Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „EDS Invest“ ieškinį atsakovei J. F. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

7. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė su pradiniu kreditoriumi UAB „Moment Credit“ 2021 m. gruodžio 29 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei bendrą 750 Eur kredito sumą, pagal vartojimo kredito sutartį finansuojama, pervedama į sąskaitą, suma – 250 Eur, 24 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 410,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma – 45,99 procentai), 126,72 Eur Sutarties sudarymo mokesčio Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais (iki 2023 m. gruodžio 29 d.). Atsakovei tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, 2023 m. birželio 30 d. pradinis kreditorius Sutartį su atsakove nutraukė. Pradinis kreditorius UAB „Moment Credit“ 2023 m. kovo 1 d. KRA pagrindinės sandorio sutarties patvirtinimu ir pagal jį sudarytu 2023 m. kovo 27 d. sandorio Nr. 1 pagrindu perleido visas teises ir pareigas, kylančias iš 2021 m. gruodžio 29 d. vartojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Kalfo“. 2023 m. kovo 15 d. tarp UAB „Kalfo“ ir ieškovės sudaryta Reikalavimo teisių į skolas perleidimo sutartis Nr. 2023/03/15, pagal kurią UAB „Kalfo“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą. Atsakovė apie kreditoriaus pasikeitimą informuota 2023 m. liepos 18 d. pranešimu, išsiųstu atsakovės gyvenamosios vietos adresu. Duomenų, jog atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra.

8. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Ieškovė laikytina turinčia teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti pastarosios pagal Sutartį neįvykdytas prievoles.

Dėl negrąžinto kredito priteisimo.

9. Ištyrus ir formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudarytos Sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4 straipsniai, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

10. Įstatyme numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

11. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama.

12. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuojama, kad pradinis kreditorius, patikrinęs atsakovės kreditingumą, suteikė atsakovei kreditą, tačiau atsakovė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovė pažeidė prievolę. Atsakovė atsiliepime tik deklaratyviai teigia, jog neatsimenanti, jog būtų sudariusi vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu yra susidaręs įsiskolinimas, nebuvo vertinamas jos kreditingumas, sutinka padengti skolos likutį, tačiau nesutinka su priskaičiuotais delspinigiais bei nurodo, jog ieškovė apie skolinį įsipareigojimą tinkamai neinformavo. Priešingai nei teigia atsakovė, iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad išsamus atsakovės kreditingumo vertinimas buvo atliktas 2021 m. gruodžio 29 d. (2025 m. sausio 15 d. protokolas dėl kliento kreditingumo vertinimo prieš sudarant vartojimo kredito sutartį), įvertintos atsakovės gaunamos pajamos, turimi įsipareigojimai, patikrinti Registrų duomenys ir kt. 2021 m. gruodžio 29 d. su atsakove buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. gruodžio 29 d. AB „Swedbank“ mokėjimo pavedimu į atsakovės sąskaitą buvo pervesta pagal vartojimo kredito sutartį finansuojama, pervedama į sąskaitą, suma – 250 Eur. Taigi, vartojimo kredito sutarties sudarymo faktas yra įrodytas. Teismo vertinimu, ieškovė tinkamai atliko atsakovės kreditingumo vertinimą, šalys sudarė vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei kreditą, todėl atsakovės teiginiai, jog kreditingumo vertinimas nebuvo atliktas ir, juo labiau, jog su atsakove nebuvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, laikytini nepagrįstais.

13. Taip pat nesutiktina su atsakovės teiginiu, jog ieškovė apie skolinį įsipareigojimą atsakovės tinkamai neinformavo. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 2023 m. birželio 30 d. sms žinute atsakovė informuota apie Sutarties nutraukimą, kurioje buvo nurodyta skolinio įsipareigojimo suma (565,23 Eur), 2023 m. liepos 18 d. pranešimu atsakovę informavo apie kreditoriaus pasikeitimą, kuris buvo išsiųstas atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), atsakovės el. paštu (duomenys neskelbtini) bei sms žinutės pranešimai dėl vėluojamų mokėti įmokų ir skolos sumokėjimo atsakovei išsiųsti 2023 m. rugpjūčio 3 d., 10 d., 2023 m. rugsėjo 25 d., 2023 m. spalio 2 d., 10 d., 23 d., 30 d., 2023 m. lapkričio 6 d., 14 d., 20 d., 27 d., 2023 m. gruodžio 4 d., 11 d., 18 d., 2024 m. sausio 2 d., 8 d., 22 d., 29 d., 2024 m. vasario 5 d., 12 d., 2024 m. kovo 4 d., 204 m. rugsėjo 4 d., 2024 m. spalio 22 d. Taigi, atsakovė buvo tinkamai informuota apie skolinius įsipareigojimus ieškovei, tačiau sutartinių įsipareigojimų nevykdė, nors atsakovė nurodė, kad ji sutinka sumokėti skolos likutį, bet nesutinka su paskaičiuotomis netesybomis, tačiau atsakovė byloje nepateikė įrodymų apie atliktus mokėjimus, taip pat nėra duomenų, kad atsakovė su ieškove atsiskaitė, todėl ieškovė pagrįstai prašo priteisti sumas pagal vartojimo kredito sutarties sąlygas (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis yra nutraukta ir yra pasibaigęs atsakovei suteikto kredito grąžinimo terminas, iš atsakovės ieškovei priteisiamas 427,42 Eur dydžio negrąžintas kreditas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis).

Dėl Sutarties sudarymo mokesčio priteisimo.

14. Ieškovė taip pat prašo priteisti 56,50 Eur Sutarties sudarymo mokesčio.

15. Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.13 punktas numato, kad Sutarties sudarymo mokestis – vienkartinis kliento mokamas Sutarties sudarymo mokestis, kuris yra priskaičiuojamas Specialiųjų sąlygų sudarymo metu, įskaitomas į finansuojamą sumą ir paskirstomas įmokose vienodomis dalimis. Sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas Specialiosiose sąlygose. Šalys Sutartyje susitarė, kad Sutarties sudarymo mokestis yra 126,72 Eur, kuris išdėstytas fiksuota 5,28 Eur suma per mėnesį visam kredito sutarties laikotarpiui ir įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.15 punktą, kredito kaina - tai palūkanų suma, taip pat sutarties sudarymo mokestis ir administravimo mokestis, kuriuos klientas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi kreditu. Nutraukus Sutartį, ieškovė įgijo teisę skaičiuoti Sutarties sudarymo mokestį, kurio dydis šiuo atveju sudaro - 56,50 Eur. Atsakovė tinkamai ir laiku nevykdė savo sutartinių prievolių, todėl iš atsakovės priteisiama ieškovei 56,50 Eur sutarties sudarymo mokesčio (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.189, 6.200, 6.205 straipsniai).

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo.

16. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 68,80 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. birželio 30 d.).

17. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).

18. Naujai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

19. Pagal tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus sudarytos Sutarties Specialiąsias sąlygas atsakovė įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 45,99 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pagal tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudarytos Sutarties sąlygas kreditą ir palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2023 m. gruodžio 29 d. Sutartį nutraukus nuo 2023 m. birželio 30 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 68,80 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. birželio 30 d.). Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis šalių sudarytos Sutarties mokėjimo grafiku, pripažįstama, kad ieškovės reikalavimas priteisti 68,80 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. birželio 30 d.), yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.874 straipsnio 2 dalis).

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.

20. Ieškovė prašo priteisti 25,49 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. birželio 30 d.), pradedant skaičiuoti nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 29 d.).

21. Jau minėta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

23. Pagal Sutartį vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas per 24 mėnesių terminą, t. y. iki 2023 m. gruodžio 29 d. Atsižvelgiant į tai, ieškovė tikėjosi bei planavo gauti pajamas iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos. Kadangi atsakovė tinkamai Sutarties sąlygų nevykdė, pradinė kreditorė nuo 2023 m. birželio 30 d. nutraukė su atsakove sudarytą Sutartį. Šiuo atveju formaliai nustatyta, kad Sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių laiku nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Taigi byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovei civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

25. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

26. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22 Eur žyminis mokestis. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 22 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27. Teismas šioje byloje patyrė 23,79 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės J. F. 427,42 Eur (keturių šimtų dvidešimt septynių eurų 42 ct) negrąžinto kredito, 68,80 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų 80 ct) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. birželio 30 d.), 56,50 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 50 ct) Sutarties sudarymo mokesčio, 25,49 Eur (dvidešimt penkių eurų 49 ct) negautų pajamų, paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. birželio 30 d.), pradedant skaičiuoti nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 29 d.), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 578,21 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 21 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei UAB „EDS Invest“.

Priteisti iš atsakovės J. F. 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.