Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2017m. gruodžio 15d., apie 13 val., būdamas MB "(duomenys neskelbtini)" vadovu ir atsakingu už bendrovės darbuotojų saugą, Anykščių rajone, Skiemonių sen., Linksmakalnio k. esančio miško kirtavietėje, netinkamai organizavo darbus- nekontroliavo ir nepaskyrė apmokyto ir atestuoto pavojingų darbų vadovo, tai yra nekontroliavo, kad miško pjovimo darbai būtų atliekami pagal nustatytus miško darbų saugos taisyklių reikalavimus, neužtikrino, kad medžių pjovimo zonoje spinduliu, ne mažesniu kaip dvigubas pjaunamų medžių aukštis, pirmiausia išimami pavojingi medžiai, vėliau kurių leidimo kryptis sutampa su pagrindine leidimo kryptimi, paskiausiai pjaunami tie, kurių leidimo kryptis nesutampa su pagrindine, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str.1d. bei Miškų darbų saugos taisyklių DT-96 38 ir 68 punktų reikalavimus , to rezultate 2017m. gruodžio 15d., apie 13 val. MB "(duomenys neskelbtini)" pagalbiniam darbininkui V. P. būnant darbo vietoje, miško kirtavietėje, užvirto papuvęs beržas, augęs tarp kitų medžių ir krūmų, ko pasėkoje dėl galvos smegenų sumušimo su kraujo išsiliejimu į smegenų audinį, virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. P. sveikata.

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies, nes išvykdamas nepaskyrė atsakingo asmens, kuris prižiūrėtų darbus. Nurodė, kad įkūrė įmonę MB " (duomenys neskelbtini)", jis buvo vadovas, kirto miškus. Turėjo darbų saugos pažymėjimą ir kitus dokumentus, kurių reikalavo. Tuo laiku pavojingų darbų vadovo pažymėjimo neturėjo, mokėsi. Darbus stengėsi atlikti saugiai. Toje biržoje dirbo antrą ar trečią dieną. Jis pats apžiūrėdavo kertamus medžius, sužymėdavo. Pavojingus medžius pažymėdavo kryžiuku. Nuo 2017 m. vasario mėn. įmonėje dirbo V. P., kuris turėjo kvalifikaciją-miško pjovėjo. V. P. buvo išduotos apsaugos priemonės, šalmas. Kiekvieną kartą atvykus į naują vietą, pats supažindindavo iš naujo su darbų saugos instrukcijomis, supažindindavo pasirašytinai. Jis buvo darbų vadovas. 2017 m. gruodžio 15 d. apie 09.10 val. ,atvyko į miško kirtavietę, Linksmakalnio k., Skiemonių sen., Anykščių r. Kirtavietėje buvo jis pats, taip pat įmonės darbuotojai V. P., D. P., M. P.. Biržoje vykdė paruošiamuosius darbus, ruošė biržę kirtimui. Baigėsi dažai ir norėdamas baigti žymėjimą, išvažiavo pirkti dažų. Išvykdamas iš kirtavietės likusiems darbuotojams nurodė pavalgyti ir susitvarkyti darbo įrankius, ir pasiruošti pirmadienio darbui. Jam būnant Utenoje, paskambino vienas iš darbuotojų, kuris pranešė, kad biržėje-kirtavietėje medis užkrito ant V. P.. Nurodė kviesti greitąją medicinos pagalbą bei automobiliu išvežti jį iš miško. Nuvyko tiesiai į Anykščių ligoninės priėmimo skyrių, gydymo įstaigoje bendravo su gydytojais, jie sakė, jog V. P. nieko nėra, jokių lūžių, tik stiprus sumušimas kojoje ir petyje. Po kelių valandų jam paskambino V. P. žmona ir pranešė, kad reikia V. P. vežti į Panevėžio ligoninę, nes Anykščių medikai nieko nesupranta. Po šio įvykio jis kalbėjo su darbuotojais ir šie pasakojo, jog V. P. ,išsivalęs pjūklą , nuėjo toliau dirbti. Darbuotojas sakė, kad V. P. dirbo be apsauginio šalmo. Kitą dieną nuvykęs į kirtavietę, jis rado paliktus šalmus, jie buvo tvarkingi, be jokių pažeidimų. V. P. tuo metu nebuvo leista atlikti darbų, kaip tik tuo metu buvo atliekami pavojingų medžių šalinimo darbai, visi darbai buvo vykdomi pagal nustatytas miško darbų saugos taisykles. Biržėje miško pjovimo darbai nebuvo atliekami, buvo išimami pavojingi medžiai. Išimami, pavojingi medžiai buvo pažymėti. Kadangi savavališkai ėmėsi atlikti darbus, neužsidėjęs apsauginio šalmo, todėl mano, V. P. pats kaltas dėl sužalojimo ir tai buvo nelaimingas atsitikimas.

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamosios bylos medžiaga:

Nukentėjusiojo V. P. atstovė pagal įstatymą D. P. parodė, kad jos vyras V. P. nuo 2017 m. vasario 21d. vyras pradėjo dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, įmonės vadovas yra A. B.. 2017 m. gruodžio 15 d, apie 6:00 vyras Vidas išvažiavo į darbą. Jis dirbo pjūklininku, turėjo pažymėjimą. Kiek jai žinoma, jos vyrui buvo išduotos paprasti darbo rūbai, be apsaugos. Paskambinusi dukra pranešė apie nelaimę. Nuvykusi į Anykščių ligoninę sužinojo, kad jos vyras yra labai blogos sveikatos būsenos, kad jis patyrė stiprią galvos traumą. Dėl tokios sunkios būklės Vidas buvo perkeltas tolimesniam gydimui į Panevėžio ligoninę. Vyrui buvo sužalota galva, paralyžuota dešinė pusė, nekalba, jam reikalinga priežiūra. Žalos neatlygino. Kaltinamasis siūlė 100 eurų, tačiau ji neėmė.

2018-11-12 VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos pažymoje reg. Nr.S-2970 nurodyta, kad su V. P. dėl 2017-12-15 patirtos galvos traumos, bendrauti (kalbėti) ir atlikti su juo ikiteisminio tyrimo veiksmus negalima, dėl kalbos sutrikimo(disfazija ir afazija)(t.I, b.l. 173).

Utenos apskrities VPK KP NTS vyresn. specialistės Ž.Belousovaitės 2018-03-28 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-03-28 12.40 val. buvo nuvykta pas nukentėjusįjį V. P., gim. (duomenys neskelbtini), į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiojo V. P. apklausti nebuvo galimybės dėl sunkios sveikatos būklės, jis iki šiol dar nekalba, gali atsakyti tik į užduodamus klausimus taip arba ne, nevaldo dešinės rankos, todėl pasirašyti dokumentų negali. Nukentėjusiojo V. P. buvo paklausta ar jis atsimena ir gali nurodyti įvykio aplinkybes, prie kurių buvo sužalotas, V. P. atsakė: ne. Tuomet buvo paklausta ar jis sutinka, jog jo teises atstovautų pagal įstatymą jo žmona D. P., gim. (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis atsakė: taip (b.t.I, l.174-175 ).

Liudytojas D. P. posėdžio metu paaiškino, kad 2017m. gruodžio 15 d. dirbo miške Anykščių rajone. Dirbo kartu su V. P. ir M. P.. Darbui pasamdė A. B.. Turėjo būti plynas kirtimas. Iš pradžių iškertami pavojingi, pažymėti medžiai. Buvo išduoti darbo drabužiai, šalmai. Turėjo dirbti su šalmais, atsargiai ir saugotis pavojingų medžių. Jis buvo pjūklininkas, o M. P. ir V. P. padėdavo. Kartais V. P. nupjaudavo ir medį. A. B. informuodavo kaip darbus turėdavo atlikti, supažindindavo su instrukcijomis, pasirašydavo. A. B. išvažiavo, o jie visi trys pietavo vietoje. Po pietų ,palikęs V. P. ir M. P., nuėjo paskaičiuoti kubų, pažiūrėti toliau. Pagal garsą išgirdo, kad griuvo blogas medis. V. P. gulėjo šone parvirtusio beržo. Virtęs beržas buvo pažymėtas kaip blogas medis. Kažkuris iškvietė greitąją pagalbą. V. P. pjovė sveiką medį, nors visų pirma reikėjo pašalinti beržą. V. P. buvo be šalmo. V. P. nunešė iki mašinos. Jis palydėjo į ligoninę. Išvažiuodamas A. B. jiems nieko nesakė, jie patys dirbo toliau, nes reikėjo baigti darbus. Nematė ar V. P. vartojo alkoholį tą dieną. A. B. išvažiuodamas vyresnio nepalikdavo, dirbo bendrai.

Liudytojas M. P. posėdžio metu paaiškino, kad darbo biržos siuntimu įsidarbino pas A. B.. Dirbo miške. Dirbo trise, tai jis M. P. ir V. P.. Jie dirbo pjūklininkais, o jis buvo pagalbinis darbuotojas. Ką turėjom dirbti ir kaip nurodė A. B.. Buvo išduota apranga, šalmai ir supažindinti su darbų saugos instrukcijomis. Tą dieną pjovė krūmus. Pirmiausia reikėjo išpjauti supuvusius, krūmus ir pavojingus medžius. V. P. benzininiu pjūklu pjovė pušį, kuri buvo pažymėta kaip geras medis. Pušis nugriuvo ir iš paskos griuvo beržas. Beržas buvo supuvęs, išvirto iš šaknų. Griūdamas beržas kliudė V. P. ir numušė į šoną. Tarp medžių buvo nedidelis atstumas. Jis sakė V. P. pjauti supuvusius, tačiau kodėl jis pjovė pušį, nežino. Pašaukė M. P., iškvietė greitąją pagalbą. V. P. nunešė iki mašinos. Tuo laiku A. B. buvo išvažiavęs pirkti grandinių. Ar V. P. buvo blaivus nežino. V. P. buvo be šalmo. A. B. neleisdavo dirbti, kada nebūdavo jo.

Ekspertas Ignas Astrauskas. posėdžio metu paaiškino, kad gavo užduoti atlikti V. P. kūno įvertinimą dėl sužalojimo pagal pateiktus klausimus. Tyrimą atliko pagal gautus medicininius dokumentus. Patvirtino duotą išvadą. Nurodė, kad sužalojimai buvo padaryti trauminio poveikio buku daiktu ar paviršiumi. Sužalota kairė viršugalvio pusė, vienas trauminis poveikis į galvą ir tai yra sunkus sveikatos sutrikdymas.

Iš 2017-12-15 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta ir nustatyta, kad oro sąlygos, apšvietimas – ūkanota. Apžiūros atlikimo vieta – Anykščių r., Skiemonių sen., Linksmakalnio k. Apžiūros objektas – kirtavietė esanti Anykščių r., Skiemonių sen., Linksmakalnio k. Apžiūros atlikimo eiga – apžiūros objektai yra kirtavietė esanti Anykščių r., Skiemonių sen., Linksmakalnio k., apžiūrimos kirtavietės koordinatės yra 55,3898762 25,2973415. Kirtavietėje matyti gulinti nupjauta pušis, šalia šios pušies matyti esantis 47 cm. Skersmens kelmas. Šalia šios pušies gali su šaknimis išvirtęs beržas(b.t.I ,l. 42-47).

2018-03-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr.G 302/2018(05) nurodyta, kad V. P. nustatytas galvos sumušimas pasireiškęs: poodine kraujosruva viršugalvio – kairėje momeninėje srityje; galvos smegenų sumušimu su galvos smegenų paburkimu; kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, ir į galvos smegenis kairėje momeninėje srityje; kietojo galvos smegenų dangalo pažeidimu kairėje momeninėje srityje; kraujo išsiliejimu į kairįjį šoninį skilvelį; kaukolės kliauto dirbtinės plokštelės lūžiais. Nustatyti sužalojimai padaryti trauminio poveikio kietu buku daiktu ar paviršiumi pasėkoje iki nukentėjusiajam patenkant į gydymo įstaigą 2017-12-15 18:15 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Nustatyti sužalojimai dėl galvos smegenų sumušimo su kraujo išsiliejimu į smegenų audinį, virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, pagal S.S.M.N.T. p. 6.6.2. ir p. 6.6.4. kvalifikuojamas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.t.2, l. 2-3).

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus 2018-01-29 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr.1 nurodytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės: pagal medienos kirtimo sutartį Nr. 12-11 MB „(duomenys neskelbtini)“ atliko miško kirtimo darbus, įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ miške, esančiame Linksmakalnio k., Skiemonių seniūnijoje, Anykščių rajone. 2017-12-15 kirtavietėje dirbo mažosios bendrijos darbuotojai: miško pjovėjas D. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir pagalbiniai darbininkai M. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), ir V. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), darbo sutartys su darbuotojais sudarytos. Įvykio dieną darbai kirtavietėje vyko pagal įmonės vadovo patvirtintą gruodžio mėn. darbo grafiką, darbų pradžia 10 val., pabaiga 14 val. Į kirtavietę visi trys darbuotojai buvo atvykę įmonei priklausančiu automobiliu Citroen Xantia (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įmonės vadovas A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) atvyko atskirai, įmonės automobiliu Ford Galaxy (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu 12 val. D. P. motopjūklu pjovė krūmus ir matavo medieną netoliese, pagal M. P. rašytinį pasiaiškinimą jis ir V. P. tvarkė šakas, atėjęs prie nupjautos pušies, sustojo parūkyti, tuomet virto nepjautas beržas. Įvykio vietoje pamatavus atstumą nustatyta, beržas augo 5,40 m., atstumu nuo anksčiau nupjautos pušies, viso beržo ilgis 11m. Griūnančio medžio kamienas lietė V. P. (D. P. rašytinis paaiškinimas), jis nugriuvo, pagal žodinį darbuotojų paaiškinimą griūdamas galva atsitrenkė į nupjautos pušies kelmą, prarado sąmonę (nuotr. Nr. 1). Nuvirtęs beržas buvo papuvęs, augo tarp kitų medžių ir krūmų (nuotr. Nr. 2 ir Nr. 3), miške nuo gausių kritulių gruntas buvo netvirtas. D. P. nubėgo prie automobilio iškvietė greitąją pagalbą, vėliau su M. P. nukentėjusįjį atnešė iki automobilio Citroen Xantia, kuriuo buvo atvykę į mišką, vežė iki Skiemonių, kur laukė medicinos pagalbos automobilis, nes kelias vedantis į kirtavietę buvo nepravažiuojamas . Anykščių raj. sav. ligoninėje 13:35 suteikta pirmoji pagalba, surašytas medicinos apžiūros aktas Nr. 85 neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti, nustatytas 0,79 promilių girtumas. Tą pačią dieną 19:04 val. V. P. atvežtas į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės, priėmimo – skubios pagalbos skyrių, pagal ligoninės išduotą pažymą, apie pakenkimo sveikatai sunkumą, trauma yra priskiriama prie sunkių. Įvykio metu V. P. apsauginio šalmo nedėvėjo, asmeninės apsaugos priemonės išduotos pasirašytinai 2017-02-21, šalmas buvo kirtavietėje. Visi darbuotojai 2017-12-12 buvo instruktuoti saugos ir sveikatos klausimais darbo vietoje, pasirašytinai. V. P. turėjo miško pjovėjo kvalifikaciją (paž. E Nr. (duomenys neskelbtini)) kirtavietėje kartais dirbdavo ir motopjūklu. Darbuotojai su darbo tvarkos taisyklėmis supažindinti pasirašytinai 2017-10-09. V. P. sveikata patikrinta, dirbant įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-03-10. Nelaimingo atsitikimo priežastys: Netinkamas darbo organizavimas. Įmonės vadovas nekontroliavo ir nepaskyrė miško ruošos darbų vadovo, tai yra nekontroliavo, kad miške pjovimo darbai būtų atliekami pagal nustatytus miško darbų saugos taisyklių reikalavimus, neužtikrino, kad medžių pjovimo zonoje spinduliu, ne mažesniu kaip dvigubas pjaunamo medžio aukštis, pirmiausia išimami pavojingi medžiai, vėliau kurių leidimo kryptys sutampa su pagrindine leidimo kryptimi, paskiausiai pjaunami tie, kurių leidimo kryptis nesutampa su pagrindine (b.t., l. 59-117 ).

2018-03-13 Nr.SD-37-3480 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus J. G. sprendimu , buvo pripažinta, kad įvykis darbe , kurio metu 2017-12-15 žalą sveikatai patyrė MB "(duomenys neskelbtini)" darbuotojas V. P., ištirtas nepažeidžiant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr.1118 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo", reikalavimų, todėl nėra pagrindo skirti papildomą įvykio darbe tyrimo.(b.t.I, l. 144-145).

2019-02-27 Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu buvo atmestas mažosios bendrijos "(duomenys neskelbtini)" skundas kaip nepagrįstas, kuriuo MB ‚(duomenys neskelbtini)" prašė panaikinti LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus J. G. 2018-03-13 sprendimą Nr.SD-37-3480 "Dėl įvykio darbe, įvykusio 2017-12-15 MB "(duomenys neskelbtini)" darbuotojui V. P., tyrimo" ir LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus K. U. 2018-01-29 parengto formos N-1 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr.1 11p.(b.t.2, l.92-98).

2018-07-31 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr.11-946(18 nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo dalinis mechanizmas buvo toks: dėl nenustatytų priežasčių su šaknimis papuvęs beržas kliudė beržo virtimo trajektorijoje buvusį V. P., dėl to darbuotojas patyrė sužalojimus. Tiriamuoju atveju tai, kad prieš pradedant medžių pjovimą, medžių pjovimo zonoje nebuvo pašalinti pavojingi medžiai (tiriamuoju atveju – papuvęs beržas), yra tiriamojo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga. Vykdyti darbai neatitiko Taisyklių [3] 38 p. nurodymo, kad medžių pjovimo zonoje spinduliu, ne mažesniu kaip dvigubas pjaunamų medžių aukštis, pirmiausia išimami pavojingi medžiai. Jeigu V. P. nelaimingo atsitikimo metu nedėvėjo apsauginio šalmo, tai ši aplinkybė neatitinka Taisyklių [3] 67 p. nurodymo, kad visi asmenys, esantys medienos ruošos darbo vietose, privalo dėvėti apsauginį šalmą. Jeigu miško kirtavietėje nebuvo paskirtas apmokytas ir atestuotas pavojingų darbų vadovas, tai neatitiko Taisyklių [3] 68 p. nurodymo, kad medžių pjovimui ir kitiems pavojingiems medienos ruošos (miško ruošos) darbams turi vadovauti apmokytas ir atestuotas bei turintis atitinkamą pažymėjimą pavojingų darbų vadovas. Jis atsakingas už darbų saugą darbo vietose (b.t.I , l. 133-137).

Miško ruošos darbų vadovo kompetenciją įt. A. B. įgijo 2018-02-20 , pažymėjimas G Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. rugpjūčio 28 d. ekspertizės akto Nr.11-1372(19) išvadoje nurodyta, kad 1)nelaimingo atsitikimo dalinis mechanizmas buvo toks: dėl nenustatytų 0priežasčių su šaknimis virtęs papuvęs beržas kliudė beržo virtimo trajektorijoje buvusį V. P., dėl to darbuotojas patyrė sužalojimus. Tiriamu atveju tai, kad prieš pradedant medžių pjovimą, medžių pjovimo zonoje nebuvo pašalinti pavojingi medžiai (tiriamuoju atveju – papuvęs beržas), yra tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga. Tai, kad V. P. nelaimingo atsitikimo metu nedėvėjo apsauginio šalmo, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, nes didino nelaimingo atsitikimo riziką. Jeigu miško kirtavietėje nebuvo paskirtas apmokytas ir atestuotas pavojingų darbų vadovas, tai organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui; 2)Vykdyti darbai neatitiko Miško darbų saugos taisyklių 38 p. nurodymo, kad medžių pjovimo zonoje spinduliu, ne mažesniu kaip dvigubas pjaunamų medžių aukštis, pirmiausia išimami pavojingi medžiai. Tai, kad V. P. nelaimingo atsitikimo metu nedėvėjo apsauginio šalmo, neatitiko Taisyklių 67 p. nurodymo, kad visi asmenys, esantys medienos ruošos darbo vietose, privalo dėvėti apsauginį šalmą. Jeigu miško kirtavietėje nebuvo paskirtas apmokytas ir atestuotas pavojingų darbų vadovas, tai neatitiko Taisyklių 68 p. nurodymo, kad medžių pjovimui ir kitiems pavojingiems medienos ruošos (miško ruošos) darbams turi vadovauti apmokytas ir atestuotas bei turintis atitinkamą pažymėjimą pavojingų darbų vadovas. Jis atsakingas už darbų saugą darbo vietose; 3) Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra dokumento, kuriame būtų nustatyta MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų instruktavimo tvarka, todėl negalima nustatyti, ar V. P. instruktavimas atitiko įmonėje nustatytą tvarką; 4)jeigu V. P. išduotos AAP buvo paženklintos CE ženklu ir turėjo EB atitikties deklaraciją, įrodančią, kad atitinka techninio reglamento „Asmeninės apsauginės priemonės“ II prie nustatytus saugos ir sveikatos reikalavimus, tai tokiu atveju būtų pagrindo teigti, kad V. P. buvo aprūpintas AAP (tame tarpe ir apsauginiu šalmu), kurios atitinka Nuostatų 7.16 p. reikalavimus ir yra tinkamos naudoti Europos Bendrijos šalyse vykdant miško kirtimo darbus; 4) V. P. patirtos galvos traumos lokalizacija ir pobūdis rodo, kad ji įvyko nuo lokalaus, kieto ir riboto daikto trauminio poveikio į viršugalvio sritį. Tokia trauma nėra paaiškinama asmeniui, dėvėjusiam šalmą, todėl galima teigti, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo be šalmo; 5) V. P. nagrinėjamo įvykio metu patyrė naują galvos traumą, kuri nėra priežastiniame ryšyje su ankstesne galvos trauma (b.t.2, l.167-171).

Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris būdamas darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu, pažeidė darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Ši įstatymo nuostata reiškia, jog už saugių darbo sąlygų sukūrimą yra atsakingas darbdavys ar jam įgaliotas asmuo, kuriam ir tenka atsakomybė, jei dėl teisės aktuose numatytų reikalavimų saugioms darbo sąlygoms nebuvimo įmonėje, ar jų nepakankamo įdiegimo, įvyksta nelaimingas atsitikimas. Darbdavys paminėtomis sąlygomis neatsako, jei jis nustatyta tvarka yra perdavęs savo pareigas darbų saugos srityje jo įgaliotam asmeniui. Taigi Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas yra specialusis – darbdavys (įmonės vadovas) arba jo įgaliotas įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje asmuo. Minėto nusikaltimo objektyvioji pusė gali pasireikšti ir veikimu, ir neveikimu, tačiau ji bet kuriuo atveju siejama su darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos saugos darbe reikalavimų pažeidimu; pavojingais padariniais – nelaimingo atsitikimo žmonėms, avarijos ar kitokių sunkių padarinių kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu.

Iš byloje esamų ištirtų įrodymų, tai liudytojų, nukentėjusiojo atstovės paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu teismas laiko nustatytu, jog kaltinamasis pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui. Tai pasireiškė tuo, kad kaltinamasis A. B., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nepaskyręs vadovo pavojingiems darbams ir pats vadovaudamas medžių pjovimo darbams, būdamas neapmokytas ir neatestuotas bei neturintis atitinkamo pažymėjimo pavojingiems darbams kaip jų vadovas, būdamas atsakingas už darbų saugą darbo vietoje, elgdamasis nerūpestingai, nekontroliavo, kaip darbuotojas laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų, bei neužtikrino, kad darbuotojas šių reikalavimų laikytųsi ir ko pasekoje įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui - 2017 m. gruodžio 15 d. apie 13 val. pagalbiniam darbininkui V. P. būnant darbo vietoje, miško kirtavietėje, užvirto papuvęs beržas ir nukentėjusiajam V. P. sunkiai sutrikdyta sveikata, ir tokiu būdu netinkamai organizuodamas miško ruošos darbus dėl saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2003-07-01 Nr. IX-1672 su vėlesniais pakeitimais) 11 straipsnio 1 dalies, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais ir Miškų darbų saugos taisyklių DT-96 (LR miškų ūkio ministerija 1996-11-25 įsakymas Nr. 208) 38 punkto, numatančio, kad medžių pjovimo zonoje spinduliu, ne mažesniu kaip dvigubas pjaunamų medžių aukštis, pirmiausia išimami pavojingi medžiai, vėliau – kurių leidimo kryptis sutampa su pagrindine leidimo kryptimi, paskiausiai pjaunami tie, kurių leidimo kryptis nesutampa su pagrindine ir pagrindinę medžių leidimo kryptį nustato pavojingų darbų vadovas, ir 68 punkto, numatančio, kad ,,Medžių pjovimui <...> – turi vadovauti apmokytas ir atestuotas bei turintis atitinkamą pažymėjimą pavojingų darbų vadovas. Jis atsakingas už darbų saugą darbo vietose“. Pagal Taisyklių nuostatas pavojingų darbų vadovas turi kontroliuoti, kad visi laikytųsi darbų saugos reikalavimų, prireikus instruktuoti juos vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti darbus. Taigi, nustatyta, kad darbdaviui pažeidus darbų saugos įstatymų reikalavimus, kilo nelaimingas atsitikimas darbe, kurio pasekmė sunkus sveikatos sutrikdymas darbuotojui.

Lietuvos teismo centro ekspertizės 2019-08-28 akte Nr.11-1372(19) taip pat nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys – netinkamas darbų organizavimas – jeigu miško kirtavietėje nebuvo paskirtas apmokytas ir atestuotas pavojingų darbų vadovas, tai organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui; vykdyti darbai neatitiko taisyklių 38 punkto reikalavimų, kad medžių pjovimo zonoje spinduliu, nemažesniu kaip dvigubas pjaunamų medžių aukštis, pirmiausia išimami pavojingi medžiai. (b.t.2, l.171).