- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-19
- Bylos Nr.
- 2S-934-467/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00941-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- V. S., N. S.
- Atsakovas
- M. M.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.9Kiti atsisakymo priimti ieškinį atvejai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. S. ir N. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutarties laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui ieškovų V. S. ir N. S. ieškinį atsakovei M. M. dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. S. ir N. S. 2017 m. sausio 9 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei M. M., prašydami pripažinti 2010-07-10 jungtinės veiklos sutartį niekine ir negaliojančia.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartimi konstatavo ieškinio trūkumus. Teismas nurodė, kad ieškinyje teigiama, kad atsakovė ginčijamos jungtinės veiklos sutarties pagrindu yra įregistravusi daiktines teises į ½ dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau namo teisinės registracijos ieškovai neginčija. Ieškovai, ginčydami sandorį dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo, nepasisako dėl sandorio negaliojimo pasekmių, t.y. dėl restitucijos, kaip tai numato CK 1.80 straipsnio 2 dalis.
3. Teismas nurodė, kad ieškinys privalo atitikti proceso normų nustatytus formalius reikalavimus, jame turėtų būti nurodyta, kokio materialinio teisinio rezultato yra siekiama, iškeliant bylą, ir turi būti aišku, kokias teisines pasekmes ieškovams sukurs ieškinio patenkinimas. Toks ieškinio reikalavimas, kurį reiškia ieškovai, minėtų ieškinio reikalavimų neatitinka.
4. Be to teismas nurodė, kad, remiantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktu, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu laikytinas turtiniu. Ieškinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu, pripažinus sandorį negaliojančiu, būtų taikoma restitucija. Šiuo atveju ieškovai sumokėjo tik 29,55 EUR žyminį mokestį. Šis ieškinio trūkumas taip pat šalintinas.
Šalies argumentai
5. Ieškovai V. S. ir N. S. 2017 m. sausio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2010-07-10 jungtinės veiklos sutartį niekine ir negaliojančia. Ieškovai laikė, kad teismo nurodytų trūkumų ieškinys neturi, ieškovai turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą.
6. Nurodė, kad teismui patenkinus ieškinį, ieškovams atsiras galimybė kreiptis į VĮ Registrų centrą su prašymu panaikinti teisinę registraciją pagal 2010-07-01 jungtinės veiklos sutartį ir toliau bus vykdoma teisinė registracija pagal faktinius piniginius įnašus į namo statybą.
7. Ieškovai taip pat laiko, kad reikalavimas dėl sutarties panaikinimo nėra turtinio pobūdžio, kadangi sutartis nėra įkainota ar nurodyta jos vertė, tai tik susitarimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartimi nutarė ieškovų V. S. ir N. S. ieškinį atsakovei M. M. dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia laikyti nepaduotu ir su visais priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.
9. Teismas konstatavo, kad ieškovai pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame iš esmės į teismo nurodytus trūkumus neatsižvelgė. Teismas akcentavo, kad nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodoma, jog nuosavybės teisė į gyvenamojo namo (4400-2110-9151) ½ dalį įregistruota ieškovams N. ir V. S., ½ dalis – M. M. – ieškovų 2016 -08-05 mirusio sūnaus S. buvusiai sugyventinei. Iš nurodyto išrašo matyti, kad daiktinių teisių į nurodytą turtą įregistravimo pagrindu buvo 2010-07-10 šalių sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kurią prašoma pripažinti negaliojančia. Tačiau papildomų reikalavimų nesuformuluota, todėl neaišku, kokias pažeistas subjektines teises siekia ieškovai apginti bei kokias teisines pasekmes jiems sukurs ieškinio patenkinimas.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotame 2010-10-11 statybos leidime statytojais nurodyti tiek ieškovai, tiek ir atsakovė, tuo laiku gyvenę (duomenys neskelbtini), o žemės sklypas šalių įsigytas 2010-05-12 pirkimo-pardavimo sutartimi lygiomis dalimis. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atskiruoju skundu ieškovai V. S. ir N. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
12. Apeliantai laiko, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartimi nustatytų trūkumų ieškinys neturi, ieškovas turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą, gyvenamasis namas įregistruotas lygiomis dalimis nepagrįstai, o nuginčijus jungtinės veiklos sutartį, jie galėtų daiktines teises registruoti pagal kiekvieno statytojo faktinį indėlį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Atskirasis skundas tenkintinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad ieškovų atskirasis skundas iš esmės sudaro pakankamą pagrindą apskųstą teismo nutartį panaikinti.
16. Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galimai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą (ieškinį, pareiškimą, skundą), kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą).
17. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu (CPK 115 str. 2, 3 dalys).
18. Pagal teismų praktiką ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos gali būti taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovai V. S. ir N. S. 2017 m. sausio 9 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei M. M., prašydami pripažinti 2010-07-10 jungtinės veiklos sutartį niekine ir negaliojančia. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartimi konstatavo šio ieškinio trūkumus. Nurodyta nutartis ieškovų apskųsta nebuvo, yra įsiteisėjusi ir vykdytina.
20. Vykdydami šią nutartį, ieškovai pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2010-07-10 jungtinės veiklos sutartį niekine ir negaliojančia, nurodė, kad sutartis buvo sudaryta per įgaliotą asmenį S. S., tačiau ieškovai, sudarydami šią sutartį, neišreiškė savo tikrosios valios, kadangi nei viena iš šalių nebuvo davusi įgaliojimo S. S. veikti jų vardu. Taigi patikslintame ieškinyje yra nurodytas ieškinio dalykas, t.y. ko siekiama pareikštu reikalavimu ir ieškinio pagrindas, t.y. faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą.
21. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad patikslintame ieškinyje nepašalintas trūkumas, kadangi ieškiniu nepasisakoma dėl sandorio negaliojimo pasekmių. Tačiau toks teismo vertinimas neatitinka teismų praktikos - konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti jo teisines pasekmes teismas privalo ex officio (CK 1.78 str. 5 d.), t. y. šiuo atveju teismas nevaržomas ieškinio dalyko ir ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 355/2009; 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-701/2016).
22. Pirmosios instancijos teismas taip pat laikė, kad už paduodamą ieškinį nėra sumokėtas žyminis mokestis. Tačiau žyminio mokesčio dydis nagrinėjamu atveju turėtų būti paskaičiuotas pagal nekilnojamojo turto vertę, t.y. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ginčijamos dalies vertę. Kadangi ieškinio pateikimo metu nėra žinoma tiksli šio turto dalies vertė, taikytinas CPK 86 straipsnis, kuris nustato, kad, jeigu ieškinio pareiškimo metu ieškinio sumą nustatyti sunku, žyminio mokesčio dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka nustato teismas, o paskui papildomai sumokamas žyminis mokestis pagal ieškinio sumą, kurią nustato teismas.
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė mokėtino žyminio mokesčio dydžio, taigi nepagrįstai sprendė, kad patikslintu ieškiniu trūkumai dėl žyminio mokesčio sumokėjimo nebuvo pašalinti.
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kur yra išaiškinta, kad, esant tam tikriems neaiškumams, nelemiantiems esminio ieškinio pagrindo ir dalyko neaiškumo, ir nepavykstant jų pašalinti per trūkumų šalinimo institutą, jie gali būti išaiškinti teismo posėdžio metu ir priklausomai nuo apelianto, o taip pat kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų bei įrodymų, gali būti išspręsta, kam ir kokie jo reikalavimai yra (ne) pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-829/2012; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1005-180/2017; kt.).
25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepagrįstai pripažino ieškovų V. S. ir N. S. ieškinį nepaduotu ir jį grąžino ieškovams, taip apribodamas jų teisę į veiksmingą teisminę gynybą.
26. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, dėl to atskirasis skundas tenkinamas ir ieškovų V. S. ir N. S. ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir ieškovų V. S. ir N. S. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.