- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-14
- Bylos Nr.
- 1A-43-350/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-66232-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Evaldas Vanagas, Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- V. P.
- Kategorijos
- 1.2.13.1.1Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas (BK 176 str. 1 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Evaldo Vanago, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 176 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1506,40 eurų) bauda, kurią nuteistasis įpareigotas sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiojo V. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam priteista iš nuteistojo A. B. 12 000 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.
Taip pat iš A. B. priteista 250 eurų V. P. ir 1050 eurų D. P. turėtų išlaidų juos atstovavusio advokato pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
1. A. B. nuteistas už tai, kad pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, o būtent: 2017 m. gruodžio 15 d., apie 13 val., jis, būdamas MB "A." vadovu ir atsakingu už bendrovės darbuotojų saugą, A. rajone, S. sen., L. k. esančio miško kirtavietėje, netinkamai organizavo darbus- nekontroliavo ir nepaskyrė apmokyto ir atestuoto pavojingų darbų vadovo, tai yra nekontroliavo, kad miško pjovimo darbai būtų atliekami pagal nustatytus miško darbų saugos taisyklių reikalavimus, neužtikrino, kad medžių pjovimo zonoje spinduliu, ne mažesniu kaip dvigubas pjaunamų medžių aukštis, pirmiausia išimami pavojingi medžiai, vėliau kurių leidimo kryptis sutampa su pagrindine leidimo kryptimi, paskiausiai pjaunami tie, kurių leidimo kryptis nesutampa su pagrindine, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 1 d. bei Miškų darbų saugos taisyklių DT-96 38 ir 68 punktų reikalavimus, to rezultate 2017 m. gruodžio 15 d., apie 13 val. MB "A." pagalbiniam darbininkui V. P. būnant darbo vietoje, miško kirtavietėje, užvirto papuvęs beržas, augęs tarp kitų medžių ir krūmų, ko pasėkoje dėl galvos smegenų sumušimo su kraujo išsiliejimu į smegenų audinį, virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. P. sveikata.
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. skundžia apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo. Prašo šioje dalyje nuosprendį pakeisti, nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 2000 eurų.
2.1 Apeliantas cituoja skundžiamą nuosprendį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir nurodo, kad apylinkės teismo sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra teisingas, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas.
2.2 Apeliaciniame skunde nuteistasis savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo neneigia, pripažįsta, kad nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, neužtikrino, kad nukentėjęs V. P. nedirbtų be šalmo, darbe būtų blaivus, kad vykdytų jo nurodymus ir nedirbtų savarankiškai jam išvykus pietų pertraukos metu, tačiau aukštesnės instancijos teismo prašo atsižvelgti ir į tai, kad nukentėjusysis V. P. 2014 metais buvo patyręs sunkią galvos traumą, jam buvo pašalintas kaukolės kaulas ir įdėta plokštelė, todėl liko nenustatyta, ar ankstesnis sužalojimas neturėjo įtakos esamai nukentėjusiojo sveikatai po nagrinėjamo įvykio.
2.3 Pažymi, kad iki įvykio buvo imasi pakankamų priemonių, jog darbo vietoje nebūtų girtaujama. Darbuotojai pasirašytinai supažindinti, kad jiems draudžiama būti darbe neblaiviems ir vartoti alkoholį. Esamu atveju nelaimingas atsitikimas įvyko tuo metu, kai jis buvo išvykęs iš kirtavietės ir liepęs darbuotojams nevykdyti miško kirtimo darbų. V. P. nepaisė šio jo nurodymo ir jį pažeidė, taip pat pažeidė darbų saugos instrukcijas, darbo tvarkos taisykles, saugumo reikalavimus, gėrė alkoholį, nedėvėjo šalmo, savavališkai be leidimo pjovė medį, ir būtent dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas. Taigi akivaizdu, kad pats nukentėjusysis yra prisidėjęs prie žalos atsiradimo, tai padarė tyčiniais veiksmais, grubiai pažeisdamas darbdavio tiesioginius nurodymus ir vidaus norminius aktus. Svarbu ir tai, kad jei V. P. būtų dėvėjęs šalmą, sužalojimų tikėtina būtų išvengta. Tokiu būdu, atsižvelgiant ir į rizikingus nukentėjusiojo veiksmus, dėl kurių jis patyrė sužalojimus, apeliacinės instancijos teismo prašo iš jo priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 2000 eurų.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nuteistojo skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė R. Č. prašo A. B. apeliacinį skundą atmesti, apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą, nes pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teisingai įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes, o nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, pasekmes, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
4. Atsiliepimu į nuteistojo skundą nukentėjusiojo V. P. atstovė D. P. prašo nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jos turėtas atstovavimo išlaidas apeliaciniame procese.
4.1 Atsiliepime nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodyti nuosprendžio apskundimo motyvai nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju buvo atliekami pavojingi darbai ir juos atliekant nebuvo paskirtas pavojingų darbų vadovas, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, sukėlęs darbuotojui sunkų sveikatos sutrikdymą. Pirmos instancijos teismas įvertino byloje esančius įrodymus ir konstatavo, jog tai, kad A. B. nepaskyrė pavojingų darbų vadovo, buvo būtina kilusių padarinių sąlyga bei šių pasekmių priežastis. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė teisingą išvadą, kad yra įrodyta, jog buvo pažeisti darbų saugos ir sveikatos darbe reikalavimai, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ir atsirado sunkūs padariniai, t.y. nustatytas priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių.
4.2 Taip pat teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgė į jos padarinius, į civilinio atsakovo turtinę padėtį. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad žalai atsirasti taip pat turėjo įtakos nukentėjusiojo didelis neatsargumas ir pavojingas elgesys, todėl iš kaltinamojo A. B. nukentėjusiajam V. P. priteisė tik dalį jo prašomos neturtinės žalos. Šis sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį ar naikinti skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir A. B. pagrįstai pripažino kaltu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, padarymu, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis) išsamiai pasisako tik dėl iš apelianto priteisto civilinio ieškinio dydžio, kas ginčijama apeliaciniu skundu.
7. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis V. P. pareikšdamas civilinį ieškinį nurodė, kad jam dėl sveikatos sutrikdymo buvo padaryta neturtinė žala, kurią jis įvertino 50 000 eurų sumai ( 2 T. b.l. 4-14).
8. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys, kad lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Žalos dydis turi būti protingas ir adekvatus ginamoms vertybėms. Be to, kiekviena situacija yra individuali bei savita, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje bei kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, kurias išsamiai išdėstė skundžiamame nuosprendyje, vadovavosi teisingumo, protingumo kriterijais, atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog nukentėjusiajam V. P. priteistas neturtinės žalos dydis – 12 000 Eur, yra teisingas, jo mažinti, kaip prašoma skunde, nėra pagrindo.
10. Nesutikimą su nukentėjusiojo V. P. civilinio ieškinio išsprendimu apeliantas iš esmės grindžia tuo, jog dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo kaltas ir pats nukentėjęs, nes jis, pažeisdamas tiesioginius jo žodinius nurodymus, darbų saugos instrukcijas, darbo tvarkos taisykles, saugumo reikalavimus, darbo vietoje gėrė alkoholį, dirbdamas nedėvėjo išduoto šalmo, savavališkai, be leidimo, pjovė medį, ir būtent dėl to ant jo užgriuvo kitas pavojingas medis, kuris nukentėjusį ir sužalojo.
11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nustatydamas priteistiną neturtinės žalos dydį teismas įvertino tai, kad nukentėjusiajam dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis ilgą laiką buvo gydomas, jo patirto sveikatos sutrikdymo pasekmės tęstinės, truksiančios visą gyvenimą, nes nukentėjusiajam dėl sužalojimų galvos srityje paralyžiuota dešinė kūno pusė, jis iki šiol nekalba, nevaldo dešinės rankos, turi nuolat vartoti medikamentus, jam būtina kitų asmenų priežiūra, dėl to jo patiriami neigiami išgyvenimai taip pat yra ilgalaikiai. Būtent sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui teismų praktikoje pripažįstamos esminiu neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijumi sužalojus sveikatą, o žalą padariusio asmens kaltės klausimas tampa antraeilis (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-174/2009,3K-3-35/2012 ir kt.). Kita vertus, teismas atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusysis ir pats elgėsi rizikingai – buvo neatsargus ir savo veiksmais sudarė prielaidas įvykti nelaimingam atsitikimui. Įvertinęs šią aplinkybę, teismas nustatė neturtinės žalos dydį – 12 000 Eur, kuris iš esmės atitinka neturtinės žalos vidutinį dydį kasacinio teismo praktikoje (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-157/2007, 3K-3-35/2012 ir kt.), ir dėl to sumažino nukentėjusiojo prašomą priteisti sumą (50 000 Eur). Tokiu būdu, apylinkės teismas į apelianto skunde išdėstytus argumentus dėl nukentėjusiojo rizikingų veiksmų, dėl kurių jis patyrė sužalojimus, pasisakė ir spręsdamas civilinio ieškinio klausimą įvertino ir į juos atsižvelgė.
12. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad iki aptariamo įvykio nukentėjęs jau buvo patyręs galvos traumų, jam buvo pašalintas kaukolės kaulas ir įdėta plokštelė, todėl liko nenustatyta, ar ankstesnis sužalojimas neturi įtakos esamai nukentėjusiojo sveikatai po atsitikusio įvykio. Tačiau skundžiamame nuosprendyje šis klausimas jau buvo aptartas, byloje yra Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. rugpjūčio 28 d. ekspertizės aktas Nr.(duomenys neskelbtini), kuriame padaryta išvada, jog V. P. nagrinėjamo įvykio metu patyrė naują galvos traumą, kuri nėra priežastiniame ryšyje su ankstesne galvos trauma (b.t.2, l.167-171), todėl abejonių, kad jam nustatytas sunkus sužalojimas padarytas būtent aptariamo įvykio metu. Taigi, daryti išvadą, kad teismas neįvertino visų neturinės žalos priteisimui svarbių aplinkybių, nėra jokio pagrindo.
13. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, pažeistų vertybių svarbą, skirtingų interesų pusiausvyrą bei atsižvelgusi į bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti teisingai, taip pat vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, sutinka su skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistu 12 000 eurų neturtinės žalos dydžiu, todėl nuteistojo apeliacinis skundas netenkinamas.
14. Nukentėjusiojo atstovė, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašo iš apelianto priteisti išlaidas (400 Eur), patirtas dėl apeliacinio proceso, nes tiek jai kainavo atsiliepimo į nuteistojo apeliacinį skundą parengimas (pinigų priėmimo kvitas pridedamas).
15. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinėje ir kasacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-8-696/2015, 2K-84-699/2015).
16. Ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta rašytinio proceso tvarka pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą, kuris pripažįstamas nepagrįstu ir atmestas. Apeliacinį skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka proceso dalyviai į teismo posėdį nekviečiami, o proceso dalyvių (tarp jų ir nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir (ar) jų atstovo) atsiliepimas į apeliacinį skundą nėra privalomas, nes jo nepateikimas netrukdo teismui nagrinėti baudžiamąją bylą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena iš nukentėjusiojo asmens teisės dalyvauti ir ginti savo teises apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka formų. Dėl to nukentėjusiojo turėtos išlaidos surašant atsiliepimą turi būti atlygintos.
17. Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nors nukentėjusiojo atstovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į nuteistojo apeliacinį skundą surašymą ji advokatui sumokėjo 400 Eur, tačiau atsiliepimą surašęs advokatas dalyvavo bylą nagrinėjant ir pirmos instancijos teisme, taip pat į apeliaciniu skundu ginčijamą nuosprendžio apimtį akivaizdu, jog už atsiliepimo surašymą nurodyta suma yra aiškiai neproporcinga apeliacinio proceso sudėtingumui ir neatitinka teismo praktikoje paprastai priteisiamų turėtų išlaidų dydžio, todėl nukentėjusiojo atstovei priteistina tik dalis jos advokatui sumokėtos sumos –200 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 325¹ straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo A. B. nukentėjusiojo atstovei D. P. priteisti 200 Eur apeliacinio proceso išlaidoms atlyginti.