Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl statinio – garažo valdymo įgyjamąja senatimi juridinio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuo 1990 m. spalio 25 d. iki 2004 m. sausio 7 d. galiojo Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų“ Nr. I-715. Pagal šio įstatymo 1 straipsnio nuostatas, garažo statybos kooperatyvo narys įgyja nuosavybės teisę į jam paskirtą baigtą statyti ir priimtą eksploatuoti boksą. Varėnos garažų kooperatyvas „Ąžuolas“ šia teise nepasinaudojo ir visų garažų kooperatyvo narių ūkio būdu (savo lėšomis ir darbu) pastatytų garažų statybos pabaiga bei priėmimas eksploatuoti nebuvo tinkamai įforminti, nes nėra likę tokių duomenų nei Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybų inspekcijoje, nei VĮ Registrų centre. Šiuo metu jau negaliojančiu, 1991 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 83, „Dėl garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvų“, 1.5 punktu buvo nustatyta, jog esami garažų statybos kooperatyvai gali būti reorganizuoti į garažų eksploatavimo kooperatyvus (bendrijas), kurių veikla grindžiama įstatymais, taip pat garažų savininkų bendrosios veiklos sutartimi. Tačiau garažų statybos kooperatyvas „Ąžuolas“ nebuvo reorganizuotas į garažų eksploatavimo kooperatyvą (bendriją). Taip pat negaliojančiu, 1994 m. liepos 26 d. Lietuvos Respublikos nutarimu Nr. 650, Dėl garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų patvirtinimo, 2 punktu, buvo pavesta miestų (rajonų) valdyboms iki 1995-01-01 perregistruoti esamų garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvų, reorganizuotų į bendrijas, įstatus. Kadangi garažų statybos kooperatyvas „Ąžuolas“ nebuvo reorganizuotas į garažų eksploatavimo kooperatyvą (bendriją), iki 1995 m. sausio 1 d., nebuvo perregistruoti jo įstatai, tokio juridinio asmens – Varėnos miesto statybos kooperatyvo „Ąžuolas“ neliko, tai patvirtina VĮ Registrų centras duomenys. Varėnos miesto garažų statybos kooperatyvas „Ąžuolas“ iš viso niekada taip ir nebuvo įregistruotas juridinių asmenų registre, t. y. toks juridinis asmuo neegzistuoja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Apie bylos nagrinėjimą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnis, buvo paskelbtas teismo pranešimas internete, tačiau jokie kiti suinteresuoti asmenys nesikreipė dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą ir nepareiškė prieštaravimų pareiškėjo pareiškimui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas M. R. kelia klausimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį turtą – garažo boksą su rūsiais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Teismo nustatytos bylos aplinkybės

Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad 1990 m. vasario 28 d. Varėnos miesto garažų statybos kooperatyvo narių susirinkimo sprendimu buvo nuspręsta įsteigti (įkurti) garažų statybos kooperatyvą „Ąžuolas“. 1990 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 64, Varėnos r. vykdomasis komitetas, leido organizuoti šį kooperatyvą, patvirtino jo įstatus bei narius. 1990 m. liepos 4 d. Varėnos miesto savivaldybės tarybos sprendimu, kooperatyvui „Ąžuolas“ suteiktas 1 ha žemės sklypas, garažų statyboms – adresas (duomenys neskelbtini). Pagal Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus pateiktą informaciją, garažai pastatyti ant nesuformuoto valstybinės žemės sklypo. Kooperatyvo nariai L. S. ir V. Ž. ir tuo pačiu ir pareiškėjas M. R. nuosavybės teisės į jo valdomą (naudojamą) garažą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų“ pagrindu, neįgijo. 1991 m. gegužės 2 d. Varėnos garažų kooperatyvui „Ąžuolas“ buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. 1315-13, 120 vnt. garažų statybą vykdyti ūkio būdu. 2010 m. balandžio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartimi patvirtinama, kad pareiškėjas M. R. iš Varėnos garažų kooperatyvo „Ąžuolas“ nario V. Ž. už 1 900,00 Lt įsigijo garažo boksą Nr. 2. Pirkimo – pardavimo sutartis (sandoris) patvirtinti pirkėjo (M. R.) ir pardavėjo (V. Ž.) parašais. Pareiškėjas M. R., kaip garažo naudotojas, apmokestintas atliekų tvarkymo mokesčiu, kurį moka. Iš garažų bendrijos „Ąžuolas“, narių sąrašo dėl garažų registracijos, pinigų įmokėjimo sąrašo, matosi, kad pareiškėjas buvo įtrauktas į sąrašą bei kaip ir kiti garažų naudotojai mokėjo mokesčius.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 1990 m. spalio 25 d. iki 2004 m. sausio 7 d. galiojo Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų“ Nr. I-715. Pagal šio įstatymo 1 straipsnio nuostatas, garažo statybos kooperatyvo narys įgyja nuosavybės teisę į jam paskirtą baigtą statyti ir priimtą eksploatuoti boksą. Tačiau Varėnos garažų kooperatyvas „Ąžuolas“ šia teise nepasinaudojo ir visų garažų kooperatyvo narių ūkio būdu (savo lėšomis ir darbu) pastatytų garažų statybos pabaiga bei priėmimas eksploatuoti nebuvo tinkamai įforminti. VĮ Registrų centro duomenimis patvirtinama, kad garažų statybos kooperatyvas „Ąžuolas“ nebuvo reorganizuotas į garažų eksploatavimo kooperatyvą (bendriją) iki 1995 m. sausio 1 d., nebuvo perregistruoti jo įstatai, tokio juridinio asmens – Varėnos miesto statybos kooperatyvo „Ąžuolas“ neliko. Registrų centro duomenys patvirtina ir tai, kad pareiškėjo naudojamas garažas, viešajame registre niekada nebuvo registruotas.

Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matosi, kad pareiškėjas M. R. 2023 metais atliko garažo su rūsiu, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Atlikus kadastrinius matavimus nustatyta, kad garažo statyba baigta 100 procentu, nusidėvėjimas 38 procentai, garažo plotas – 21,91 m², rūsio plotas – 11,84 m², rūsio plotas – 3,43 m², rūsio plotas – 5,84 m². Matininkės D. T. parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje yra užfiksuota, kad garažo statybos pradžios ir pabaigos metai – 1991 m. Be to, faktas, kad nuo 1991 metų statiniai ar pamatai stovi ant valstybinės žemės, lemia, kad jie buvo pastatyti teisėtai, nes savavališkos statybos aktų ar kitokių draudimų statyti ir naudoti, aukščiau išvardytus statinius, nėra. Pažymėtina ir tai, kad ginčo tarp pareiškėjo ir kitų subjektų dėl byloje nagrinėjamų objektų, nėra ir niekada nebuvo. Be to, suinteresuoti asmenys byloje (valstybinės įstaigos), nėra nurodę kad pareiškėjo pastatyti ir naudojami ant valstybinės žemės objektai būtų neteisėti.

Dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo

Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra „įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę. Taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio nurodytu būdu, t. y., asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 d., 4.70 straipsnio 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 d., 4.26 straipsnio 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 d. nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).

Pareiškime nurodyta ir tai patvirtina pirkimo – pardavimo sutartis, kad pareiškėjas garažą pirko iš kito Varėnos garažų kooperatyvo „Ąžuolas“ nario bei kuriam buvo suteiktas leidimas garažo statybai, o būtent 1991 m. gegužės 2 d. kooperatyvui „Ąžuolas“ buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. 1315-13, 120 vnt. garažų statybą vykdyti ūkio būdu. Garažą pradėjo statyti Varėnos miesto statybos kooperatyvo „Ąžuolas“ narys L. S., vėliau pabaigė statyti V. Ž. ir jau pastatytą garažą pardavė pareiškėjui M. R..

CK 4.71 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Byloje nustatyta, kad garažai buvo pastatyti Varėnos garažų kooperatyvo „Ąžuolas“ teritorijoje bei 1991 m. gegužės 2 d. šiam kooperatyvui buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas pilnai pastatytą garažo boksą Nr. 2, 2010 m. įsigijo iš valdytojo (kooperatyvo nario) V. Ž., tai yra, iš Varėnos garažų kooperatyvo „Ąžuolas“ nario pareiškėjas teises įgijo pagal pirkimo – pardavimo sutartį, todėl yra pagrindas pripažinti, kad garažų valdytoju pareiškėjas tapo teisėtai. Paaiškintina, kad nors aukščiau nurodytą garažo boksą pareiškėjas įsigijo sandorio pagrindu – jį pirkdamas pagal rašytinę pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau šis sandoris neatitinka nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties reikalavimų, todėl nelaikytina nė vienu nuosavybės įgijimo CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Įvertinus aukščiau paminėtus faktinius duomenis bei pareiškėjo paaiškinimus pareiškime nustatytina, kad garažas buvo sukurtas kitų fizinių asmenų, iš kurių pareiškėjas garažą įsigijo, lėšomis. Nuo pat garažo įsigijimo pareiškėjas juo naudojasi – garažą jis prižiūri, išlaiko ir remontuoja. Kasacinio teismo pažymėta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi pagrindas yra sąžiningas valdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Sąžiningas valdymas yra toks, kai valdyti pradedantis asmuo (tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi) yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti, nežino apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjas daugiau kaip 10 metų sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savo valdo garažo boksą, visada elgiasi kaip daikto savininkas ir kiti asmenys niekada neturėjo ir neturi daugiau teisių už jį į garažo boksą Nr. 2, esantį adresu Laisvės g. 26-2, Varėna.

Taip pat byloje nėra nustatyta ir pateikta jokių įrodymų, kad pastatytas pastatas (garažo boksas) yra savavališka statyba ir turi būti pašalinami savavališkos statybos padariniai. Pareiškėjas nėra minėto garažo bokso savininkas, bet valdo jį kaip savą, nemanydamas, kad garažo Nr. 2 savininku galėtų būti kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai); garažas nėra įregistruotas kitų asmenų; šį garažą pareiškėjas valdo sąžiningai ir atvirai, juo naudojasi ir prižiūri, t. y. byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys turi daugiau už pareiškėją teisių į valdomą nekilnojamąjį daiktą, ar pareiškėjas slėptų daiktų valdymo faktą (CK 4.68, 4.70 straipsniai).

Nustatyta ir tai, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose jau išnagrinėtos arba nagrinėjamos civilinės bylos, kuriose kreipėsi pareiškėjai (Varėnos garažų kooperatyvo „Ąžuolas“ nariai) dėl statinių – garažų valdymo įgyjamąja senatimi juridinių faktų nustatymo bei bylose pateikti faktiniai duomenys leidžia teigti, kad visi garažai buvo sukurti arba pačių pareiškėjų lėšomis arba fizinių asmenų, iš kurių pareiškėjai garažus įsigijo, lėšomis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Statinys, kaip nekilnojamasis daiktas, sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 31 d. nutartyje, nurodyta, kad jeigu ir nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų, jog fizinių asmenų lėšomis sukurtų garažų statyba buvo vykdoma laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindas pripažinti, kad garažai, į kuriuos pareiškėjai prašo pripažinti jų nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, negali būti privačios nuosavybės teisės objektai. Duomenų, jog pareiškėjo įgytas pastatas (garažo boksas) yra savavališka statyba, byloje nepateikta.

Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad nekilnojamųjų daiktų valdymo fakto pareiškėjas nebuvo įregistravęs viešame registre, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad registracijos viešame registre nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.). Šioje byloje įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šios kategorijos bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl prielaidų darymas yra neišvengiamas. Nagrinėjamoje byloje prašomą nustatyti garažo bokso su rūsiu įgijimą nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu faktą pareiškėjas įrodinėjo savo pareiškimu bei rašytiniais įrodymais.

Aptarti argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą patenkinti pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą nustatymo, kad pareiškėjas nuosavybės teise įgijo aukščiau minėtą garažą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visetą, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, nustatant, kad pareiškėjui M. R. nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį priklauso garažo boksas Nr. 2, paskirtis – garažų, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68–4.71 straipsniais, CPK 530-533 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į garažo boksą su rūsiu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo plotas – 21,91 m², rūsio plotas – 11,84 m², rūsio plotas – 3,43 m², rūsio plotas – 5,84 m², adresu (duomenys neskelbtini) bei esantį pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3G1/p.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.