- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-11
- Bylos Nr.
- 2A-1660-302/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12220-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- R. A.
- Atsakovas
- L. A.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB Vilniaus bankas
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Henricho Jaglinskio ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės L. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei L. A. dėl santuokos nutraukimo, trečiasis asmuo – AB SEB Vilniaus bankas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nutraukti jo ir atsakovės L. A. 1977 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės, palikti ieškovui ir atsakovei iki santuokos nutraukimo jų turėtas pavardes, padalyti ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – 3 kambarių 61 kv. m. bendrojo ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), - jį visą natūra priteisiant atsakovei, kartu įpareigojant atsakovę sumokėti ieškovui 100 000 Lt kompensaciją už jo dalį pinigais, areštuotį 3 kambarių 61 kv. m. bendrojo ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, neskirti termino sutuoktiniams susitaikyti. Nurodė, kad 1977-08-06 Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje jis ir atsakovė, L. A. (iki santuokos sudarymo buvusi pavardė Čereškaitė) sudarė santuoką. Atsakovės padidėjęs poreikis vartoti alkoholinius gėrimus su kiekvienais metais didėjo, kol galutinai sužlugdė ieškovo vilties dėl galimybės gyventi su atsakove kartu ir tuo būdu išsaugoti santuoką. Atsakovė jau daugiau kaip 10 metų niekur nedirbo ir net nedėjo pastangų darbui susirasti bei negaudavo jokių kitų pajamų, todėl visą šį laikotarpį ji materialiai neprisidėjo bei neketino prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinim o- visas rūpestis ir pareigos dėl dar anksčiau buvusių nepilnamečių vaikų. Ieškovas negalėdamas toliau kęsti tokio atsakovės elgesio 2008 m. sausio mėnesį išsikraustė iš sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), į kitą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame panaudos sutarties pagrindu gyvena iki šios. Ieškovas nurodė, kad jau būdami santuokoje, apie 1989 metų sausio mėnesį jis kartu su atsakove bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise įsigijo 3 kambarių 61 kv. m. bendrojo ploto kooperatinį butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už kurį ieškovas mokėjo pavedimu iš savo asmeninės sąskaitos banke. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2010-06-03 jis asmeninės nuosavybės teise, iš savo lėšų įsigijo (duomenys neskelbtini)modelio automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pagaminimo data 1995-01-04), tačiau tuo metu santykiai tarp sutuoktinių jau buvo faktiškai nutraukti ir sutuoktiniai gyveno skyrium, todėl automobilis turėtų būti pripažintas kaip ne turto dalijimo objektas. Kadangi atsakovė kito gyvenamojo būsto neturi, butą, kurio Nekilnojamojo turto registro duomenimis vidutinė minėto buto vertė yra lygi 217 000 Lt prašė natūra priteisti atsakovei, įpareigojant ją kompensuoti pusę buto vertės, t.y. 100 000 Lt ieškovui pinigais. Papildomu reikalavimu ieškovas prašė priteisti po 200 Lt dydžio sumą kiekvieną mėnesį jo išlaikymui, kadangi jis yra dalinai nedarbingas, nustatyti priverstinę asmeninės atsakovės nuosavybės teise pripažinto nekilnojamojo turto (buto) hipoteką.
Atsiliepimas
Atsakovė L. A. atsiliepime į ieškinį prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; padalyti atsakovei priklausantį 61 kv. m. bendrojo ploto butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), priteisinat jį visą natūra atsakovei, kartu įpareigojant ją sumokėti ieškovui atitinkamą kompensaciją. Nurodo, kad vieną iš priežasčių, lėmusių mūsų su ieškovu santuokinio gyvenimo aplinkybių paskeitimą, tapo tai, kad ieškovas pradėjo verstis kontrabandiniu verslu, o atsakovė su tokiu verslu nesitaikstė. Pažymi, jog ieškovas pateikia teismui klaidingą informaciją dėl nekilnojamame registre esančių duomenų apie vidutinę turto rinko vertę.
Atsakovė pateikusi priešieškinį nurodė, kad ieškovas savo ieškinyje prašė teismo nutraukti santuoką su atsakove dėl jos kaltės sąmoningai klaidindamas teismą ir pateikdamas teismui, jos nuomone, net ir melagingą informaciją dėl sutuoktinių santuokos iširimo priežasčių. Atsakovė nurodė, kad ieškovo jai reiškiami kaltinimai yra nepagrįsti, o priežastis yra ieškovo neištikimybė, nes ieškovas turėjo kitą moterį, atsakovės pusseserę. Dėl šios priežasties ieškovas nuolat prieš atsakovę smurtavo ir 2008 metų pradžioje galutinai paliko šeimą bei išsikėlė gyventi pas pusseserę. Atsakovė nurodė, kad 2010 metų spalio mėnesį išvyko į Angliją, kur dirba ir šiuo metu. Santuokoje įgytą turtą – 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 140 000 Lt, prašė priteisti atsakovei. Priteisti ieškovui ½ buto vertės kompensaciją ir šios kompensacijos mokėjimą išdėstyti iki 2014 kovo 31 dienos t.y. priteisti iš atsakovės 46 041 Lt piniginę kompensaciją ieškovo naudai.
Ieškovas R. A. atsiliepime į priešieškinį prašė iš dalies tenkinti priešieškinį, t.y. patenkinti atsakovės L. A. prašymą - po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „A.“; dalinai patenkinti atsakovės prašymą- padalinti santuokoje įgytą turtą ta dalimi, kuria stakovė prašė asmeninės nuosavybės teise jai palikti 3 kambarių 61 kv.m. bendroj ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), o taip pat ir ta dalimi, kurioje atsakovė prašė iš jos priteisti ieškovui piniginės kompensacijos išmokėjimą. Kitoje dalyje prašė priešieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į priešieškinį prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: santuoką, įregistruotą 1977-08-06 Vilniaus rajono CMS (įrašo Nr. 424), tarp R. A. ir L. A. nutraukė; pripažino, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes: ieškovui – A., atsakovei – A.; priteisė atsakovei L. A. asmeninėn nuosavybėn butą, 173 000 Lt vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)esantį (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovui R. A. iš atsakovės L. A. 86 500 Lt kompensaciją už atsakovei priteistą butą; pripažino automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo R. A. asmenine nuosavybe; sprendimo įvykdymui užtikrinti atsakovės butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)esančiam (duomenys neskelbtini), nustatė hipoteką; sprendimo vykdymą 86 500 Lt kompensacijos išmokėjimo dalyje išdėstė trijų mėnesių laikotarpiui, kas mėnesyje išieškant iš L. A. 1/3 dalį paminėtos kompensacijos R. A. naudai. Teismas konstatavo, kad ieškovas R. A. ir atsakovė L. A. pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, tačiau nenustatęs įrodymų, kad santuoka iširo dėl kažkurio vieno sutuoktinio kaltės, santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas įvertinęs visą bylos medžiagą, nustatydamas santuokoje įgyto buto, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertę, vadovavosi buto rinkos verte, nustatyta Nekilnojamojo turto Centro kubas atliktu ginčo buto rinkos vertės įvertinimu, kuris įvertino butą 173 000 Lt suma. Dėl paminėto butą (duomenys neskelbtini) priteisė atsakovei L. A., o ieškovui R. A. priteisė kompensaciją 86 500 Lt sumoje. Nustatęs, jog automobilis (duomenys neskelbtini)ieškovo buvo įsigytas šalims gyvenant atskirai ir nevedant bendro ūkio, šią transporto priemonę pripažino ieškovo asmenine nuosavybe. Teismas ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo atmetė, kaip nepagrįstą, remdamasis tuo, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė yra darbingi, todėl gali save išlaikyti.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai
Apeliantė L. A. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalies, kuria teismas nustatė, kad ginčo turtas - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 173 000 Lt, priteisė iš atsakovės piniginę 86 500 Lt dydžio kompensaciją ieškovo naudai ir išdėstė kompensacijos sumokėjimo terminą ir dydį bei prašo pakeisti skundžiamo sprendimo dalį ir nustatyti, jog ginčo buto vertė 140 000 Lt, priteisti piniginę kompensaciją ieškovo naudai 50 000 Lt, jos mokėjimus išdėstant trijų mėnesių terminui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodo, jog teismas nenurodė jokio motyvo, kodėl vadovaujasi būtent ieškovo pateiktu turto vertinimu. Atsakovė pateikė teismui viešojo registro nustatytą ginčo buto vidutinę rinkos vertę, t.y. 140 000 Lt ir ši kaina yra reali šiuo metu tokio tipo butų kainoms. Parduoti ginčo butą ieškovo nurodyta kaina praktiškai yra neįmanoma, juolab per tris mėnesius. Ieškovas ginčo bute nebegyvena nuo 2008 m. sausio mėnėsio. Nuo o laiko butą išlaiko atsakovė. Todėl, jeigu ieškovas laiko save bendraturčiu, jis nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, o šiuo atveju atsakovė patiria nuostolius. Atsižvelgiant į tai, atsakovė siūlė mažinti ieškovui priklausančią kompensaciją ta pinigine dalimi, kurią jis privalo mokėti, jei dar laiko save bendraturčiu, tačiau teismas šiuo klausimu iš viso nepasisakė. Nurodo, jog atsakovė neturi realios galimybės sumokėti ieškovui 86 500 Lt per tris mėnesius. Atsakovė siūlo ieškovui 50 000 Lt sumą, atsakovės manymu pilnai atitinkančią protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei principus.
Atsiliepimas
Ieškovas R. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčo buto vertę, rėmėsi visais byloje pateiktais įrodymais, šalių pateiktomis pozicijomis, atsižvelgiant į pastarųjų elgesį, todėl šioje dalyje priimtas sprendimas yra pagrįstas, protingas ir teisėtas. Pažymi, jog apeliantė nutylėjo tą faktą, jog visą laikotarpį nuo 2008 m. sausio mėnesio iki šio momento, realiai naudotoja, ji visą šį laikotarpį panaudos pagrindias leido šalių sūnui naudotis šiuo butu, o kartu gyvendama su juo realiai galėjo kontroliuoti ir panaudos gavėjo atitinkamų įsipareigojimų, kilusių iš panaudos sutarties, įgyvendinimu, tame tarpe ir prievolę išlaikyti ir saugoti panaudos gavėjui pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas. Tokiu būdu, dėl atsakovės teisių tinkamo neįgyvendinimo dėl pačios atsakovės kaltės, ir šioje dalyje iš to kilę, pasak atsakovės, nuostoliai, neturėtų šia dalimi būti perkelti ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo motyvų.
Apeliantė ginčija teismo sprendimą dalyje dėl turto padalinimo, todėl teisėjų kolegija neišeidama už apeliacinio skundo ribų pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto vertė yra 173 000 Lt, nes Nekilnojamojo turto registro nustatyta rinkos vertė yra 140 000 Lt. Kolegija su apeliantės argumentais dėl turto vertės nustatymo nesutinka.
Dėl dalijamo bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto vertės nustatymo
Pagal Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad vieno kambario butas įgytas santuokoje, yra nedalus, todėl butą priteisė atsakovei, o už atsakovei tenkančią ieškovo buto dalį - piniginę kompensaciją.
Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (Civilinio kodekso 3.119 straipsnis). Pirmos instancijos teismas šia įstatymo nuostata vadovavosi. Civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S., bylos Nr. 3K-7-48/2005; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. V. G., byla Nr. 3K-3-13/2009).
Ieškovas kreipdamasis į teismą su ieškiniu, prašė butą natūra skirti jam, o atsakovei priteisti kompensaciją už jam tenkančią buto dalį. Kartu su ieškiniu jis pateikė valstybinės įmonės Registrų centras nustatytą vidutinę rinkos vertę – 217 000 Lt (b.l. 12). Atsakovei pareiškus byloje priešieškinį, pagal kurį ji nesutiko su buto įvertinimu ir pateikė teismui VĮ Registrų centro vidutinių rinkos verčių nustatymo pagal masinį vertinimą buto bustatytą vertę – 140 000 Lt. Kilus tarp šalių ginčui dėl buto vertės bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, ieškovas užsakė buto vertinimą, kurį atliko UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“. Pagal jo atliktą ginčo buto vertinimą ( t. 2 , b.l. 23-66), šio buto vertė nustatyta 173 000 Lt. Teismas pagrįstai vadovavosi UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ buto įvertinimu, nes jis atliktas bylos nagrinėjimo metu, vertintojai nustatinėdami ginčo turto tikrąją vidutinę rinkos vertę rėmėsi lyginamaisiais objektais pasirinkdami analogiškus ar panašius butus. Vidutinė rinkos vertė, kiekvienam objektui ir kiekvienu atveju nustatoma individualiai, atsižvelgiant į turto pobūdį, jo stovį, paklausą rinkoje ir galimybę tą turtą realizuoti dabar arba ateityje, ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija daro išvada, skirtingai nei teigia apeliantė, šioje byloje buto vertinimo ataskaita įrodo tikrą buto vidutinę rinkos kainą, o apelaintės pateiktas nekilnojamojo turto registro įvertinimas atliktas neindividualiai apžiūrint ir įvertinant konkretų butą, o tik atliekant masinį panašių butų vertinimą, yra bendro pobūdžio, o ne individualus konkretaus buto vertinimas, todėl bendro pobūdžio vertinimas nepaneigia individualiai atlikto konkretaus turto vertinimo teisingumo.
Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ji siūlė ieškovui taikiai padalinti butą, siūlydama jam 50 000 Lt kompensaciją už jam tenkančią buto dalį, niekaip neįtakoja priimto sprendimo dalies dėl buto padalijimo ir neįtakoja priteistos kompensacijos dydžio. Pagal atsakovės siūlytas sąlygas šalys taikiai bylos neužbaigė, todėl teismo sprendimo priėmimui siūlytos sąlygos jokios reikšmės neturi.
Dėl automobilio (duomenys neskelbtini)pripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe
Apeliantė savo skunde nurodo, kad jai priklauso pusė automobilio (duomenys neskelbtini), tačiau teismas priteisdamas automobilį ieškovui, jokios kompensacijos jai nepriteisė. Pirmos instancijos teismas išnagrinėjęs santuokos iširimo aplinkybes konstatavo, kad šalių santuoka faktiškai iširo 2008 m. sausio mėn. Šios aplinkybės apeliantė neginčija, be to pati nurodo, kad ieškovas ją paliko būtent nurodytą datą ir išsikraustė gyventi pas kitą moterį, nuo tos dienos jie neveda jokio ūkio. Įvertinęs šias aplinkybes teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo automobilis, kuris įgytas ieškovo 2010-06-03 (t. 1, b.l. 14), įgytas už ieškovo asmenines lėšas šalims gyvenant atskirai. Ginčo automobilis įgytas praėjus daugiau nei dviems metams laiko po to, kai šalys apsigyveno atskirai ir nevedė bendro ūkio. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad įsigijant šį automobilį buvo panaudotos bendros sutuoktinių lėšos. Nors šalių santuoka nebuvo nutraukta, tačiau jos abi pripažino, kad gyvenant atskirai jokių bendrų lėšų neturėjo, ir bendro ūkio nevedė. Nors apeliantė skunde nurodo, kad gyvenant kartu ieškovas pirko kitus automobilius ir, kad pardavęs juos galėjo panaudoti pinigus ginčo automobilio pirkimui, tačiau pateikti į bylą įrodymai apeliacinės instancijos teisme apie automobilių įsigijimą ir pardavimą, tokių apeliantės aplinkybių neįrodo. Iš pateikų automobilių įsigijimo ir pardavimo dokumentų kopijų galima daryti išvadą, kad minimi automobiliai buvo pirkti ir parduoti 2006- 2008 metais, t.y. šalims gyvenant kartu. Kolegija pažymi ir tai, kad atsakovė pareiškusi savo priešieškinį neprašė padalinti bendrų lėšų (pinigų) nei pradėjimo gyventi skyriumi, nei santuokos nutraukimo teisme dienai, taip pat neteikė tokių aplinkybių patvirtinimui įrodymų, todėl šis klausimas iškeltas apeliaciniame skunde, nereiškiant kartu su iškeltu klausimų jokių reikalavimų, o tik nurodant samprotavimus dėl kažkada turėtų šeimoje automobilių, neįtakoja sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantės argumentai apie ieškovo pareigą išlaikyti iki santuokos nutraukimo bendrą nuosavybę – butą, kartu mokant už jį komunalinius ir kitus mokesčius taip pat neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl turto padalinimo būdo ir šios turto vidutinės rinkos vertės nustatymo. Pažymėtina tai, kad atsakovė savo prieškinyje nekėlė klausimo ir nereiškė reikalavimo dėl išlaidų, jos sumokėtų buto, kaip bendros jungtinės nuosavybės išlaikymui priteisimo iš ieškovo, todėl nurodant aplinkybę, jog ji viena išlaikė butą, o ieškovas turėdamas pareigą, neprisidėjo prie buto išlaikymo nėra teisinis pagrindas mažinti iš atsakovės priteistos ieškovui kompensacijos už jai tenkančią ieškovo buto dalį, dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė laikydama, kad jos teisė pažeista ieškovui nevykdant pareigos išlaikyti iki santuokos nutraukimo bendrą turtą, gali reikšti reikalavimą dėl išlaidų atlyginimo atskiroje byloje, nes įstatymas nereikalauja, kad toks reikalavimas turi būti išspręstas santuokos nutraukimo byloje.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantės priteistinos ieškovo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 650 Lt advokato pagalbai apmokėti už privalomo procesinio dokumento – atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (t. 2, b.l. 101).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės L. A. 650 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme R. A. naudai.