- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-20
- Bylos Nr.
- I-2857-162/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01587-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro
- Atsakovas
- I. A.
2016 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei I. A. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 89,91 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. Nurodo, kad 13,16 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės kaip aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto dalies savininkės ir 76,75 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos kaip nekilnojamojo turto dalies paveldėtojos, kuri liko nesumokėta turto palikėjo V. A.
Pareiškėja prašyme nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Nurodo, kad Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko ir Testamentų registro išrašai įrodo, jog atsakovė dalį nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjo 2015 m. balandžio 24 d. mirus V. A.
Akcentuoja, kad komunalinių atliekų turėtojui yra numatyta pareiga subjektui, tvarkančiam komunalinių atliekų turėtojų registro duomenis, pranešti apie duomenų pasikeitimą. Teigia, jog tik pradėjus ruošti dokumentus teismui paaiškėjo, kad yra pasikeitęs buto savininkas, tai yra atsakovė neinformavo pareiškėjos apie paveldėtą turtą ir atsiradusią mokestinę pareigą. Nekilnojamojo turto adresu buvo siunčiami priminimai sumokėti vietinę rinkliavą, kuriuose buvo aiškiai nurodyta V. A. skola, todėl mano, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie turto palikėjo vietinės rinkliavos skolą.
Pareiškėjos atstovas ir atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (paskelbta specialiame internetiniame teismų tinklapyje, b. l. 18). Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis, 78 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251; 2013 m. lapkričio 28 d. Nr. T2-301; 2014 m. spalio 23 d. Nr. T2-274) (minėti aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Pareiškėja atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (su vėlesniais pakeitimais). Remiantis aptartu reglamentavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
Pareiškėja atsakovei apskaičiavo mokėtiną vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. Pareiškėja, prašydama priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą, teismui pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b. l. 9), kuriame nurodyta, jog nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą – 56/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini) (bendras buto plotas 34,54 kv. m.), buvo įregistruotos V. A., o 2015 m. liepos 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 7015 pagrindu įregistruotos atsakovei. Gyventojų registro tarnybos išrašu nustatyta, kad V. A. 2015 m. balandžio 24 d. mirė (b. l. 11). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad atsakovė I. A. palikimą priėmė 2015 m. gegužės 21 d. (b. l. 12). Atsakovė jai priklausančią turto dalį pardavė 2016 m. vasario 19 d.
Pareiškėja prašo 13,16 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisti iš atsakovės kaip minėto nekilnojamojo turto dalies savininkės ir 76,75 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos kaip nekilnojamojo turto dalies paveldėtojos, kuri liko nesumokėta turto palikėjo V. A. – viso 89,91 Eur.
Vertintina tai, jog pagal savo prigimtį ir esmę teisiniai santykiai, kurie susiklosto vietinės rinkliavos mokėjimo srityje yra mokestiniai teisiniai santykiai, kuriuos atitinkamai reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Mokesčių administravimo įstatymas. Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnyje nustatyta, jog mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 2 punktas 5.3 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėta turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, 2015 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-1682-575/2015). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovei prievolė mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už butą, esantį (duomenys neskelbtini), apima ne tik laikotarpį, kai jai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu įregistruotos nuosavybės teisės (t. y. 2015 m. liepos 28 d.), bet ir laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 28 d., t. y. iki palikėjo mirties atsiradusią prievolę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-1785-575/2015 ir Nr. A-1682-575/2015).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. D1-950 patvirtintas Komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarkos aprašas nustato savivaldybės ar savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus vykdomą komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarką. Komunalinių atliekų turėtojui yra numatyta pareiga raštu, žodžiu, el. paštu subjektui, tvarkančiam komunalinių atliekų turėtojų registro duomenis, pranešti apie duomenų (t. y. komunalinių atliekų turėtojo vardo, pavardės, gimimo datos bei nekilnojamojo turto objekto adreso) pasikeitimą. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija) patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai analogiškai įtvirtina pareigą naujiems nekilnojamojo turto savininkams pranešti apie pasikeitusį vietinės rinkliavos mokėtoją (Nuostatų 43.3 punktas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė butų informavusi pareiškėją apie paveldėtą turtą ir atsiradusią mokestinę pareigą. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), buvo siunčiami priminimai sumokėti vietinę rinkliavą (b. l. 16-18), kuriuose buvo nurodyta V. A. skola, todėl sprendžiama, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie palikėjo V. A. vietinės rinkliavos įsiskolinimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016 konstatavo, kad vietinės rinkliavos administratoriaus siunčiami mokėjimo pranešimai, kuriuose aiškiai nurodytas nekilnojamojo turto objektas, išskirta nesumokėta vietinės rinkliavos suma, pripažįstami kaip tinkami informuojant apie palikėjo skolines prievoles.
Aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pareiškėja teisėtai ir pagrįstai atsakovei apskaičiavo vietinę rinkliavą ir pateikė mokėjimo pranešimą sumokėti vietinę rinkliavą. Pažymos apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-699 ir Nr. (8.2)-5R-700 (b. l. 7, 8) bei mokėjimo pranešimai Nr. K15792988 ir Nr. K1691056 (b. l. 14, 15) patvirtina, kad įsiskolinimas už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. yra 89,91 Eur, iš kurių 13,16 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės kaip šio turto objekto dalies savininkės bei 76,75 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos kaip turto dalies paveldėtojos, kuri liko nesumokėta turto palikėjo V. A.
Duomenų, kad atsakovė nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleista nuo rinkliavos mokėjimo, nėra. Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto objekto paskirtį.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Atsakovė tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėja įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti.
Priteisti iš atsakovės I. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) 89,91 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus ir 91 centą) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.