- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-14
- Bylos Nr.
- 2A-973-267/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- L. Č.
- Atsakovas
- G. Č.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,
dalyvaujant ieškovei L. Č., išvadą teikiančios institucijos – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Aurimui Bagavičiui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1794-291/2017 pagal ieškovės L. Č. ieškinį atsakovui G. Č., institucija, byloje teikianti išvadą – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. Č. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama padidinti iš atsakovo G. Č. priteistas lėšas šalių nepilnamečiams vaikams: K. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. Č., gim. (duomenys neskelbtini) , priteisiant kiekvieno jų išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-21 sprendimu, kuriuo patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sutarta, jog atsakovas G. Č. teiks išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams: po 300 Lt (87 Eur) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Atsakovas teikė sutartą išlaikymą vaikams, tačiau nuo 2015 m. įvedus eurą viskas pabrango, bei paaugo vaikai ir padidėjo jų poreikiai, gaunamų iš atsakovo lėšų nebepakanka normaliam vaikų išlaikymui. Vyresnysis sūnus K. lanko mokyklą, reikalingos papildomos lėšos ne tik maitinimui, mokymosi priemonėms, drabužiams ir avalynei, bet ir sveikatos priežiūrai. Vaikui nustatyti (duomenys neskelbtini). Liga progresuoja nuo 2014 m. pavasario ir iki šiol gydoma vaistais, gydymas sudėtingas tiek finansine, tiek emocine prasme. Sūnus buvo gydomas ne tik Šiaulių, bet ir Kauno, Vilniaus gydytojų (duomenys neskelbtini), nes su šia liga sekė ir kitos gretutinės ligos. Sūnui būtinas fizinis aktyvumas, sportas. Jis lanko baseiną, už tai reikia mokėti, norėtų žaisti krepšinį, tai būtų vėl papildomos išlaidos. Kadangi vyresniajam sūnui reikalingos papildomos, didesnės išlaidos tiek išlaikymui tiek gydymui, nukenčia jaunesnysis sūnus T., kurio elementariausiems poreikiams patenkinti pritrūksta lėšų. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą, prašydama padidinti išlaikymą vaikams, tačiau vaikų tėvas gera valia išlaikymo nedidina, todėl ir kreipėsi į teismą.
2. Atsakovas G. Č. teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta viešo paskelbimo būdu.
3. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius siūlė ieškinį patenkinti, padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, nes tokio dydžio išlaikymas atitinka vaikų poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. liepos 27 d. sprendimu pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-21 sprendimu iš G. Č. priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams: K. Č., gim. (duomenys neskelbtini) ir T. Č., gim. (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisė po 190 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2017-02-10, iki vaikų pilnametystės. Lėšas vaiko išlaikymui uzufrukto teise pavedė tvarkyti vaikų motina L. Č.. Priteisė iš atsakovo A. S. 136,80 Eur žyminio mokesčio valstybei.
5. Teismas pripažino, kad, augant vaikams, didėja ir jų poreikiai ir lėšos šiems poreikiams tenkinti. Šalys santuoką nutraukė ir susitarė dėl vaikų išlaikymo daugiau kaip prieš penkerius metus. Per tą laiką ne tik padidėjo išlaidos vaikų išlaikymui, bet ir atsirado papildomų išlaidų, susijusių su vyresniojo sūnaus liga. Teismas vertino, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, teismui nepateikė jokių įrodymų, jog jis neturi galimybės teikti savo vaikams didesnį išlaikymą, nei turėjo teikti iki šiol. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovės prašymas padidinti atsakovo teikiamas lėšas vaikų išlaikymui yra pagrįstas, todėl jį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovas G. Č. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6. 1. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimą jam nebuvo pranešta ir nesant teisinių pagrindų apie bylos nagrinėjimą paskelbta viešo paskelbimo būdu, tai laikant tinkamu atsakovo informavimu. Ieškovė su atsakovu bendrauja SMS žinutėmis, todėl turėjo visas galimybes atsakovui pranešti apie bylos nagrinėjimo vietą, datą, pobūdį, reikalavimus. Be to, ieškovė žinojo atsakovo tėvo adresą. Nepagrįstai dokumentai buvo išsiųsti į darbovietę, kurioje atsakovas niekada nedirbo. Apeliantas mano, kad ieškovė sąmoningai tokios informacijos neteikė nei atsakovui, nei teismui, taip siekdama užkirsti kelią teikti įrodymus. Atsakovas įsitikinęs, kad tai leidžia konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.
6.2. Teismas netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visetą ir nepagrįstai laikė įrodytas aplinkybes apie padidėjusius nepilnamečių vaikų poreikius. Teismas nenustatė faktinių aplinkybių, kokia apimtimi padidėjo vaikų poreikiai, ar abiejų nepilnamečių vaikų poreikiai išaugo vienodai, nors medicininiai dokumentai dėl nustatytos ligos yra tik vyresniajam sūnui.
6.3. Teismas netaikė CK 3.198 str. normų, tai sudaro pagrindą konstatuoti materialinių teisės normų pažeidimą. Ieškovė įrodinėjo aplinkybes, kad vienam vaikui dėl ligos padidėjo jo poreikiai, todėl teismas turėjo vertinti ir tirti įrodymus, susijusius su šiomis aplinkybėmis ir spręsti, ar sūnaus K. Č. atžvilgiu nėra pagrindo nukrypti nuo vaikų išlaikymo lygybės principo.
6.4. Atsakovo pajamos neleidžia vien vaikams skirti 380,00 Eur per mėnesį. Duomenų dėl tėvo, turinčio pareigą teikti išlaikymą, galimybių ir turtinės padėties teismas netyrė, tik deklaratyviai konstatavo, kad atsakovas yra jaunas, darbingas. Teismas netyrė aplinkybių, susijusių su atsakovo sveikata, turtine padėtimi, bei nesudarė galimybių šiuos įrodymus pateikti teismui. Šiuo metu apelianto turtinė padėtis yra pablogėjusi, neturi darbo, yra registruotas darbo biržoje. Nuo rudens mokysis pagal profesinio mokymo programą, siekdamas įgyti specialybę. Atsakovui atsirado papildomų įsipareigojimų kreditoriams dėl 2014-04-19 padaryto eismo įvykio atlyginant 5455,42 Eur žalą. Be to, yra pablogėjusi sveikata, nustatyta nugaros išvarža, reikalinga operacija, todėl ne visus darbus atsakovas gali dirbti. Apeliantas sutinka vaikams teikti po 100,00 Eur dydžio išlaikymą. Nutraukiant santuoką su ieškove, apeliantas ieškovei su vaikais paliko butą, liko solidariai atsakingas kreditoriui.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. Č. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apie pradėtą teisminį procesą dėl išlaikymo dydžio padidinimo atsakovui buvo stengiamasi pranešti visais būdais. 2017-04-14 ieškovė asmeniškai bandė įteikti dokumentus atsakovui. Laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-05-30 kelis kartus bendravo telefonu, kurių metu apie šį teismo procesą buvo kalbėta. 2017 m. birželio 12 d. 17.57 val. į atsakovo mobiliojo ryšio telefono numerį išsiųsta SMS žinutė. Į nurodytą atsakovo G. Č. elektroninį paštą pranešimus apie teismo posėdžius, jų vietą ir laiką siuntė pats teismas. Atsakovo darbovietė yra užsienyje ir šiuo metu sėkmingai jis ten dirba.
7.2. Medicininiai dokumentai patvirtina vyresniojo sūnaus ligą, vizitus pas gydytojus ir skirtą gydymą. Visos išlaidos yra pagrįstos ir įrodymai pateikti byloje. Buto paskolą ieškovė moka viena po 154 Eur kas mėnesį. Jau šešerius metus atsakovas nė karto vaikams nenupirko dovanų gimtadienių, švenčių progomis, nepasveikino jų ir telefonu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Byloje sprendžiamas ginčas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Dėl procesinių teisės normų pažeidimų, atsakovą informuojant apie teismo posėdžio vietą ir laiką
9. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimą jam nebuvo pranešta ir nesant teisinių pagrindų apie bylos nagrinėjimą paskelbta viešo paskelbimo būdu.
10. Bylos duomenys patvirtina, kad byla buvo išnagrinėta, nedalyvaujant atsakovui, kuriam apie 2017-07-20 teismo posėdį buvo pranešta viešo paskelbimo būdu. Teismui priėmus ieškovės patikslintą ieškinį, pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį kartu su ieškiniu ir jo priedais atsakovui buvo išsiųstas ieškinyje nurodytu adresu (54–56, 66 b. l.). Atsakovas ginčija, kad pranešime nurodytas adresas nėra jo darbovietės adresas Anglijoje. Ieškovė 2017-04-14 pateikė teismui prašymą leisti atsakovui procesinius dokumentus įteikti asmeniškai (71 b. l.). Teismas papildomai aiškinosi apie galimybę atsakovui procesinius dokumentus įteikti elektroniniu paštu, todėl ieškovė pateikė duomenis apie procesinių dokumentų atsakovui išsiuntimą elektroniniu adresu: (duomenys neskelbtini) (74– 75 b. l.). Atsakovas neįvykdė CPK 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Pirmosios instancijos teismas būtent šių aplinkybių pagrindu 2017 m. liepos 4 d. nutartimi paskirdamas teismo posėdį, apie jo vietą ir laiką atsakovui pranešė viešo paskelbimo būdu (81 b. l.). Teismas bylą teismo posėdyje išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovui, pripažindamas, kad jam apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai. Procesinių dokumentų įteikimo būdai yra tiesiogiai susiję su siekiu užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą, nustatyti skirtingų šalių interesų pusiausvyrą. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad proceso ištęsimas neribotam laikui, siekiant išsiaiškinti vieno iš byloje dalyvaujančių asmenų adresą, gali būti nesuderinamas su teisinio tikrumo principu ir tinkamu teisingumo vykdymu (žr., pvz., Nunes Dias v. Portugal, No. 69829/01, 2672/03, decision of 10 April 2003). Paties apelianto pripažįstama, kad ieškovė su atsakovu bendrauja SMS žinutėmis, abiejų šalių nurodomas 2017-04-14 įvykis, ieškovei bandant asmeniškai įteikti dokumentus atsakovui, todėl akivaizdu, kad atsakovas buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą, datą, pobūdį, reikalavimus. Teisėjų kolegijos neįtikino apelianto nurodomi argumentai, kad ieškovė sąmoningai neteikė atsakovui informacijos siekdama užkirsti kelią teikti įrodymus. Teisėjų kolegija, pasisakydama šiuo aspektu, atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo apeliacinio skundo nagrinėjimas paskirtas žodinio proceso tvarka, jam suteikta galimybė paaiškinti savo argumentus, pateikti papildomus įrodymus, tačiau šia teise apeliantas nepasinaudojo – į apeliacinės instancijos teismo posėdį neatvyko. Pažymėtina, kad laisvė disponuoti priklausančiomis teisėmis yra saistoma pareigomis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus (CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d.). Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti CPK 329 str. 3 d. 1 p. numatyto absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, dėl to šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl padidėjusių vaikų poreikių vertinimo
11. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).
12. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai įrodytomis pripažino aplinkybes apie padidėjusius nepilnamečių vaikų poreikius, nenustatė faktinių aplinkybių, kokia apimtimi padidėjo vaikų poreikiai, ar abiejų nepilnamečių vaikų poreikiai išaugo vienodai.
13. Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimu, patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, sūnui K. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. Č., gim. (duomenys neskelbtini), iš apelianto priteistas išlaikymas po 87 Eur (300 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tenkindamas ieškovės ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pasikeitusius (padidėjusius) vaikų poreikius ir pasikeitusią ekonominę situaciją, 2012 m. vasario 21 d. teismo sprendimu nustatytą išlaikymą kiekvienam vaikui padidino iki 190 Eur.
14. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo momento pasikeitė ekonominė situacija šalyje, padidėjo maisto produktų kainos, nepilnamečiams vaikams natūraliai augant ir vystantis padidėjo jiems išlaikyti reikalingų lėšų suma, todėl teismas sprendžia, kad nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisto išlaikymo po 87 Eur kas mėnesį jų būtiniausiems poreikiams patenkinti šiuo metu nepakanka, todėl vien dėl šios aplinkybės bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai padidino vaikams nustatytą išlaikymo dydį.
15. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Nuo 2016-07-01 minimalios mėnesinės algos Lietuvos Respublikoje dydis yra 380,00 Eur. Pusė minėtos minimalios mėnesinės algos yra 190,00 Eur. Skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovo vaikų išlaikymui priteista po 190 Eur kas mėnesį. Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į abiejų ginčo šalių nepilnamečių vaiko amžių, augančius poreikius stiprinti sveikatą, būtinybę lankyti ugdymo įstaigas ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro, muziejų lankymui ir kt.), gali užtikrinti pačius būtiniausius nepilnamečių vaikų – K. Č. ir T. Č. poreikius. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė ieškinyje pateikė itin išsamius, realius ir protingus išlaidų, kurios reikalingos dviejų nepilnamečių sūnų ( (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus) išlaikymui, apskaičiavimus (19, 28, 87–90 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad rugsėjį išlaidos mokyklai ir darželiui abiem vaikams sudarė 500 Eur (posėdžio garso įrašas: 6 min. 48 sek. – 14 min. 53 sek.), detaliai nurodė kasmėnesines išlaidas maistui, rūbams, būreliams, pramogoms, pietums mokykloje, mokestis už darželį (14–17, 20–23, 28, 87–90 b. l.). Nurodė, kad vyresniajam sūnui gimtadienio proga pirko pirmąjį mobilųjį telefoną už 170 Eur. Apeliantas ieškovės argumentų dėl išlaikymo dydžio jokiais konkrečiais įrodymais nepaneigė, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl sprendimu priteisto iš atsakovo išlaikymo dydžio.
16. Teismo vertinimu, byloje įrodytos papildomos išlaidos, susijusios su vyresniojo sūnaus K. Č. liga, ir tai patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai (29–51 b. l.). Vien tai, kad šalių sūnus K. Č. turi specialiųjų būtinųjų poreikių, susijusių su jo sveikata, neleidžia sutikti su apeliantu, kad kitam sūnui T. Č. nereikalingas išlaikymo dydžio didinimas. Atsižvelgiant į abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, teisėjų kolegijai nėra pagrindo spręsti, kad teismas šiuo aspektu netinkamai vertino įrodymus, ar nukrypo nuo vaikų išlaikymo lygybės principo.
Dėl tėvų turtinės padėties vertinimo
17. Apeliantas tvirtina, kad jo pajamos neleidžia vaikams skirti 380,00 Eur per mėnesį, o aplinkybių dėl tėvo galimybių ir turtinės padėties teismas netyrė, tik deklaratyviai konstatavo, kad atsakovas yra jaunas, darbingas. Su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
18. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nustatyta, kad ieškovės gaunamo darbo užmokesčio vidurkis yra 748 Eur (27 b. l.), ji viena moka buto paskolos įmokas – po 154 Eur kas mėnesį (24–26 b. l.). Apeliantas tik kartu su apeliaciniu skundu teikia įrodymus, kad nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, gyvenamąją vietą 2017-08-08 deklaravo (duomenys neskelbtini) mieste, paskutinius trejus metus jokių pajamų negauna, 2017-08-07 įrašytas į darbo ieškančių asmenų sąrašą (110–118 b. l.). Analizuodama atsakovo turtinę padėtį teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010-06-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑294/2010). Šiuo atveju byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas turi kokių sveikatos sutrikimų, todėl atmestini apelianto argumentai, kad teismas netyrė aplinkybių, susijusių su jo sveikata, bei nesudarė galimybių šiuos įrodymus pateikti teismui. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad apeliantas negauna pakankamai darbinių pajamų, neatleidžia bet kurio iš tėvų nuo jam tenkančios pareigos išlaikyti savo vaikus. Tai, kad atsakovas registruotas darbo biržoje ir ateityje ketina mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programą, negali jam suteikti tam tikrų privilegijų, o vaikų išlaikymo naštą nepagrįstai perkelti vien ieškovei. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti vaikus, todėl jos piniginis indėlis į vaikų išlaikymą galėtų būti netgi mažesnis, vertinant, jog ji prie vaikų išlaikymo prisideda ir kitokia forma. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaikų išlaikymui, ar kad jis ėmėsi kokių nors pastangų užsitikrinti pakankamą pajamų šaltinį. Teismas pripažįsta nepagrįstais apelianto argumentus dėl 2014-04-19 eismo įvykio mokamos žalos atlyginimo, nes juos nulėmė neteisėtas atsakovo elgesys, o 2016-01-28 susitarime numatyti mokėjimai baigėsi dar 2016-06-20 (119 b. l.).
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, į padidėjusias išlaidas vaikų poreikiams tenkinti, pasikeitusią ekonominę situaciją, į apelianto nurodomas gaunamas pajamas ir nebuvimo galimybės nustatyti realių jo pajamų, į apelianto amžių ir sveikatos būklę, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantas turi galimybę ir pareigą teikti savo vaikams išlaikymą po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaikų interesų naudai.
Dėl dokumentų grąžinimo
20. 2017 m. lapkričio 22 d. vykusiame apeliacinės instancijos teismo posėdyje teisėjų kolegija protokoline nutartimi netenkino apelianto 2017-11-21 teikto prašymo dėl duomenų, gautų iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato imuniteto skyriaus, prijungimo prie bylos, todėl 2017-11-21 prašymas ir jo priedai (2017-09-22 VPK raštas ir 2017-10-24 VPK raštas) grąžinami jį padavusiam asmeniui.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
22. Ieškovė nepateikė duomenų apie atsiliepimo į apeliacinį skundą patirtas surašymo išlaidas, todėl jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Grąžini apeliantui G. Č. 2017-11-21 prašymą Nr. 14777 ir jo priedus (2017-09-22 VPK raštas ir 2017-10-24 VPK raštas).