. 43–45, 91–93).

Byloje ginčas nekilo dėl to, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. ūkio reikalų tvarkytoja N. T. darbuotojų poilsio kambaryje įpylė į virdulį nukalkinimo priemonę ir paliko virdulį be priežiūros (išėjo iš poilsio kambario), dirbančio personalo apie virdulio nukalkinimą neinformavo nei žodžiu, nei raštu. Ieškovė aiškino, kad niekada nebuvo nustatyta pastovios dienos ar pastovaus laiko kada yra nukalkinamas virdulys, jis būdavo nukalkinamas nereguliariai, todėl 2019 m. rugpjūčio 16 d. 11 val. ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kad virdulys yra nukalkinamas (el. b. apyrašo t. I, l. 156), tokių ieškovės teiginių atsakovė nepaneigė. Atsakovės atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu teigė, kad nors į ūkio reikalų tvarkytojos N. T. pareigas neįėjo virdulio nukalkinimas, tačiau atsakovei buvo žinoma, kad ūkio reikalų tvarkytoja N. T. tai kartais darydavo ir anksčiau, tačiau atsakovė tai nebuvo reglamentavusi. Teismas nustatė, kad ūkio reikalų tvarkytojos pareiginės instrukcijos 2, 3 punktuose įtvirtinta, jog ūkio reikalų tvarkytoja atsakinga už skyriaus ūkio (inžinerinių tinklų, elektros įrengimų ir pan.), aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) priežiūros organizavimą (el. b. apyrašo t. I, l. 183). Taigi, nors pagal pareiginę instrukciją ūkio reikalų tvarkytoja turėjo pareigą organizuoti elektros įrenginio (virdulio) priežiūrą ir apie tokias ūkio reikalų tvarkytojos atliekamas funkcijas (virdulio nukalkinimą), kaip patvirtino atsakovės atstovas, atsakovei buvo žinoma, tačiau atsakovė nei ūkio reikalų tvarkytojos pareiginėje instrukcijoje, nei kituose dokumentuose, su kuriais ūkio reikalų tvarkytoja buvo supažindinta (el. b. apyrašo t. I, l. 182–198), nebuvo įtvirtinusi, kad tokias funkcijas atliekant (nukalkinant elektrinį virdulį) ūkio reikalų tvarkytoja negali įrenginio palikti be priežiūros arba konkrečia tvarka privalo informuoti kitus asmenis apie atliekamą virdulio nukalkinimą, vadinasi, darbdavė neįgyvendino reikiamų priemonių, kad sudarytų darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, nenumatė prevencinių priemonių rizikai išvengti ar sumažinti, nes nereglamentavo tvarkos, kokiu būdu ir tvarka darbuotojai būtų informuojami apie ūkio reikalų tvarkytojos atliekamą virdulio nukalkinimą, taip pažeisdama pareigą organizuojant darbus maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė savo 2019 m. rugpjūčio 20 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog 2019 m. rugpjūčio 16 d. apie 11 val. užėjo į skyriaus valgomąjį kambarį, užvirė pripiltą vandens virdulį ir užsipylė puodelį kavos, nuėjo į postą ir po 5 min. išgėrė pilną gurkšnį kavos, iš karto burnoje pajuto chemijos skonį ir skausmą, pribėgo prie kriauklės, išspjovė burnoje likusį skystį ir gausiai 1–3 min. skalavo burną šaltu vandeniu (el. b. apyrašo t. I, l. 36–37), taigi, atsakovės teiginys, jog galimai neatsargus karštos kavos didelis gurkšnis galėjo būti neigiamų pasekmių ieškovei (gerklės ir kitų minkštųjų audinių nudegimo) kilimo priežastimi, nėra pagrįstas, kadangi ieškovės nurodytas 5 min. laiko tarpas nuo vandens užpylimo iki išgėrimo yra pakankamas konstatuoti, jog kava nebebuvo tokia karšta, kad galėtų sukelti gerklės ir kitų minkštųjų audinių nudegimą, be to, pačiuose nelaimingo atsitikimo darbe aktuose konstatuota ieškovės sveikatos pakenkimo diagnozė būtent korozinių rūgščių ir į rūgštis panašių medžiagų toksinis poveikis, sužalota kūno dalis – kaklas (gerklė), sveikatos pakenkimo pobūdis – stemplės nudegimas, nelaimingo atsitikimo priežastys – vidaus darbo tvarkos pažeidimas (el. b. apyrašo t. I, l. 43–45, 91–93).

Byloje nustatytos visos darbdavės civilinės atsakomybės sąlygos atlyginti ieškovei jos sveikatai padarytą žalą. Ieškovės nepakankamas rūpestingumas, neatsargumas, kaltė byloje nenustatyti.

Ieškovė paaiškino, kad kitą dieną po nelaimingo atsitikimo darbe – 2019 m. rugpjūčio 17 d. jos būklei negerėjant pirmiausia ji kreipėsi į atsakovės LOR gydytoją ir chirurgą, bylos medžiaga patvirtina, kad jai 2019 m. rugpjūčio 17 d. gydytojo dėl jos išsakytų nusiskundimų, atsiradusių po nelaimingo atsitikimo darbe, buvo rekomenduota vartoti vaistus Anaftin, Raniberl, Nexium, išrašytas receptas, ieškovė šiuos vaistus įsigijo, taip pat jai buvo rekomenduota kreiptis į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, ką ji padarė 2019 m. rugpjūčio 17 d. 18.25 val., Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriuje ieškovė buvo gydyta (atlikti tyrimai) nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d., išrašant ją iš ligoninės jai buvo skirta dieta, vaistai Nexium, šaltalankių aliejus, kuriuos ieškovė įsigijo, nustatyta diagnozė – korozinių rūgščių ir į rūgštis panašių medžiagų toksinis poveikis, gretutiniai susirgimai ir komplikacijos – atsitiktinis apsinuodijimas kitais ir nepatikslintais chemikalais ir kenksmingomis medžiagomis bei jų poveikis, burnos ir ryklės nudegimas, stemplės nudegimas (el. b. apyrašo t. I, l. 36–37, 77, 94–95, 117–119), 2019 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė įsigijo šaltalankio aliejaus, ramunėlių, medetkų žiedų, ežiuolės (el. b. apyrašo t. I, l. 116), 2019 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė kreipėsi į gydytoją Šeškinės poliklinikoje, kur jai buvo paskirtas atlikti endoskopinis tyrimas (el. b. apyrašo t. I, l. 74–75), 2019 m. rugsėjo 6 d. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ieškovei atlikus endoskopinį tyrimą nustatyta diagnozė – gastroezofaginio refliukso liga su ezofagitu (el. b. apyrašo t. I, l. 98), 2019 m. rugsėjo 6 d., 12 d., 25 d. ieškovė įsigijo vaistų Nexium, šaltalankio ir kedrų aliejaus, medetkų žiedų, maisto papildų (el. b. apyrašo t. I, l. 99–101, 114), 2019 m. spalio 2 d. ieškovei Šeškinės poliklinikoje išrašytas receptas vaistams Nexium, kuriuos ji įsigijo (el. b. apyrašo t. I, l. 105–106), 2020 m. rugpjūčio 20 d. ieškovė kreipėsi į odontologę (R. S. stomatologijos gydyklą), nustatyta diagnozė – korozinių rūgščių ir į rūgštis panašių medžiagų toksinis poveikis, pažymėta, kad prieš tai pas odontologą ji lankėsi 2019 m. rugpjūčio 14 d. ir tuo metu nesiskundė dantų jautrumu, po nelaimingo atsitikimo darbe jai skirtas gydymas – aplikacijos dantų paviršiams, pleištinių defektų dengimas laku, reikalui esant 9 dantų pleištinių defektų plombavimas ir reikalui esant burnos probiotikų skyrimas, 2019 m. rugsėjo 4 d., 19 d., 24 d., 2019 m. spalio 1 d., 2019 m. gruodžio 18 d. jai buvo suteiktos odontologo paslaugos (dantų dengimas laku, nuskausminimas, plombavimas), 2019 m. gruodžio 18 d. po odontologo apžiūros ieškovei rekomenduoti probiotikai, dantų plombavimas, korekcija, tęsiant aplikacijas (el. b. apyrašo t. I, l. 80–81, 96–97, 120–123, 151), ieškovė įsigijo priemones, susijusias su dantų priežiūra, probiotikus (el. b. apyrašo t. I, l. 71–73, 107–113, 124–128), 2019 m. lapkričio 20 d. ieškovei buvo suteiktos paslaugos implantologijos klinikoje (el. b. apyrašo t. I, l. 59–61). Nustatyta, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieškovei nuo 2019 m. rugpjūčio 18 d. iki 2019 m. spalio 7 d. buvo nepertraukiamai išduodami nedarbingumo pažymėjimai (el. b. apyrašo t. I, l. 140). Ieškovė aiškino, kad dėl patiriamo skausmo jai buvo skirtas gydymas, skirti vaistai nuo skausmo į veną, ji kentėjo tiek fiziškai, tiek morališkai, itin skausmingas buvo skrandžio zondavimas, be to, turėjo atšaukti 2019 m. rugpjūčio pab. suplanuotą danties implantavimą, nes dėl pažeistos visos burnos gleivinės, dantenų, implantas neprigytų ir negalėtų vartoti antibiotikų dėl skrandžio pažeidimų, o to atlikimas vėliau reiškia, kad bus reikalingas dirbtinis kaulo priauginimas, kas jai kainuos papildomai ir sukels didesnes kančias (el. b. apyrašo t. I, l. 156–160).

Svarbu pastebėti tai, kad atlikus endoskopinį tyrimą ieškovei diagnozuota gastroezofaginio refliukso liga su ezofagitu (el. b. apyrašo t. I, l. 98), iš viešai prieinamos informacijos žinoma, kad ši liga yra lėtinė virškinamojo trakto liga, kurios išsivystymą lemia gyvenimo būdo įpročiai ir mityba, taigi, būtent ši ieškovei diagnozuota lėtinė liga negali būti siejama su nelaimingu atsitikimu darbe, be to, šios lėtinės ligos negydymas gali lemti dantų emalio pažeidimą, dantų ėduonį, stemplės gleivinės pažeidimus, erozijas, opas, gydymo būdai – dieta, skrandžio rūgšties gamybą mažinantys vaistai, tačiau, akivaizdu, kad stiprus rūgščių patekimas į skrandį (kaip kad nagrinėjamu atveju), esant šiai ligai, gali sukelti papildomus skrandžio skausmus. Kita po nelaimingo atsitikimo darbe ieškovei nustatyta diagnozė – korozinių rūgščių ir į rūgštis panašių medžiagų toksinis poveikis (el. b. apyrašo t. I, l. 94–95, 96–97), kas yra siejama su nelaimingu atsitikimu darbe, tai konstatuota ir nelaimingo atsitikimo darbe aktuose (el. b. apyrašo t. I, l. 43–45, 91–93).

Akivaizdu, kad išgėrus gurkšnį kavos, užpiltos citrinos rūgšties tirpalu, pakenkimas burnos gleivinei, stemplei, dantims atsirado, tačiau nustatant pakenkimo mastą svarbu įvertinti ieškovei diagnozuotą aukščiau įvardintą lėtinę ligą, jos sukeliamus pažeidimus, negydymo pasekmes. Kaip pažymėta aukščiau, negydoma gastroezofaginio refliukso liga su ezofagitu gali lemti dantų emalio pažeidimą, dantų ėduonį, stemplės gleivinės pažeidimus, erozijas, opas. Atsakovė pripažino, kad nagrinėjamu atveju rūgščių poveikis dantų kietiesiems audiniams galėjo ieškovei pasireikšti trumpalaikiu (iki 2 savaičių) padidėjusiu dantų jautrumu. Ieškovę gydanti odontologė R. S. 2019 m. rugpjūčio 20 d. išraše iš medicininų dokumentų yra nurodžiusi, kad ieškovė pas ją lankėsi 2019 m. rugpjūčio 14 d., t. y. dar prieš nelaimingą atsitikimą darbe, tačiau tuo metu nesiskundė dantų jautrumu, o atvykusi po nelaimingo atsitikimo darbe skundėsi dantų jautrumu, todėl jai buvo skirtos aplikacijos jautriems dantų paviršiams, pleištinių defektų dengimas jautrumą mažinančiu laku, vėliau, 2019 m. gruodžio 18 d. išraše iš medicininų dokumentų odontologės R. S. pažymėtina, kad simptomams neišnykus, ieškovei skirtas pleištinių defektų dengimas plombomis, tęsiamos aplikacijos, skirti probiotikai. Teismo posėdžio metu odontologė R. S., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad ieškovė labai kruopščiai visada prižiūrėjo dantis, ieškovė pas ją lankėsi prieš pat nelaimingą atsitikimą darbe, tuo metu jai buvo atlikta burnos ertmės higiena, ieškovės dantų būklė tuo metu buvo stabili, gera, šalto/karšto, rūgštaus/saldaus pojūčių nebuvo, burnos ertmės higiena buvo atlikta be nuskausminimo, dėl nelaimingo atsitikimo darbe atsirado gilus poveikis emaliui, iki dabar ieškovei likę atsiradę pojūčiai, ji negali normaliai valgyti, ieškovei pas ją atvykus po nelaimingo atsitikimo darbe dantų jautrumas buvo labai stiprus, todėl jai buvo skirtos pastos, skalavimai, aplikaciniai geliai, iki nelaimingo atsitikimo darbe ieškovės dantyse pleištiniai defektai buvo maži, neblombuoti, gal tik 2 dantys buvo seniai plombuoti (prieš 4 metus), emalis buvo ribose, 1 kartą buvo lakuota, po nelaimingo atsitikimo darbe atsirado jautrumas, reikėjo plombuoti, šiuos ieškovės dantų pakitimus ji (liudytoja) sieja su nelaimingu atsitikimu darbe – su rūgšties poveikiu, dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieškovei atidėtas danties implantavimas, tačiau ar dėl atidėjimo reikės kartoti atliktas procedūras jai (liudytojai) nėra žinoma, tai galės atsakyti tik implantologas. Pastebėtina ir tai, kad iš karto po nelaimingo atsitikimo darbe 2019 m. rugpjūčio 17 d. gydytojas jai skyrė vaistus Anaftin, Raniberl, Nexium, 2019 m. rugpjūčio 20 d., išrašant ją iš ligoninės, jai buvo skirta dieta bei vaistai Nexium, šaltalankių aliejus, kuriuos ieškovė įsigijo. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės aukščiau nurodyti įsigyti vaistai bei ieškovei atliktos odontologo procedūros ir įsigytos priemonės dantų priežiūrai yra susijusios su nelaimingu atsitikimu darbe ir buvo būtinos, už šias procedūras ir vaistus ieškovė patyrė 863,67 Eur (62,54 Eur + 108,05 Eur + 22 Eur + 16 Eur + 12,99 Eur + 19,90 Eur + 26,90 Eur + 33,70 Eur + 10,19 Eur + 19,16 Eur + 36,97 Eur + 11,85 Eur + 9 Eur + 4,95 Eur + 24,47 Eur + 30 Eur + 86 Eur + 67 Eur + 96 Eur + 67 Eur + 99 Eur) išlaidas (suma apskaičiuota pagal ieškovės įsigytus konkrečius tik gydytojų skirtus medikamentus ir patirtas gydymo paslaugas, susijusias su nelaimingu atsitikimu darbe, kanceliarines išlaidas (dokumentų, susijusių su įvykiu, spausdinimui), kurios byloje pagrįstos pateiktais įrodymais) (el. b. apyrašo t. I, l. 64–66, 68–73, 99–101, 104, 106–129, 151), todėl ieškovės patirta 863,67 Eur turtinė žala jai priteisiama iš atsakovės. Kartu pastebėtina, kad į turtinės žalos sumą įtraukti ieškovės nurodytas implantologo paslaugas už kompiuterinę tomografiją nėra pagrįsta, kadangi pati ieškovė nurodė, jog danties implantavimas buvo suplanuotas 2019 m. rugpjūčio pab., kurį ji atšaukė dėl nelaimingo atsitikimo darbe, todėl jos 2019 m. rugsėjo 3 d. patirtos paslaugos implantologijos klinikoje (el. b. apyrašo t. I, l. 60–61) negali būti atlyginamos atsakovės, tuo tarpu 99 Eur (el. b. apyrašo t. I, l. 59) už dantų kapas ieškovė į išlaidas yra įtraukusi pagrįstai (teismas šią sumą įtraukė į turtinės žalos sumą), nes liudytoja patvirtino, kad ieškovei buvo skirti aplikaciniai geliai dėl dantų jautrumo, taigi, pagrįstas ieškovės teiginys, kad jai reikėjo įsigyti ir nešioti specialias dantų kapas su jautrumą mažinančiomis priemonėmis.

Kartu pastebėtina ir tai, kad nors darbdavė 2019 m. gruodžio 13 d. siūlė ieškovei atvykti dantų būklės įvertinimui pas darbdavės specialistus (odontologus), tačiau ieškovė atsisakė būti apžiūrima atsakovės specialistų abejodama dėl jų nešališkumo (el. b. apyrašo t. I, l. 78), iš ją gydančios odontologės išrašą darbdavei pateikė (el. b. apyrašo t. I, l. 79–82), ieškovė turi teisę rinktis, kur jai būtų teikiamos medicininės paslaugos, atliekamos sveikatos apžiūros, būklės įvertinimas, todėl aukščiau nurodytus ieškovės veiksmus darbdavė nepagrįstai laiko darbuotojos vengimu visapusiškai bendradarbiauti.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovei teismas pažymi, kad, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra išskirtinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą; svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015).

Taigi, ieškovė darbe buvo sužalota, patyrė fizinius skausmus, nepatogumus, stresą, ilgą laiką turėjo gydytis dantis, vartoti vaistus, laikytis dietos, sunkumai valgant jaučiami iki šiol, dėl skrandžio skausmų 3 dienas gydyta ligoninėje, teismo vertinimu, atidėta danties implantacija didesnių nei įprastai nepatogumų ieškovei nesukels, ieškovė kurį laiką buvo nedarbingume, tačiau joks dalinis darbinumas jai nenustatytas, dėl patirto sužalojimo ji toliau dirbti tokio pobūdžio darbą, kokį ji dirbo, gali, todėl teismas kartu įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, ieškovei dėl nelaimingo atsitikimo darbe priteisia 3 000 Eur neturtinę žalą. Būtent toks neturtinės žalos atlyginimas teismo vertinimu laikomas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu dėl darbuotojos sveikatos sutrikdymo pagal byloje nustatytas aplinkybes. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015, 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008). Pastebėtina, kad ieškovės prašomas priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas jos atveju visiškai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kadangi nuo 10 000 Eur dydžio neturinė žala priteisiama tik darbuotojui tapus apie 50 procentų nedarbingu, patyrus lūžius, operacijas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012, 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015), tuo tarpu ieškovės atveju jai kilo žymiai lengvesnio pobūdžio neigiami padariniai sveikatai.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra iš dalies pagrįstas, todėl tenkinamas iš dalies – ieškovei iš atsakovės dėl 2019 m. rugpjūčio 16 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe priteisiama 3 000 Eur neturtinė žala ir 863,67 Eur turtinė žala, kitoje dalyje ieškinys atmetamas.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys). Taigi, teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra.

Ieškovė teismo prašė priteisti jai iš atsakovės ją atstovavusiam advokatui sumokėtas jos patirtas 900 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. apyrašo t. I, l. 8–9, el. b. apyrašo t. II, l. 16–17). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš atsakovės 900 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 87 Eur žyminis mokestis (pagal priteistą sumą) bei teismo patirtos 5 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės J. A. ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei J. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (j. a. k. 124364561) dėl 2019 m. rugpjūčio 16 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) neturtinę žalą ir 863,67 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt trijų eurų ir šešiasdešimt septynių euro centų) turtinę žalą bei 900 Eur (devynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškovės J. A. ieškinį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (j. a. k. 124364561) 87 Eur (aštuoniasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį ir 5 Eur (penkių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; ši valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.