Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei G. B. dėl skolos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta: (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria ieškovas atsakovei iki 2017-11-15 išnuomavo butą, esantį Kovo 11-osios g. 124-59, Kaune (1 t., b. l. 7); (duomenys neskelbtini) atsakovė nuomojamame bute palikusi raštelį iš buto išsikėlė (1 t., b. l. 6).

Ieškovas nurodo, kad atsakovė išsikėlusi iš nuomojamo buto ir prieš mėnesį apie tai neįspėjusi ieškovo bei nesumokėjusi mokesčių pažeidė tarp šalių sudarytos sutarties 3.1 p. ir 1.2 p., todėl privalo ieškovui sumokėti pagal sutartyje numatytas sąlygas už laikotarpius nuo 2017-09-15 iki 2017-10-15 ir nuo 2017-10-15 iki 2017-11-15 nuomos mokestį 195 Eur, už tuos pačius laikotarpius nesumokėtus komunalinius mokesčius 94,46 Eur.

Atsakovė iš dalies su ieškiniu sutinka, tačiau teigia, jog ieškovui pažeidus tarp šalių sudarytos sutarties 2.1.3 p. be nuomininko sutikimo nelankyti nuomojamo buto, ji turėjo teisę sutartį vienašališkai nutraukti, apie ką ieškovą informavo palikusi (duomenys neskelbtini) raštelį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui anksčiau buvo sumokėjusi 65 Eur nuomos mokesčio, todėl jis įskaitytinas už laikotarpį nuo 2017-09-15 iki 2017-10-15 ir atsakovė sutinka sumokėti likusius 65 Eur už pusę spalio mėnesio, taip pat komunalinius mokesčius už laikotarpį nuo 2017-09-15 iki 2017-10-15. Kadangi atsakovė iš buto išsikėlė ieškovui pažeidus sutarties sąlygą (duomenys neskelbtini) ir laiko, jog sutartis buvo vienašališkai nutraukta, nesutinka už laikotarpį nuo 2017-10-15 iki 2017-11-15 mokėti 130 Eur nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 str. 1 d.). Įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 str. 2 d. nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.); trečia, CK 6.217 str. 5 d. leidžia šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus. Pažymėtina, kad CK 6.217 str. 5 d. nuostatos suteikia šalims galimybę vienašališkai nutraukti sutartį ir tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis. Esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės suteikiant teisę patiems civilinės apyvartos dalyviams (ginčo atveju – teismui) spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas. Vertinant CK 6.217 str. 2 d. nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, kad kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Pavyzdžiui, CK 6.217 str. 2 d. 2 p. nurodyta, kad, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į tai, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nukentėjusi šalis negali remtis CK 6.217 str. 2 d. ir sutartyje numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004-04-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004).

Tarp šalių sudarytos sutarties 2.1.3. p. numatyta sąlyga nelankyti nuomojamo buto be nuomininko leidimo. Iš byloje pateiktų susirašinėjimų matyti, kad ieškovas nuomojamame bute lankėsi du kartus – pirmą kartą 2016-05-12, kuomet atsakovė faktiškai bute dar negyveno ir tarp šalių nebuvo sudaryta nuomos sutartis, todėl šio ieškovo apsilankymo negalima vertinti, kaip sutarties pažeidimo 1 t., b. l. 145). Antrą kartą ieškovas bute apsilankė 2016 metų rugpjūčio mėnesį, taip pat, kai tarp šalių dar buvo nesudaryta nuomos sutartis, todėl šio ieškovo apsilankymo taip pat negalima vertinti, kaip sutarties pažeidimo. Be to atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė į pirmąjį ieškovo apsilankymą nesureagavo niekaip, o dėl antrojo apsilankymo ieškovas 2016-08-31 elektroniniu laišku atsakovės atsiprašė, nurodydamas, jog iš jų susirašinėjimų jis galvojo, kad atsakovė bute dar negyvena, sekantį kartą dėl apsilankymo susitars iš anksto ir stengsis netrukdyti (1 t., b. l. 64-65). Sprendžiant iš susirašinėjimo turinio ypatingos reakcijos ar pasipiktinimo atsakovė neišreiškė. Kaip minėta abu kartus ieškovas nuomojamame bute lankėsi iki sutarties pasirašymo, todėl to šių apsilankymų negalima vertinti, kaip sutarties pažeidimo.

Atsakovė teigimu ji sutartį vienašališkai nutraukė dėl to, kad ieškovui primygtinai reikalaujant (duomenys neskelbtini) susitikti, o atsakovei negalint jo priimti, ji patyrė didelį spaudimą, tai vertino, kaip sutarties pažeidimą, sutartį nutraukė palikdama raštelį bei iš buto išsikėlė.

Iš šalių tarpusavio susirašinėjimo matyti, kad ieškovas atsakovės apie galimybę apsilankyti nuomojamame bute pasiteiravo 2017-07-11 atsakovei 2017-07-02 informavus, kad apie 2017-08-01 ji iš nuomojamo buto išsikels. Ieškovas nurodė, kad norėtų butą nufotografuoti ir įdėti skelbimą nuomai. Tačiau atsakovė ieškovą informavo, kad pasikeitė planai ir ji lieka bute gyventi (1 t., b. l. 176-178). Kitą kartą ieškovas atsakovę dėl leidimo apsilankyti bute 2017-10-16 pasiteiravo praėjus daugiau, kaip dviem mėnesiam 2017-09-27, klausdamas kada galėtų atvykti į butą, nes artėja sutarties pabaiga, atsakovė pažadėjo informuoti po spalio mėnesio 1 dienos (1 t., b. l. 177-178). Atsakovei ieškovo neinformavus apie galimybę susitikti, ieškovas atsakovės pasiteiravo spalio mėnesio 9 d. Atsakovė atsakė, kad ieškovo nurodyta data neturi galimybės susitikti ir informuos vėliau. 2017-10-12 ieškovui paklausus kada gali ateiti bei nurodžius kelis variantus, atsakovė elektroniniu paštu atsakė, kad jai netinka nei vienas laikas, sutartis pasibaigs tik po mėnesio, tada ir susitiks, anksčiau susitikti nėra prasmės, o be to sutartis numato, kad be jos sutikimo ieškovas bute lankytis negali. Ieškovas nurodė, kad tokiu atveju į butą ateis (duomenys neskelbtini) ir paprašė paruošti informaciją dėl mokamų mokesčių (1 t., b. l. 181-183).

Kaip matyti iš susirašinėjimo tarp šalių sutarties laikotarpiu ieškovas be atsakovės sutikimo bute nesilankė, o leisti bute apsilankyti paprašė tik atsakovei pranešus, jog ji žada iš buto išsikelti rugpjūčio mėnesį. Vėliau ieškovas pasiteiravo dėl galimybės atvykti į butą tik 2017-09-27 nurodydamas apsilankymo datą 2017-10-16. 2017-10-09 bei 2017-10-12 vėl pasiteiravo kada gali atvykti ir siūlė kelis variantus. Vertinant, jog artėjo sutarties pabaiga, teismo nuomone, ieškovas turėjo pagrindą reikalauti ieškovės susitikti, tikslu įvertinti jam priklausančios nuosavybės būklę, patikrinti skaitiklių parodymus ir tai negalima vertinti kaip atsakovei darytą nepagrįstą spaudimą bei tyčinius ieškovo veiksmus dėl kurių buvo iš esmės suvaržyti atsakovės asmeniniai interesai. Atsakovei kategoriškai atsakius, kad nėra prasmės susitikti, ieškovas nurodė, kad į butą atvyks (duomenys neskelbtini). Atsakovė iš buto išsikėlė (duomenys neskelbtini), jos manymu nuo to momento sutartis buvo nutraukta. Pažymėtina, kad ieškovas į butą atvyko tik 2017-10-16, atsakovei bute jau negyvenant (1 t., b. l. 115), todėl ir dėl šios aplinkybės negalima kalbėti apie sutarties įsipareigojimų pažeidimą, juo labiau esminį pažeidimą, sudarantį nuomininkui pagrindą vienašališkai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas ketindamas atvykti į butą visuomet apie tai informuodavo atsakovę, su ja derindavo laiką. Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis konstatuotina, jog atsakovė nurodė formalų sutarties esminių nuostatų pažeidimą, nenurodant kokių neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai pažeidimas sukėlė ir tai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis nurodyta aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog pagrindo vienašališkai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą dėl esminio jos pažeidimo tų aplinkybių, kokiomis remiasi atsakovė, kontekste, nuomininkė neturėjo, jos nurodomų nuomotojo sutartinių įsipareigojimų pažeidimo fakto atsakovė neįrodė, todėl nuomos sutartis negali būti pripažinta nutrūkusi dėl ieškovo kaltės ir atsakovės nurodyti argumentai laikytini nepagrįstais bei atmestini (CPK 178 str., 185 str., CK 6.189 str., 6.217 str., 6.256 str.).

Antro vienašališko sutarties nutraukimo pagrindo, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo, šalis nenurodė.

Kaip minėta sutartis vienašališkai dar gali būti nutraukta sutartyje numatytais pagrindais (CK 6.217 str. 5 d.).

Šalys sutarties 3.1. p. susitarė, kad sutartis gali būti nutraukta įspėjus kitą šalį prieš 1 mėnesį. Byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovė apie sutarties nutraukimą būtų ieškovą įspėjusi prieš 1 mėnesį. Priešingai, atsakovė ieškovą 2017-10-10 elektroniniu laišku informavo, kad neplanuoja sutarties pratęsti ir pasibaigus sutarties terminui iš buto išsikels (1 t., b. l. 181). Net ir jeigu vertinant, kad (duomenys neskelbtini) paliktu rašteliu atsakovė ieškovą informavo apie sutarties nutraukimą, tai pagal sudarytą nuomos sutarties 3. 1. p. laikytina, kad sutartis pasibaigė 2017-11-14.

Taip pat atsakovė nurodo, kad vadovaujantis CK 6.609 str. 1 d. nuomininkas turi teisę bet kada nutraukti sutartį, taip pat pagal 3 d. sutartis laikoma nutraukta, jeigu nuomininkas iš gyvenamosios patalpos išvyksta. Atsižvelgiant į tai pasibaigia nuomininko pareiga mokėti nuomos bei kitus mokesčius. Vadovaujantis CK 6.609 str. 3 d. atsakovei iš buto išsikėlus (duomenys neskelbtini) laikytina, kad nuo tos dienos sutartis nutrūko ir pasibaigė atsakovės pareiga mokėti nuomos bei komunalinius mokesčius (LAT Civilinių bylų skyriaus 2013-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013).

Pagal CK 6.609 str. 1 d. gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją. Jeigu nuomininkas neįvykdo šio reikalavimo, nuomininkas turi teisę į susidariusių nuostolių atlyginimą. Pagal šio straipsnio 3 d., kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos. Pažymėtina, kad šios įstatymo normos būtų taikomos nagrinėjamoje byloje tuo atveju, jeigu šalys nebūtų sudariusios rašytinės nuomos sutarties, kurioje buvo aptarta sutarties nutraukimo tvarka.

Pagal CK 6.156 str. 1 d. šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Pagal CK 6.189 str. 1 d. teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

Pagal CK 6.609 str. 1 d. gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją. Nagrinėjamos sutarties 3.1. p. numatytas 1 mėnesio terminas įspėjimui apie sutarties nutraukimą neprieštarauja minėtoms įstatymo normoms.

Pagal Teismų įstatymo 33 str. 4 d. žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, atlikti konkrečiose bylose, taikytini tik teismams nagrinėjant analogiškas ar iš esmės panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (LAT 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012; 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2012; kt.). Atsakovė teigdama, jog nuomos sutartis turi būti pripažinta nutraukta nuo jos faktiško išsikėlimo iš išnuomotų patalpų, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013. Tačiau šioje byloje buvo nagrinėjamos savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sąlygos bei nuomotojo atsakomybės administravimo paslaugas teikiančioms įmonės už namui suteiktas paslaugas pagrindai. Cituojamoje byloje kaip tik ir buvo analizuota situacija, kai savivaldybė kaip patalpų savininkė ir faktinis nuomininkas nebuvo sudarę rašytinės buto nuomos sutarties. Todėl kasacinis teismas rėmėsi CK apibrėžtu gyvenamosios patalpos nuomos nutraukimo momentu. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nuomos sutartis buvo sudaryta tarp dviejų lygiaverčių fizinių asmenų, be to nuomos sutartis buvo sudaryta raštu, joje buvo aiškiai aptartos sutarties nutraukimo sąlygos, todėl remtis atsakovės nurodoma kasacinio teismo nutartimi negalima.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad atsakovė vienašališkai sutartį nutraukė nepagrįstai ir sutartis pasibaigė vadovaujantis sutarties 1.3. p. 2017-11-15.

Esant nurodytoms išvadoms atmestini atsakovės argumentai dėl nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių mokėjimo tik iš dalies už laikotarpį nuo 2017-09-15 iki 2017-10-15 ir iš atsakovės ieškovui priteistinas nuomos mokestis už laikotarpius nuo 2017-09-15 iki 2017-10-15 ir nuo 2017-10-15 iki 2017-11-15, įskaitant anksčiau atsakovės ieškovui sumokėtą 65 Eur nuomos mokesčio dalį, t. y. 195 Eur. Taip pat iš atsakovės ieškovui priteistini komunaliniai mokesčiai už laikotarpį nuo 2017-09-15 iki 2017-11-15 viso 94,46 Eur. Komunalinių mokesčių pagrįstumą patvirtina ieškovo į bylą pateiktos sąskaitos už suteiktas paslaugas (1 t., b. l. 8-9, 11, 13, 16-19, 2 t., b. l. 196). Atsakovė įrodymų, dėl mokesčių nepagrįstumo (pvz. skaitiklių parodymų atsakovei iš buto išsikraustant) teismui nepateikė, todėl vadovaujantis teisės normomis bei sudaryta sutartimi komunaliniai mokesčiai iš atsakovės ieškovui priteistini (CPK 178 str., 185 str., CK 1.137 str. 2 d., 6.38 str., 6.189 str., (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 1.2. p.).

Atmestini atsakovės argumentai, jog atsakovė neprivalo mokėti ieškovui kaupiamųjų lėšų, administravimo mokesčių bei už UAB „Viena sąskaita“ sudarytą išrašą 1,01 Eur mokestį.

Kai ginčas kyla dėl sandorio, t. y. tam tikros sutarties pobūdžio, rūšies, vienos ar kitos sąlygos prasmės ir kt., teismas vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 str. 1 d. yra įtvirtinti sutarčių aiškinimo principai, kurie nustato, kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais. Aiškinant sutartį pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktika, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Byloje nustatyta, kad atsakovė visu laikotarpiu kada gyveno bute mokėjo visus mokesčius, t. y. už butui suteiktas paslaugas, administravimo mokesčius, už namo techninę priežiūrą, kaupiamąsias lėšas, šildymo, karšto vandens sistemų, teritorijos priežiūrą, už UAB „Viena sąskaita“ sudarytus išrašus. Ieškovui elektroniniu paštu atsakovė 2018-08-18 dar iki sutarties sudarymo yra užsiminusi apie tai, kad investicijos į butą, namą, vamzdynus, renovacijas ir pan. priklausytų, jos manymu, atsakovui (1 t., b. l. 62). Vertinant tai, jog sudarant sutartį šalys atsakovės nurodytos sąlygos į sutartį neįtraukė, po sutarties sudarymo nurodytus mokesčius atsakovė visada mokėjo, dėl to pretenzijų viena kitai nereiškė, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo darytina išvada, kad šalys dėl minėtos sąlygos buvo susitarę konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str., 6.193 str.).

Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37 str., 6.210 str., 6.261 str.). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensuojamosios palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210 str., 6.261 str.), o iškėlus civilinę bylą - procesinės palūkanos (CK 6.37 str., 6.210 str.).

Ieškovo naudai priteistinos kompensuojamosios palūkanos – metinės 5 procentų dydžio, viso 1,72 Eur (100,67/365 d.=0,28x5 proc.=0,01x63 d.=0,87 Eur už laikotarpį nuo 2017-10-16 iki 2017-12-18; 188,79 Eur/365 d.=0,51x5 proc.=0,02x33 d.=0,85 Eur už laikotarpį nuo 2017-11-16 iki 2017-12-18).

Atmestinas atsakovės prašymas kompensuojamą funkciją atliekančioms 5 procentų metinėms palūkanoms taikyti 6 mėn. sutrumpintą senaties terminą vadovaujantis CK 1.125 str. 5 d. 1p.

Pažymėtina, jog sutrumpintas 6 mėn. senaties terminas taikytinas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti palūkanas, o šiems reikalavimams taikomas sutrumpintas 5 m. ieškinio senaties terminas, todėl ieškovui į teismą kreipusis 2017-12-19 laikytina, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas ir iš atsakovės ieškovui priteistinos paskaičiuotos 1,72 Eur metinės palūkanos (CK 1.124 str., 1.125 str. 9 d.).

Taip pat skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadinamas procesinėmis palūkanomis, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (291,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017-12-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 37 str. 2 d., 3 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti 150 Eur patirtą žalą dėl buto sutvarkymo ir išvalymo. Ieškovas nurodo, kad atsakovė pažeidė sutarties 2.2.1. p. butą palikusi antisanitarinės bei nehigieniškos būklės. Ieškovas dėl buto sutvarkymo patyrė 150 Eur turtinę žalą, kurią prašo priteisti iš ieškovės.

CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 str.), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka, žalos dydis taip pat nepreziumuojamas.

Ieškovas teigdamas, jog atsakovė pažeidė sutarties 2.2.1. p., kuris numato, kad nuomininkas įsipareigojo laikytis nuomojamose patalpose higienos bei sanitarinių reikalavimų ir dėl to ieškovas patyrė žalą, šias aplinkybes privalėjo įrodyti. Ieškovas šias aplinkybes įrodinėjo į bylą pateiktomis nuotraukomis (1 t., b. l. 118-137), kurios, pasak ieškovo, patvirtina, jog atsakovė bute nesilaikė higienos bei sanitarinių reikalavimų bei butą paliko labai blogos būklės, dėl ko ieškovas patyrė 150 Eur žalą.

Teismo posėdžio metu apklaustas ieškovas negalėjo nurodyti kokias sanitarines ar higienos normas atsakovė pažeidė, nurodė, kad specialaus išsilavinimo tai įvertinti jis neturi. Atsakovė apklausos metu teigė, jog skubėdama butą gal idealiai ir nesutvarkė, tačiau jį tikrai nepaliko tokios būklės, kaip teigia ieškovas. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. R. taip pat patvirtino, kad butas tokios būklės, kaip ieškovo pateiktose nuotraukose paliktas nebuvo. Liudytojo teigimu, gal ir galėjo bute likti šuns plaukų, bet jie buvo palikti ant kilimėlio, kiliminės dangos, kuri priklausė atsakovei ir kurios ji iš buto nepasiėmė.

Įrodinėdamas patirtos žalos dydį ieškovas pateikė UAB „Vitaresta“ komercinį pasiūlymą (1 t., b. l. 198). Nurodytame pasiūlyme ieškovui pateikta valymo paslaugų kaina yra 250 Eur. Ieškovas teigia, kad jis 150 Eur žalą įvertino remdamasis šiuo pasiūlymu – kadangi jis nėra pelno siekianti organizacija, užsidirbti neplanavo, butą valė dvi dienas, savo ar sutuoktinės gaunamu atlyginimu nesivadovavo, sutinka, kad toks vertinimas yra subjektyvus.

Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia.

Byloje nustatyta, jog sutartimi šalys neaptarė, kas yra laikytina sanitarinių ar higienos normų pažeidimu, kokia už tai numatyta atsakomybė, ieškovas taip pat negalėjo nurodyti, kokios konkrečiai higienos ar sanitarinės normos buvo pažeistos. Taip pat byloje nėra vienareikšmiškų įrodymų, jog būtas buvo paliktas tokios būklės, kaip fiksuota nuotraukose. Atsakovė iš buto išsikėlė (duomenys neskelbtini), nuotraukose fiksuota data yra 2017-10-18, duomenų, kad bute tuo laikotarpiu niekas negyveno byloje taip pat nėra. Vertinant nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad šalių suvokimas apie higienos bei sanitarines normas gali būti skirtingas, tai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, teismo nuomone vien tik byloje pateiktos nuotraukos nesudaro pagrindo išvadai, jog bute buvo nesilaikoma higienos bei sanitarinių normų ir, jog būtent atsakovė šių normų nesilaikė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas. Teismas, apskaičiuodamas nukentėjusio asmens išlaidų dydį, nulemtą žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų, tiria kiekvieną su tuo susijusį bylos įrodymą. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008).

Atsižvelgiant į ieškovo nurodytus argumentus, pateiktus įrodymus žalai pagrįsti, darytina išvada, jog ieškovas byloje nepagrindė jo patirtų išlaidų dydžio. Subjektyvaus ieškovo vertinimo, pateiktų ieškovo darytų nuotraukų ar valymo įmonės komercinio pasiūlymo padaryti išvadai apie atsakovės neteisėtus veiksmus ar žalos dydžiui nustatyti bei priteisti patirtus nuostolius iš atsakovės nepakanka.

Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Vertinant teismo nurodytus argumentus bei teisinį reglamentavimą darytina išvada, jog ieškovas reikalavimo priteisti žalą neįrodė, todėl šis ieškovo reikalavimas atmestinas (CPK 176 str., 178 str., 185 str.).

Ieškovas buvo pareiškęs 3 reikalavimus, teismas 2 reikalavimus tenkino pilnai - priteisė iš atsakovės 289,46 Eur skolos, 1,72 Eur metinių palūkanų, 1 reikalavimą – priteisti 150 Eur žalą - teismas atmetė. Taigi, patenkintų ieškovo reikalavimų dalis sudaro 66 procentus, o atmestų – 34 procentus.

Ieškovas patyrė 620 Eur bylinėjimosi išlaidas: 20 Eur dėl sumokėto žyminio mokesčio, 150 Eur už suteiktą teisinę pagalbą ir 450 Eur už ieškinio surašymą (1 t., b. l. 14-15, 21, 23, 199). Advokato padėjėjo nurodytos ieškovo patirtos išlaidos už teisinę pagalbą, ieškinio surašymą yra pagrįstos ir neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl priteistinos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies iš atsakovės ieškovui priteistinos tenkintų ieškinio reikalavimų dydžio bylinėjimosi išlaidos – 409,20 Eur (CPK 88 str., 93 str. 1 d., 2 d,).

Atsakovei 2018-05-18 sprendimu buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba (2 t., b. l. 22). Ieškinį tenkinus iš dalies iš ieškovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (2 t., b. l. 31) už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai 112,71 Eur, bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos atmestų ieškinio reikalavimų daliai 5,54 Eur. Iš atsakovės valstybei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, kadangi ji atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 88 str., 96 str. 3 d., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 289,46 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 46 ct) skolą, 1,72 Eur (vieną eurą 72 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (291,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-12-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 409,20 Eur (keturis šimtus devynis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 112,71 Eur (vieną šimtą dvylika eurų 71 ct) valstybei turėtas išlaidas, susijusias su valstybės garantuojama teisine pagalba (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) ir 5,54 Eur (penkis eurus 54 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.