Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina Giedrė, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant ieškovei A. M., atsakovui N. M., institucijos, teikiančios išvadą, atstovei V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui N. M. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu (2-5 b.l.) atsakovui N. M. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Prašė nutraukti 2012-02-18 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką (įrašo Nr. 61) dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko K. M. gyvenamąją vietą su ieškove, neterminuotai apriboti atsakovo valdžią dukters K. M. atžvilgiu. Nurodė, jog atsakovo agresyvus elgesys šeimoje prasidėjo nuo 2012 metų, pasireikšdavo vartojant alkoholį, išgėrimai dažnėjo ir tapo viena iš santuokos nutraukimo priežasčių. Taip pat nurodė, jog atsakovas prieš ieškovę naudojo fizinį smurtą dėl ko atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl dažno ieškovo girtavimo ir agresyvaus elgesio su ieškovę nepilnamečių vaikų akivaizdoje, ieškovė prašė nutraukti santuoką, nes su vaikais namuose jaučiasi nesaugi, šiuo metu gyvena Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centre. Ieškovė taip pat prašė neterminuotai apriboti atsakovo valdžią nepilnametės dukros atžvilgiu. Motyvavo atsakovo piktnaudžiavimu alkoholiu, neigiamu poveikiu dukros raidai, nes neblaivaus lankėsi darželyje, dėl ko vaikas patirdavo stresą ir išgąstį. Taip pat pažymėjo, jog atsakovas linkęs į savęs žalojimą, ką patvirtina medicininių dokumentų išrašai. Pažymėjo, jog siekiant apsaugoti nepilnametės dukros bei ieškovės interesus dėl atsakovo žiauraus elgesio su sutuoktine, yra pagrindas pripažinti, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Atsakovas N.M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu visiškai sutiko.

Institucijos atstovė ieškinį prašė tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys susituokė 2012-02-18 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 61 (b.l. 8). Šalys būdamos santuokoje neįgijo nekilnojamojo turto (b.l. 14-15). VĮ „Regitra“ duomenimis bylos šalys transporto priemonių savo vardu neįregistravo. (b.l. 16-17). Bylos duomenimis, ieškovė su atsakovu augina nepilnametę dukrą K. M. (b.l. 11).

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu gyvena atskirai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 str. nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena, nei ieškovė, nei atsakovas nenori taikytis, per visą bylos nagrinėjimo teisme metu laiką šalys nebandė susisiekti ir išspręsti kilusias problemas bei susitaikyti, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas prieš ieškovę naudodavo smurtą.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka-sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 str. (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalimi nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Taip pat kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

Ieškovė nurodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas ne kartą smurtavo prieš ieškovę. Tą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. (b.l. 27-30; 31-33; 34; 35-37). CK 3.61 str. 3 d. nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais. Iš byloje esančių duomenų, nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu ne kartą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kas patvirtina faktą, dėl atsakovo žiauraus elgesio prieš ieškovę. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. (CPK 185 str. 1 d.) Asmuo pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį atsakovo kaltės įrodinėti neturi – ji yra preziumuojama. Ieškovui pakanka įrodyti faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija. Faktą įrodžius, pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Teismo posėdžio metu atsakovas ieškovės reikalavimų neginčijo, sutiko su ieškiniu, todėl, atsižvelgiant į bylos medžiagą bei teismo posėdžio metu pateiktus šalių parodymus, teismas vertina, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių – N. M. kaltės.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Ieškovė prašo neterminuotai apriboti atsakovo N. M. valdžią dukters K. M. atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos Šeimos teisė XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios apribojimo rūšis - vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.179, 3.180 str.). Abi šios priemonės yra skirtos vaiko teisių ir interesų apsaugai. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str.1, 2 d.). CK 3.181 str. 2 d. numato, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

CK 3.180 str., reglamentuojančiame tėvų valdžios apribojimo sąlygas, būdus ir pasekmes, yra nurodyta, kad tėvų ar vieno iš tėvų valdžia neterminuotai apribota gali būti tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtintos tėvų pareigos auklėti ir išlaikyti savo vaikus vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją - tėvų valdžios apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Be to, šios kategorijos bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio CK 3.180 str. įtvirtintos teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais, tinkamai juos auklėti. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002; 2008-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008).

Ištirtų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad atsakovas N. M. nesirūpino savo dukterimi K. M., nedalyvavo bei nedalyvauja jos auklėjime, netinkamai vykdė pareigą išlaikyti ją materialiai. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei ir nepilnamete dukrai K. M. bei kitam sūnui iš pirmosios santuokos yra teikiama apgyvendinimo krizių centre paslauga. Ieškovė posėdžio metu nurodė, jog atsakovas savo elgesiu ir gyvenimo būdu neigiamai veikia dukros raidą ir vystymąsi, ką patvirtina byloje pateikti nutarimai dėl ikiteisminių. Atsakovas N. M. sutiko su šiuo reikalavimu, pripažino ir suprato, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo pasekmes. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė posėdžio metu sutiko su ieškovės reikalavimu apriboti tėvo valdžią. Paaiškino, kad atsakovas niekur nedirba, dėl savo įdingo gyvenimo būdo dėl kurio ne kartą į atsakovo gyvenamąją vietą, kur tuo metu gyveno nepilnametė dukra ir ieškovė buvo kviečiama policija dėl atsakovo veiksmų esant neblaiviam, nurodo, jog šią aplinkybė patvirtino kaimynai, todėl, šiuo ir kitais pagrindais neigiamai veikia nepilnametės dukros raidą, jos psichologinę būseną. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas nedirba (b.l.81). Atsižvelgiant į šį faktu negali būti užtikrina atsakovo materialinis išlaikymas savo dukrai. Posėdžio metu atsakovas to neginčijo. Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre ieškovei nuo 2014 m. liepos 31 d. iki 2015 m. kovo 27 d. dėl patiriamo psichologinio, fizinio, seksualinio ir ekonominio smurto nuo savo sutuoktinio N. M. buvo teikiama psichosocialinės pagalbos paslauga. (b.l.76). Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Atsižvelgiant į atsakovo N. M. elgiasį nepilnametės K. M. atžvilgiu ir į Civilinio kodekso 3.180 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad atsakovas daro žalą K. M., neigiamai veikia jos psichologinę būseną, todėl yra pagrindas apriboti tėvo valdžią. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepilnametei K. M. nustatyti mišrūs specifiniai raidos sutrikimai, todėl bet koks neigiamas poveikis iš šalies ar artimoje aplinkoje esančių asmenų yra žalingas vaiko raidai. (b.l.22). Pažymėtina, jog atsakovas nedirba, nėra duomenų, kad vykdytų savo kaip tėvo pareigas savo nepilnametės dukros atžvilgiu. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdžio metu sutiko su ieškinio reikalavimais, todėl nėra duomenų, jog esama padėtis pagerės ar galėtų pagerėti artimiausiu metu. Atsižvelgiant į tai, yra teisinis ir faktinis pagrindas ieškovės prašymu neterminuotai apriboti atsakovo N. M. valdžią nepilnametės dukros atžvilgiu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas N. M. elgiasi neatsakingai, nevykdo savo pareigos tinkamai auklėti dukrą, nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametę dukrą, rūpintis jos sveikata, išlaikyti ją atsižvelgiant į jos fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 str. 1 d., 20 str. 1 p.), todėl ieškovė pagrįstai prašo neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią. Atsakovo N. M. tėvo valdžia nepilnametės dukros K. M. atžvilgiu apribotina.

Atsakovo. N. M. sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu (CK 3.180 str. 3 d.). Taip pat nustatytina, jog nepilnametės K. M. vienintelė globėja yra jos mama A. M..

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Proceso įstatymas reikalauja, kad nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas (LR CPK 382 str. 3 p.). Byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl sutuoktinių dukros K. M., gim.(duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo. Vienas iš vaiko interesų turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką. Todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išlaikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų būtinybė įtvirtinta ir CK 3.169 str. 2 d., kurioje pasakyta, kad kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi atsižvelgti į šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; 2) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) vaiko norus ir pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007) Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog K. M. faktiškai gyvena su savo motina, t.y. ieškove A. M.. Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė nurodė teismui, kad nusiskundimų dėl ieškovės elgesio auklėjant, bendraujant su nepilnamečiu vaiku nėra gavę, palaiko ieškovės prašymą dėl nepilnametės K. M. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Nurodė, jog atsakovas savo elgesiu neigiamai veikia dukros raidą, netinkamai vykdo savo kaip tėvo pareigas, todėl teisinga apriboti tėvo valdžią nepilnametei dukrai. Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium gyvenančių tėvo ir motinos ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nenustatyta, kad K. M. gyvenimas su mama prieštarautų vaiko interesams. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, nepateikta jokių įrodymų, paneigiančių galimybę nustatyti K. M. gyvenamąją vietą su mama, t.y. ieškove. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes nepilnametės K. M. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina A. M.. Pažymėtina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas gali būti pakeistas, jeigu teismas nustatys pasikeitusias aplinkybes.

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nenustačius, jog atsakovei būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo atsakovei sau išlaikymo nereikalaujant, jai išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškinio duomenimis, ieškovė išlaikymo dukrai priteisti iš atsakovo neprašo. Šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus lemia šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normų ginamos vertybės. Šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba didina viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu, teismas taip pat turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notaro, arba yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl bendro turto padalijimo. (CPK 541 str. 2 d.). CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus, t. y. turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, tik tuo atveju, jeigu, teismo nuomone, tam yra būtinybė siekiant teisingai išspręsti bylą. Ši įstatymo nuostata yra viena iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir gali būti aiškinama kaip suteikianti teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Teismas turi teisę, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Šią teismo teisę sudaro ne tik galimybė patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta, bet taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir paaiškėjusias bylos aplinkybes, teismas turi teisę atlikti CPK 376 str. 3 dalyje. Kadangi ieškovė neprašo išlaikymo nepilnamtei dukrai priteisimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovės materialinė padėtis sunki, viena augina ne tik K. M., bet taip pat ir sūnų iš pirmosios santuokos, atsižvelgdamas į vaiko interesus, teismas išeina už ieškinio ribų ir nusprendžia priteisti išlaikymą nepilnametei K. M. iš tėvo N. M. po 150,00 Eur mokamų periodinių išmokų kas mėnesį iki K. M. pilnametystės. Pažymėtina, kad šalims išlieka teisė ir vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).

Dėl santuokinio turto padalijimo

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos metu bendro kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo. (b.l.14-17). Byloje nėra duomenų apie bendrus šalių kreditorius bei šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, sutuoktinių bendras turtas nedalintinas nesat dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nustatyta, jog ieškovės prašymu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi atleido ieškovė nuo likusios 103,00 Eur žyminio mokesčio dalies už ieškinį. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Kadangi ieškinyje buvo pateikti keli savarankiški reikalavimai apmokestinami 41,00 Eur žyminiu mokesčiu, bendra ieškinio suma yra 123,00 Eur. (CPK 85 str. 1 d., 10 p., 80 str. 1 d. 5. p.). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio, likusi 103,00 Eur žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovo valstybės naudai. Pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 20,00 Eur žyminį mokestį, ieškinys patenkintas visiškai, todėl minėtos bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 385 str., 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio – N. M. kaltės.

Santuoką tarp N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), sudarytą 2012-02-18 ir įregistruotą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti.

Nustatyti nepilnametės K. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina, t.y. ieškove A. M..

Priteisti iš atsakovo N. M. a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai K. M. išlaikymą po 150,00 Eur kas mėnesį periodinių išmokų iki vaikas sulauks pilnametystės.

Panaikinti 2015-05-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Priteisti iš atsakovo N. M. 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. M. naudai.

Iš atsakovo N. M. priteisti valstybei 103,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.