- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-31
- Bylos Nr.
- e2YT-14071-1024/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-77-3-00837-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Juodviršytė
- Pareiškėjas
- P. G.
- Suinteresuotas asmuo
- R. G., Skuodo rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Virginija Pargaliauskienė
- Kategorijos
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
- 3.4.5.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. G., Skuodo rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti faktą, patvirtinantį, kad J. G., mirusi (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teises į kiaulidę su priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šakniavaisių sandėlį su rūsiu, daržine ir priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), pagal įgyjamąjį senatį.
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) J. G. sudarė testamentą, patvirtintą Skuodo rajono notarų biuro notarės Vidos Žerlauskienės (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo ji visą savo turtą paliko pareiškėjui ir sūnui R. G.. Po J. G. mirties Skuodo rajono notarų biure buvo užvesta jos turto paveldėjimo byla, notarė pareiškėjui 2019 m. spalio 3 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą J. G. palikimą sudarančiam turtui. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė J. G. dirbo Skuodo rajono Mosėdžio kolūkyje: J. G. - vyr. buhalterio pavaduotoja apie 29 metus, o pareiškėjas - mechanizatorium apie 38 metus. 1992 m. gruodžio 10 d. likviduota Skuodo rajono Mosėdžio žemės ūkio įmonė, kurios 15 darbuotojų 1992 m. gegužės 12 d. sudarė steigimo sutartį privatizuojamam turtui įsigyti pagal nuosavybės dalis, o J. G. tenkanti privatizuoto turto dalis sudarė 0,103. Minėta darbuotojų grupė dalyvavo organizuotame Šerkšnių gamybinio-technologinio komplekto įsigijime, kuriai Skuodo rajono privatizavimo komisija išdavė laikiną Šerkšnių gamybinio-technologinio komplekto nuosavybės teisės liudijimą. Šis liudijimas nėra išlikęs. J. G. atiteko 1958 m. statybos kiaulidė ir 1958 m. statybos šakniavaisių sandėlis, kurie yra J. G. grąžintoje žemėje pagal LR įstatymą dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų mainais į kitą turtą: žemės ūkio techniką ir inventorių, gyvulius, trąšas, statybines medžiagas. Nurodė, kad 1992 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą Nr. 28-52-6248, kuriuo J. G. grąžino 5,11 ha žemės natūra ir 1 ha žemės, apaugusios mišku, Skuodo rajone Šerkšnių kaime. Nurodė, kad pareiškėjo sutuoktinė J. G. kiaulidę ir šakniavaisių sandėlį valdė atvirai, nepertraukiamai ir kaip savus nuo pastatų įgijimo 1992 m., taigi ji įgijo daiktines teises į šiuos pastatus ir galimybę įgyvendinti valdymo, naudojimosi ir disponavimo jais teisę. Pažymėjo, kad nei J. G. gyvai esant, nei po jos mirties man, pareiškėjui, kaip įpėdiniui, iki dabar niekas nebuvo ir nėra pareiškęs jokių pretenzijų dėl pastatų valdymo. Jų valdymas visada buvo ir dabar yra atviras, sąžiningas ir teisėtas. Kiaulidė su priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šakniavaisių sandėlis su rūsiu, daržine ir priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), LR nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti kito (-ų) asmens (-ų) vardu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Skuodo rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo nurodyti statiniai nebuvo įgyti pareiškėjo nurodytais būdais, todėl neprieštarauja įgyjamosios senaties fakto nustatymui, bei teismui nustačius, jog pareiškime nurodytos aplinkybės atitinka nuosavybės teisės atsiradimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygas, neprieštarauja pareiškimo tenkinimu, prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjas klysta teismui nurodydamas, jog minimas nekilnojamasis turtas (kiaulidė su priestatu, Nr. (duomenys neskelbtini), šakniavaisių sandėlis su rūsiu, daržine ir priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra žemės sklype, kuris J. G. buvo grąžintas 1992-12-09 Lietuvos Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 25-52-6248 atkuriant jai nuosavybės teises. Atkreipia teismo dėmesį, kad pareiškėjas nėra pridėjęs jokių dokumentų (planinės medžiagos), patvirtinančių, jog aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) yra žemės sklype, kuris J. G. buvo grąžintas 1992-12-09 Lietuvos Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 25-52-6248. Pažymi, kad minėtu 1992-12-09 Lietuvos Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 25-52-6248 J. G. buvo grąžintas 5,7400 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris dabartiniu metu priklauso į šią bylą įtrauktam suinteresuotam asmeniui R. G.. Pareiškėjo nurodyti pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) yra šalia žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje valstybinėje žemėje, nesuformuotoje atskiru žemės sklypu. Nurodė, kad neprieštarauja, kad teismas tenkintų pareiškėjo prašymą, jeigu visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, jog yra pagrindas ir sąlygos konstatuoti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateiktame atsiliepime nurodė jog iš pareiškėjo pateiktų dokumentų bei argumentų, nėra aišku, kokiu pagrindu bei kokiomis aplinkybėmis pareiškėjas pradėjo naudotis pareiškime nurodytu. Mano, kad svarbu nustatyti, jog pareiškėjas sąžiningai įgijo turtą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad pareiškėjas, tiek užvaldydamas Turtą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas turtą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į turtą, turi nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą turtą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjo atstovė advokatė Virginija Pargaliauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad 1992 m. gruodžio 10 d. likviduota Skuodo rajono Mosėdžio žemės ūkio įmonė, o vėliau buvo priimtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymas, kurio pagrindu žemės ūkio įmonės turtas gali būti privatizuojamas. Vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Mosėdžio žemės ūkio įmonės 15 darbuotojų 1992 m. gegužės 12 d. sudarė steigimo sutartį privatizuojamam turtui įsigyti pagal nuosavybės dalis dėl nekilnojamo turto objektų (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad kolūkį esantį Šerkšnių kaime sudarė pastatai, žemės ūkio technika ir inventorius, gyvuliai, trąšos, degalai, sėklos, statybinės medžiagos, įvairios medžiagos ir kita. Pažymėjo, kad sutartį pasirašę asmenys neįsteigė vienos žemės ūkio bendrovės ir pasidalijo buvusio kolūkio turtą atitinkamai pagal turėto pajaus piniginę vertę mainydami į kitą turtą. Nuosavybės pasidalinimas tarp asmenų vyko žodiniu susitarimu, mainų sutartys nebuvo forminamos, todėl jų pateikti nėra galimybės. Nurodė, kad rajonų nuosavybės komisija patvirtino 1992 m. gegužės 12 d. sutartį ir išdavė laikiną nuosavybės teisės dokumentą, kuris neišliko ir nebuvo įregistruotas. Nurodė, kad nuo turto valdymo pradžios iki šiol niekas į minėtą turtą nereiškė pretenzijų, pareiškėjas ir jo sutuoktinė nuo turto įgijimo nepertraukiamai valdė turtą, juo naudojosi, prižiūrėjo, laikė gyvulius. Patvirtino, kad prašomas įregistruoti turtas, yra valstybinėje žemėje. Pareiškėjo atstovė prašė tenkinti pareiškimą.
7. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo Rimantas nurodė, kad yra P. G. ir J. G. sūnus, paaiškino, kad turtą tėvai valdė kiek jis pats pamena, šiuo metu pareiškimo turtą naudoja savo reikmėms. Patvirtino, kad per turto valdymo laikotarpį nebuvo jokių pretenzijų į turtą iš kitų asmenų, prašo tenkinti pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
8. Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta įgyjamosios senaties samprata: fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuodamas teismų praktiką bylose dėl įgyjamosios senaties yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017, 14 punktas).
9. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad asmuo, pretenduojantis daiktą įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, neturi nurodyti daikto teisėto įgijimo pagrindo, t. y. kurio nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir nurodyti, kodėl jis šiuo pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į daiktą. Toks minėtoje CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostatoje įtvirtintos normos aiškinimas išplaukia iš CK 4.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąžiningo įgijėjo sampratos, pagal kurią sąžiningu daikto įgijėju laikomas asmuo, kuris užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, – tai reiškia, kad tokiam asmeniui turi būti žinomas teisėtas pagrindas įgyti daikto valdymą, kuris jam suteikia daugiau teisių į daiktą nei kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).
10. Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, kad Mosėdžio žemės ūkio įmonės 15 darbuotojų 1992 m. gegužės 12 d. sudarė steigimo sutartį privatizuojamam turtui įsigyti pagal nuosavybės dalis, kurių vienas iš įgijėjų yra nurodyta pareiškėjo sutuoktinė J. G., kuriai atitekanti privatizuoto turto dalis sudarė 0,103. Sutartis ją pasirašiusių asmenų buvo patvirtinta Skuodo rajono Mosėdžio apylinkės viršaičio pavaduotojos V. B.. Nors laikinas Šerkšnių gamybinio-technologinio komplekto nuosavybės teisės liudijimas, kuriuo J. G. ir kitiems asmenims buvo perduotas turtas nėra išlikęs, tačiau liudytojas J. G., kuriam taip pat pagal aukščiau minėtą sutartį, buvo perduota dalis turto, teismo posėdžio metu patvirtino, kad dėl turto pasidalijimo tarp visų asmenų jokio ginčo nekilo, perduotas turtas buvo pasidalintas žodiškai, J. G. gautą turtą valdė kaip savo nuo pat jo perdavimo momento, niekas į šį turtą jokių pretenzijų nereiškė. Liudytojas A. P. taip pat patvirtino, kad tiek jo uošviui J. G., tiek J. G. atitekęs turtas buvo geranoriškai pasidalintas tarp jį gavusių asmenų žodiškai, J. G. gautą turtą visą šį laiką valdė kaip savo ir niekas į šį turtą jokių pretenzijų nereiškė. Tiek pareiškėjo atstovė, tiek suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė iki jos mirties sąžiningai ir nepertraukiamai valdė turtą, ūkininkavo, laikė gyvulius, davė jiems pašarus. Taip pat, byloje nustatyta, kad 1992 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą Nr. 28-52-6248, kuriuo J. G. grąžino 5,11 ha žemės natūra ir 1 ha žemės, apaugusios mišku, (duomenys neskelbtini), kuris yra šalia pareiškime nurodytų pastatų – kiaulidės su priestatu ir šakniavaisių sandėlio su rūsiu, daržine ir priestatu. Ši aplinkybė patvirtina pareiškėjo bei liudytojo J. G. nurodytas aplinkybes, kad J. G. buvo paskirtas turtas šalia jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Pareiškėjo sutuoktinė J. G. mirė 2015 m. balandžio 6 d. Pareiškėjui, Skuodo rajono notarų biuro notarė 2019 m. spalio 3 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą J. G. palikimą sudarančiam turtui, tad pareiškėjas yra teisėtas J. G. turto įgijėjas. Po J. G. mirties (duomenys neskelbtini) turtą valdo jos testamentiniai įpėdiniai – jos sutuoktinis pareiškėjas P. G. ir sūnus R. G.. Nors tarp šalių buvo sudarytas sandoris, tačiau jis nebuvo patvirtintas pas notarą bei nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centre.
11. Pareiškėjas, kaip teisėtas sutuoktinės J. G. paveldėtojas, užsakė turto kadastrinius matavimus. Iš nekilnojamojo turto kadastro bylos matyti, kad buvo atlikti kadastriniai matavimai, kiaulidei su priestatu buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šakniavaisių sandėliui su rūsiu, daržine ir priestatu suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo Skuodo rajono savivaldybės administracija nurodė, kad neturi duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo nurodytas turtas nebuvo įgytas pareiškėjo nurodytais būdais.
12. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) kaip nekilnojami daiktai, yra suformuoti – atlikti kadastriniai matavimai, suteiktas unikalus numeris, jie nėra įregistruoti nei valstybės, nei kito asmens vardu. Taip pat, atsižvelgiant į minėtus rašytinius ir teismo posėdyje pateiktus įrodymus, liudytojų paaiškinimus teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo pripažinti minėtus statinius savavališka statyba, nes juos nuo pat jų įsigijimo, valdė pareiškėjas ir jo sutuoktinė iki jos mirties, bei nurodė, kad šiais statiniais nuo jų įgijimo jie rūpinosi ir juos valdė kaip savus nepertraukiamai, viešai ir atvirai, visą laiką nuo jų perdavimo momento. Byloje nėra jokių duomenų apie kitų asmenų pareikštas pretenzijas į valdomą garažą, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad turtas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią.
13. Šiuo konkrečiu atveju, ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad turtas, kurį pagal įgyjamąją senatį pareiškėjas prašo įregistruoti sutuoktinės J. G., mirusios (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise, nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Turtas pareiškėjo sutuoktinės J. G. buvo įgytas sąžiningai, taipogi iki jos mirties sąžiningai ji kartu su pareiškėju valdė turtą visą įstatyme numatytą terminą, turtas visą valdymo laiką buvo valdomas teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai.
14. Teismui nustačius visas CK ketvirtos knygos 5 skyriaus 3 skirsnyje nustatytas aplinkybes ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtintas aplinkybes, būtinas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti, nustatomas juridinis faktas, kad pareiškėjo sutuoktinė, J. G., mirusi (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teises į kiaulidę su priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šakniavaisių sandėlį su rūsiu, daržine ir priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąjį senatį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 533 straipsniais, teismas,
nutaria:
pareiškėjo P. G. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., mirusi (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teises į kiaulidę su priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šakniavaisių sandėlį su rūsiu, daržine ir priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąjį senatį.
Faktas nustatomas tam, kad būtų įregistruotas nekilnojamasis daiktas ir daiktinės teisės į jį.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.