Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P., buvęs uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas, nuo 2020 m. gruodžio 4 d. iki 2024 m. sausio 4 d. žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį ir įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. E. P. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą Bendrovei. Jei Bendrovės vadovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.

VMI pareiškime teismui iškelti administracinio nusižengimo bylą nurodyta, kad tokiais veiksmais E. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

VMI pateiktame pareiškime nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre 2015 m. birželio 3 d. Bendrovės vadovas nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2024 m. kovo 19 d. buvo E. P.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė, VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. kovo 26 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui 22 836 Eur.

Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 29 d. nutartimi iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 19 d.

JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnis reglamentuoja, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.

Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. gruodžio mėn. pagal pateiktas deklaracijas. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, VMI vykdė mokestinės nepriemokos išieškojimą. Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko ir atlikti šie mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: 1) 2020 m. rugpjūčio 18 d. priimtas nurodymas nurašyti 22 836 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2) 2020 m. gruodžio 4 d. priimtas nurodymas išieškoti 22 836 Eur mokestinę nepriemoką iš turto. Išieškojimo metu buvo bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto VMI priėmė 2020 m. gruodžio 4 d., todėl manytina, kad nuo šios datos vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo.

Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu buvo registruota priekaba „(duomenys neskelbtini)“.

Įmonė VĮ „Registrų centras“ yra teikusi finansinės atskaitomybės duomenis vėliausiai už 2018 metus, todėl įvertinti Bendrovės turimo turto ir įsipareigojimų santykio šiai dienai nėra galimybės. Vertinant Bendrovės nemokumą turi būti atsižvelgta į faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimą turtą bei galimybę išieškoti skolas iš šios įmonės. Bendrovės vadovas E. P., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. E. P. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Kaip nurodė VMI, priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto vykdomas jau nuo 2020 metų rugpjūčio mėnesio, tačiau priverstinio išieškojimo veiksmai nedavė jokių rezultatų, mokestinė nepriemoka neišieškota. Bendrovė realizuotino turto neturi. Tokiu būdu, Bendrovės vadovas, turėdama pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, į jį nesikreipė ir tuo pažeidė kreditoriaus VMI teises.

E. P. Bendrovės vadovu dirbo nuo 2015 m. birželio 10 d. (mokestinė nepriemoka susidarė už 2017 metų lapkričio mėnesi), kas parodo, kad E. P. apie Bendrovės nemokumą turėjo būti neabejotinai žinoma 2020 m. gruodžio 4 d. VMI priėmus sprendimą išieškoti nepriemoką iš Bendrovės turto, tačiau pareigos kreiptis į teismą vadovas neįvykdė. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina pagrįsta išvada, kad E. P. vėliausiai nuo 2020 m. gruodžio 4 d. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, nes jis, kaip įmonės vadovas, kuriam keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, suprato arba turėjo suprasti, jog įmonės mokumo atstatyti nepavyks. Esant nurodytoms aplinkybėms, jis baustinas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

VMI atstovas ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. P. posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta. VMI pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 50).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu dirbo nuo 2015 m. birželio 10 d. (įmonė įregistruota Juridinių asmenų registre 2015 m. birželio 3 d.), todėl darytina visiškai pagrįsta išvada, kad apie Įmonės įsiskolinimą valstybės biudžetui jam buvo žinoma, todėl konstatuotina, kad buvęs Bendrovės vadovas - E. P., padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, o būtent: E. P., būdamas Bendrovės vadovu nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2024 m. kovo 19 d., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI, privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo. E. P. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Šias aplinkybes patvirtina tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre 2015 m. birželio 3 d. Bendrovės vadovas nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2024 m. kovo 19 d. buvo E. P.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė, VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. kovo 26 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui 22 836 Eur. Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 29 d. nutartimi iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 19 d.

Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. gruodžio mėn. pagal pateiktas deklaracijas. VMI vykdė mokestinės nepriemokos išieškojimą: 1) 2020 m. rugpjūčio 18 d. priimtas nurodymas nurašyti 22 836 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2) 2020 m. gruodžio 4 d. priimtas nurodymas išieškoti 22 836 Eur mokestinę nepriemoką iš turto. Išieškojimo metu buvo bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto VMI priėmė 2020 m. gruodžio 4 d., todėl su VMI sutiktina, kad nuo šios datos vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu buvo registruota priekaba „(duomenys neskelbtini)“.

Įmonė VĮ „Registrų centras“ yra teikusi finansinės atskaitomybės duomenis vėliausiai už 2018 metus, todėl įvertinti Bendrovės turimo turto ir įsipareigojimų santykio šiai dienai nėra galimybės. Vertinant Bendrovės nemokumą turi būti atsižvelgta į faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimą turtą bei galimybę išieškoti skolas iš šios įmonės. Bendrovės vadovas E. P., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. E. P. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Kaip nurodė VMI, priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto vykdomas jau nuo 2020 metų rugpjūčio mėnesio, tačiau priverstinio išieškojimo veiksmai nedavė jokių rezultatų, mokestinė nepriemoka neišieškota. Bendrovė realizuotino turto neturi. Tokiu būdu, Bendrovės vadovas, turėdama pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, į jį nesikreipė ir tuo pažeidė kreditoriaus VMI teises.

Mokestinė nepriemoka UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidarė už 2017 metų lapkričio mėnesi, kas parodo, kad E. P. apie Bendrovės nemokumą turėjo būti neabejotinai žinoma 2020 m. gruodžio 4 d. VMI priėmus sprendimą išieškoti nepriemoką iš Bendrovės turto, tačiau pareigos kreiptis į teismą vadovas neįvykdė. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina pagrįsta išvada, kad E. P. vėliausiai nuo 2020 m. gruodžio 4 d. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, nes jis, kaip įmonės vadovas, kuriam keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, suprato arba turėjo suprasti, jog įmonės mokumo atstatyti nepavyks.

Iš Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 29 d. nutarties nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Ši teisės norma yra nukreipiančioji (su blanketine dispozicija) ir netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą).

ANK 39 straipsnis numato, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio – tęsiasi tol, kol egzistuoja JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos ir jo nenutraukia pats asmuo ar kiti asmenys arba išnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos yra privaloma įvykdyti. Taigi, trunkamojo administracinio nusižengimo padarymo atveju nusižengimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatymo uždraustą veiką.

E. P. pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo iškilusi nuo JANĮ numatytų sąlygų atsiradimo iki tos dienos, kai kreditoriaus (VMI) iniciatyva buvo pradėta Bendrovės bankroto procedūra, t. y. iki 2024 m. sausio 4 d. Taigi, trunkamasis pažeidimas buvo nutrauktas 2024 m. sausio 4 d., kai VMI kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kreditoriui pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, Bendrovės vadovui išnyko pareiga pačiam kreiptis į teismą, o kartu paaiškėjo ir administracinio nusižengimo padarymo diena, nuo kurios teismui atsirado pagrindas skaičiuoti ANK 39 straipsnyje nustatytą administracinės nuobaudos skyrimo termino eigą iki teismo nutarimo priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-26-719/2020, 2AT-2-303/2021). Esant šioms aplinkybėms, senaties terminas administracinei nuobaudai skirti nėra suėjęs.

Tam, kad įmonės vadovas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą neveikimą – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui, būtina nustatyti tokias sąlygas: 1) įmonė tapo nemoki; 2) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti; 3) nė vienas kreditorius, iki sueinant JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytiems terminams, kai įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Visgi bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išnykimas, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia kreditorius, nepašalina vadovo atsakomybės už JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos neįvykdymą.

JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnyje numatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – ir susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Nemokumo procesas suprantamas kaip juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo procesas (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis). Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje). Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnis). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pavyzdžiui, neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, o tarp jų ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu. Tačiau teismų praktikoje juridinio asmens nemokumas yra vertinamas ne tik pagal šiuos rodiklius, bet ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Štai teismų praktikoje atnaujintose administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog E. P., buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nuo 2020 m. gruodžio 4 d. iki 2024 m. sausio 4 d. žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį ir įsiskolinimą VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. E. P. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą Bendrovei. Jei Bendrovės vadovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI interesus.

E. P. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, – padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir daro išvadą, kad E. P. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo išsiuntimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-377-677/2024.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.