- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-08
- Bylos Nr.
- AN2-94-530/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Pažeidėjas
- A. E.
Įžanginė dalis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. kovo 4 d. nutarties panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –Institucija) vyriausiojo specialisto 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. E. nubaustas konstatavus, kad jis, eidamas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas (2017 m. rugsėjo 21 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su pakeitimu (papildymu)), būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), organizavo bendrovės veiklą taip, kad 2022 m. lapkričio 18 d., 2022 m. gruodžio 5 d. ir 2022 m. gruodžio 15 d. interneto svetainėje https:// (duomenys neskelbtini).lt/ (toliau – interneto svetainė) organizuojant pasaulio futbolo čempionato 2022 rezultatus, žaidime naudojant taškų skaičiavimo sistemą, pagal kurią favoritų pergalė duodavo mažiau taškų, o autsaiderių daugiau, o daugiausiai taškų surinkusiems žaidėjams buvo žadami prizai (elektroninis motoroleris „Pusa“, „Sony“ konsolė, „Kamado“ tipo keraminė kepsninė, išmanieji „Apple“ laikrodžiai, „Apple Airpods pro“ ausinės, „Adidas“ futbolo kamuoliai), buvo skelbiamas turinys, kuriuo siekta atkreipti dėmesį į lošimo organizatorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei skatinama dalyvauti „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje www. (duomenys neskelbtini).lt organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose. Tokiu būdu jis pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų, patvirtintų 2001 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – ALĮ)10 straipsnio 19 dalį bei buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 134 straipsnio 8 dalį 1500 Eur dydžio bauda.
2. Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu, atsakomybėn patrauktas asmuo A. E. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui prašydamas šį nutarimą panaikinti bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. E. skundą atmetė motyvuodamas tuo, kad A. E. skatino asmenis apsilankyti interneto svetainėje www. (duomenys neskelbtini).lt, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia azartinių lošimų veiklos paslaugas, skatino naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamomis nuotolinių lošimų paslaugomis, kas laikytina ALĮ 10 straipsnio 19 dalies, draudžiančios skatinti dalyvauti azartiniuose lošimuose, pažeidimu.
4. Apeliaciniame skunde atsakomybėn patrauktas asmuo A. E. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartį ir Institucijos 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
4.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo išvados neobjektyvios, priimtos neįvertinus įrodymų visumos, aplinkybės vertintos atsietai nuo bendro konteksto. Teismas rėmėsi nepatikimais, keliančiais abejonių duomenimis, prielaidomis. Negana to skundžiamame sprendime kėlė klausimus ir kvestionavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą tuo grubiai pažeisdamas Konstitucines nuostatas, kurios reglamentuoja ūkinės veiklos laisvę. Apelianto nuomone, byla buvo išnagrinėta neišsamiai ir neobjektyviai, vertinant tik Institucijos pateiktų teiginių turinį, nepašalinant byloje kilusių abejonių, neįsigilinant į teisės aktus reglamentuojančius azartinių lošimų organizavimą.
4.2. Skunde pažymima, kad A. E. negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 134 straipsnio 8 dalį, nes jis nėra azartinių lošimų organizatorius, jam netaikytinos ALĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatos. Tuo tarpu pagal minėtą ANK straipsnį atsako subjektai organizuojantys azartinius lošimus. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį į tai neatsižvelgė ir skundžiamame sprendime nurodė, kad ANK 134 straipsnio 8 dalies dispozicija nenumato specialaus atsakomybės subjekto, todėl atsakomybėn yra traukiamas asmuo, tiesiogiai pažeidęs azartinių lošimų organizavimo tvarką ar lošimų reglamentą, tačiau tokia teismo išvada yra neteisėta ir nepagrįsta.
4.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad ANK 134 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šio administracinio nusižengimo padarymo būdą, t. y. šis administracinis nusižengimas padaromas pažeidžiant azartinių lošimų organizavimo tvarką arba lošimo reglamentą. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ azartinių lošimų veiklos nevykdo, neorganizuoja lošimų pagal lošimų reglamentą, toks reglamentas neegzistuoja ir nėra patvirtintas Priežiūros tarnybos direktoriaus įsakymu. Taigi, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai neatsižvelgė į tai, kad azartinių lošimų veikla yra reglamentuota ALĮ, kad azartinių lošimų veiklai taikoma griežta licencijavimo tvarka, taip pat tai, kad tik azartinis lošimas yra lošimas pagal nustatytą reglamentą, o pagal ANK 134 straipsnio 8 dalį subjektas, kuris nevykdo azartinių lošimų veiklos negali pažeisti ir lošimo (-ų) reglamento nuostatų.
4.4. Skunde nurodoma, kad pagal byloje esančias aplinkybes, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra apeliantas ir kuri nevykdo azartinių lošimų veiklos, internetinėje svetainėje https:// (duomenys neskelbtini).lt organizavo žaidimą-spėlionę neturintį azartinio lošimo požymių. Minėtoje internetinėje svetainėje buvo skelbiami prekės ženklo UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklaminiai skydeliai, kurie neprieštaravo ALĮ 10 straipsnio 9, 9¹ ir 9² dalims. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis, todėl įstatymo nuostatas atitinkantys reklaminiai skydeliai savaime negali skatinti dalyvauti azartiniuose lošimuose vien dėl to, kad jie yra skelbiami internetinėje svetainėje, kurioje organizuojamas žaidimas neturintis azartinio lošimo požymių ir dėl to, kad žaidime skelbiami taškai atitinka azartinius lošimus organizuojamos bendrovės skelbtiems koeficientams, nes tai nėra įstatymiškai uždrausta ir tą patvirtino teismas skundžiamoje nutartyje.
4.5. Skunde tvirtinama, kad Lietuvos Respublikoje azartinių lošimų veiklos nevykdančioms bendrovėms, organizuojančioms žaidimus neturinčius azartinio lošimo požymių, nėra įstatymiškai uždrausta siūlyti taškus, kurie gali būti tapatūs už įvykių baigtis skelbiamiems koeficientams kitose internetinėse svetainėse, tame tarpe azartinius lošimus organizuojančiose. Taigi, nagrinėjamu atveju neįrodytas skatinimo dalyvauti lošimuose faktas, kadangi nebuvo naudojami skatinamieji sakiniai ar žodžiai, nebuvo raginama lošti, išbandyti lošimus ar atkreipti dėmesį į lošimo organizatoriaus patikimumą, jo internetinės svetainės išskirtinumą ar teikiamų paslaugų ypatybes. Taigi, byloje surinktų duomenų nepakanka konstatuoti lošimo organizavimo tvarkos ar lošimų reglamento pažeidimo, o visos abejonės ir neaiškumai turi būti vertintini administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai.
4.6. Pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, Priežiūros tarnyba nenustatė, kad https://(duomenys neskelbtini).lt skelbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklaminiai skydeliai ALĮ nuostatų, numatytų 10 straipsnio 9, 9¹ ir 9² dalyse, neatitiko. Priešingai Priežiūros tarnybos Licencijų ir leidimų skyriaus vedėja I. Ž. atsakydama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ užklausą dėl konsultacijos nenurodė draudimo skelbti azartinių lošimų reklamos, tik informavo, kad tokia reklama turi atitikti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo reikalavimus. To pasėkoje https:// (duomenys neskelbtini).lt buvo skelbiami UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklaminiai skydeliai, kurie kaip konstatavo ir pirmosios instancijos teismas – atitiko minėtus reikalavimus, tačiau buvo padaryta išvada, kad https://(duomenys neskelbtini).lt naudota taškų sistema, atitiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje skelbiamus lažybų koeficientus už tapačias futbolo rungtynių baigtis, leido asmenims žinoti, kokie koeficientai siūlomi asmenims tikrose lažybose iš pinigų.
4.7. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritarė apelianto nurodytam teiginiui, kad Lietuvos Respublikoje azartinių lošimų veiklos nevykdančioms bendrovėms, organizuojančioms žaidimus, neturinčius azartinio lošimo požymių, nėra įstatymiškai uždrausta siūlyti taškus, kurie gali būti tapatūs už įvykių baigtis skelbiamiems koeficientams kitose internetinėse svetainėse, tačiau nepagrįstai vadovavosi Institucijos nurodytoms aplinkybėms, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žaidime naudojant taškų sistemą, kuri yra analogiška UAB „(duomenys neskelbtini)“ skelbiamiems koeficientams už tapačias įvykių baigtis UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje, minint prekių ženklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ skatino asmenis dalyvauti azartiniuose lošimuose.
4.8. Skundo autoriaus įsitikinimu taškų ir koeficientų identiškumas dėl tapačių įvykių/baigčių spėjimų negali būti laikytinas skatinimu dalyvauti lošimuose vien tik dėl to, kad greta yra skelbiamas azartinių lošimų bendrovės reklaminis skydelis neprieštaraujantis ALĮ nuostatoms. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo neginčijamą ir įstatymų nevaržomą teisę nustatyti siūlomus taškus už konkrečias lažybų įvykių baigtis, o įstatymai nedraudžia azartinių lošimų reklamos, todėl negali būti laikytina, kad apelianto veiksmais buvo siekiama tikslų, kurie visiškai priešingi Lietuvos valstybėje formuojamos teisinės politikos azartinių lošimų srityje.
4.9. Skunde akcentuotina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra azartinius lošimus organizuojanti bendrovė ir organizavo žaidimą-spėlionę, neturintį azartinio lošimo požymių, todėl asmenys kurie ketino dalyvauti ar dalyvavo šiame žaidime nėra laikytini lošėjais, kaip tai konstatavo apylinkės teismas.
4.10. Skunde pažymima, kad Priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto O. M., 2023 m. kovo 30 d. tarnybiniame pranešime pateikta išvada, grindžiama tik galimomis prielaidomis negali atskleisti skatinimo sąvokos ir sudaryti bendrovės nuomonės šios situacijos kontekste, kadangi išvadoje pateiktas vertinimas yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas, subjektyvus ir šališkas. Tuo tarpu nepagrįstos prielaidos negali būti laikytinos objektyviu įrodymu ar motyvu neva padedančiu atskleisti skatinimo sąvoką ir negali būti pagrindu plečiamai aiškinti teisės aktų nuostatas.
4.11. Apelianto nuomone, byloje nėra surinkta pakankamai patikimų ir objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog https:/(duomenys neskelbtini).lt siūlyti taškai už spėjimus skatino asmenis apsilankyti www. (duomenys neskelbtini).lt interneto svetainėje, todėl visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti turi būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
4.12. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje keliamas klausimas – kokiu tikslu UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuoja spėlionių žaidimą, kuris yra nemokamas ir leidžia asmenims laimėti prizus, tokiu būdu nenešdamas jokio pelno bendrovei, yra pažeidžiantis objektyvumo, nešališkumo ir teisingumo principus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekia išpopuliarinti žaidimą-spėlionę, kuris neturi azartinio lošimo visumos, pateikiant spėjimus už populiarius sporto įvykius, tai yra investicija kurios pagrindu siekiama išpuoselėti projektą, pritraukti daugiau reklamos užsakovų ir generuoti pajamas. Visuotinai žinoma, kad išplėtojus atitinkamą projektą įmonei atsiveria galimybė gauti pajamų ne tik iš reklamos užsakovų, tačiau parduoti projektą, domeną ar pan., tačiau įmonės veikla kuri yra teisėta negali būti kvestionuotina.
4.13. Anot apelianto, nors apylinkės teismas skundžiamame sprendime ir nurodė, kad reklamos viešinimo paslaugos buvo teikiamas tik UAB „(duomenys neskelbtini)“,tačiau jis negali būti baudžiamas už tai, kad internetinėje svetainėje aktualiu laikotarpiu, nebuvo skelbiamos kitų bendrovių reklamos. Žaidimo puslapyje informaciją apie savo veiklą galėjo skelbti bet kuri įmonė.
4.14. Skunde akcentuojama, kad asmeniui besilankančiam interneto svetainėje ir paspaudus ant azartinių lošimų bendrovės reklaminio skydelio (kuris atitinka įstatymo nuostatas) jis nukreipiamas į nuotolinius azartinius lošimus organizuojančios bendrovės internetinę svetainę / jos titulinį / pagrindinį puslapį. Tam, kad asmuo galėtų atlikti statymus jis privalo atlikti registraciją, sudaryti sutartį su lošimus organizuojančia bendrove, jo registracija turi būti bendrovės patvirtinta. Asmuo siekdamas dalyvauti azartiniuose lošimuose ir atlikti statymą privalo įsinešti pinigines lėšas į savo lošėjo paskyrą ir kt. Visą šį procesą sudaro eilė veiksmų, todėl nepagrįsti Priežiūros tarnybos teiginiai dėl to, kad https:// (duomenys neskelbtini).lt skelbti taškai leido asmeniui žinoti kokie koeficientai siūlomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino.
4.15. Skunde pažymima, kad lošimus organizuojančios bendrovės turi teisę reklamas skelbti savo nuožiūra. Reklamos derinimas su Priežiūros tarnyba nėra privalomas. Jei pats ūkio subjektas yra įsitikinęs, kad planuojama transliuoti reklama nepažeidžia Įstatymo reikalavimų, gali ją savarankiškai leisti kaip šiuo atveju ir buvo. Tas faktas, kad žaidimo interneto svetainėje buvo skelbiami UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklaminiai skydeliai atitinkantys įstatymo nuostatas ir taškai, kurie atitiko www. (duomenys neskelbtini).lt skelbiamus koeficientus už tapačius įvykius, nesudaro pagrindo daryti išvadai dėl to, kad buvo skatinama dalyvauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose. Aptartų aplinkybių kontekste, apelianto veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 134 straipsnio 8 dalyje, požymių, kadangi administracinio nusižengimo byloje nebuvo atskleistas ir įrodytas ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatuose įtvirtintas skatinimas dalyvauti azartiniuose lošimuose.
4.16. Skunde nurodoma, kad įstatymų leidėjui nenustačius azartinių lošimų neorganizuojančiam subjektui aiškaus draudimo naudoti teisėtus koeficientus pasiekiamus atvirose interneto svetainėse, skelbiant azartinių lošimų reklamą, Priežiūros tarnyba neturėjo teisės plečiamai aiškinti ALĮ nuostatų ir traukti apeliantą administracinėn atsakomybėn už tokius (įstatyme neįtvirtintus) draudimus. Šiuo atveju liko neįrodytas apelianto siekimas skatinti asmenis naudotis azartinių lošimų paslauga.
5. Atsiliepimu Institucija prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. E. apeliacinio skundo netenkinti.
5.1. Atsiliepime nurodoma, kad ALĮ 29¹ straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog fiziniai asmenys už šio įstatymo ir (ar) jo įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimus atsako ANK nustatyta tvarka. Taigi, nustačius, kad A. E. pažeidė ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimus, jam pagrįstai buvo taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 134 straipsnio 8 dalį. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad ANK 134 straipsnio 8 dalies dispozicija nenumato specialaus atsakomybės subjekto, todėl atsakomybėn yra traukiamas asmuo, tiesiogiai pažeidęs azartinių lošimų organizavimo tvarką ar lošimų reglamentą. Kadangi administracinio nusižengimo byloje neabejotinai nustatyta, kad būtent A. E., kaip bendrovės direktorius, skatino asmenis apsilankyti interneto svetainėje www. (duomenys neskelbtini).lt. kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia azartinių lošimų veiklos paslaugas ir skatino naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamomis nuotolinių lošimų paslaugomis, kas laikytina ALĮ 10 straipsnio 19 dalies, draudžiančios skatinti dalyvauti azartiniuose lošimuose, pažeidimu, todėl A. E. pagrįstai buvo pripažintas atsakingu asmeniu už tokios draudžiamos informacijos skelbimą ir nubaustas, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritarė tokiai Priežiūros tarnybos išvadai.
5.2. Atsiliepime visiškai pritariama pirmosios instancijos teismo teiginiui, kad Lietuvos Respublikoje azartinių lošimų veiklos nevykdančioms bendrovėms, organizuojančioms žaidimus, neturinčius azartinio lošimo požymių, nėra įstatymiškai uždrausta siūlyti taškus, kurie gali būti tapatūs už įvykių baigtis skelbiamiems koeficientams kitose internetinėse svetainėse, tačiau, įvertinus visus duomenis kompleksiškai, akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. E. skatino asmenis lošti UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje,, kadangi https://(duomenys neskelbtini).lt nurodyti koeficientai visiškai atitiko www. (duomenys neskelbtini).lt nurodytus koeficientus, be to, https://(duomenys neskelbtini).lt puslapyje „(duomenys neskelbtini)“ pagalba buvo reklamuojama išskirtinai UAB „(duomenys neskelbtini)“.
5.3. Atsiliepime pažymima, kad A. E. buvo nubaustas ne už draudžiamos azartinių lošimų reklamos skelbimą, o už skatinimą dalyvauti azartiniuose lošimuose, taip pažeidžiant ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimus, kadangi administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visuma patvirtino, kad https://(duomenys neskelbtini).lt svetainėje nurodomi „taškai“ prie spėjimo dėl čempionato yra identiški UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje siūlomiems koeficientams, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekė atkreipti dėmesį išskirtinai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei į šios azartinių lošimų bendrovės teikiamas paslaugas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žaidime naudojant taškų sistemą, kuri yra analogiška UAB „(duomenys neskelbtini)“ skelbiamiems koeficientams už tapačias futbolo rungtynių baigtis UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenų visumą, pagrįstai konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ svetainėje https://(duomenys neskelbtini).lt minint prekių ženklą „(duomenys neskelbtini)“ greta siūlomų įvykių baigčių, asmenys yra skatinami lošti.
5.4. Atsiliepime laikomi nepagrįstais apelianto skundo argumentai, kad asmenys, kurie ketino dalyvauti ar dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamame žaidime-spėlionėje, nėra laikytini lošėjais. Pasak Institucijos, A. E. organizuotas žaidimas-spėlionė buvo organizuotas tokiu būdu, kad žaidime naudojant taškų skaičiavimo sistemą, pagal kurią favoritų pergalė duodavo mažiau taškų, o autsaiderių daugiau, o daugiausiai taškų surinkusiems žaidėjams buvo žadami prizai (elektrinis motoroleris Pusa, Sony konsolė, Kamado tipo keraminė kepsninė, išmanieji Apple laikrodžiai, Apple Airpods pro ausinės, Adidas futbolo kamuoliai), t. y. buvo skelbiamas turinys, kuriuo siekta atkreipti dėmesį į lošimo organizatorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei skatinama dalyvauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje www. (duomenys neskelbtini).lt organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Priežiūros tarnybos specialisto – psichologo išvada padeda geriau atskleisti skatinimo sąvoką ir susidaryti bendrą nuomonę apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje skelbiamos informacijos lošėjams daromą įtaką. Taigi, Priežiūros tarnybos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Priežiūros tarnyba, priimdama skundžiamą nutarimą, rėmėsi surinktų įrodymų visuma, juos analizavo kompleksiškai ir rėmėsi ne vien minima specialisto konsultacine išvada. Ir nors A. E. vertinimu, nėra duomenų, patvirtinančių, kad vartotojai buvo skatinami ir dalyvavo lošime iš pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje, tačiau tokie jo teiginiai laikytini nepagrįstais, kadangi ne tik bylos faktinės aplinkybės patvirtina asmenų skatinimo faktą ne tik žaisti žaidimą, bet ir prisijungus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainės, dalyvauti azartiniuose lošimuose. Priežiūros tarnybos specialistas – konsultantas taip pat padarė išvadą, kad „<...> tyrimo metu surinkta informacija atitinka lošimo skatinimo požymius, kuriais: siekiama atkreipti vartotojo dėmesį išskirtinai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei jos teikiamas paslaugas, siekiama sužadinti vartotojo smalsumą išbandyti iš tikrų pinigų spėti analogiškas įvykių baigtis UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinklapyje pagal koeficientus, kurie atitinka „taškus“ interneto svetainėje (duomenys neskelbtini).lt, ką galime laikyti priemonėmis skatinančiomis lošimą“.
5.5. Institucija atsiliepime atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju nėra jokių abejonių, kad A. E. organizavo spėlionę - žaidimą, kuris yra nemokamas, leidžiantis asmenims laimėti prizus. Taigi, šis žaidimas bendrovei nenešė jokio pelno, reiškia buvo nuostolingas. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tokių aplinkybių visumą, pagrįstai pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, organizuodamas spėlionių žaidimą, nenešantį bendrovei jokio pelno, siekė į azartinius lošimus įtraukti asmenis, sukelti jiems azartą, norą lošti, bei savo interneto svetainėje skelbdamas „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, paskatinti juos apsilankyti „(duomenys neskelbtini)“ svetainėje ir lošti už pinigus.
5.6. Institucijos vertinimu, žaidimo organizavimo metu naudojant priemones, kuriomis siekiama atkreipti asmenų dėmesį išskirtinai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamas paslaugas, t. y. žaidime naudojant „taškų“ sistemą, kurie yra analogiški skelbiamiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ koeficientams už tapačias futbolo rungtynių įvykių baigtis UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje, kurioje organizuojami nuotoliniai lošimai, žaidimo interneto svetainėje reklamuojant išskirtinai UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekių ženklą „(duomenys neskelbtini)“ minint greta siūlomų spėti įvykių baigčių, asmenys yra skatinami lošti. Nors A. E. šio žaidimo organizavime neigia bet kokias sąsajas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šie jo teiginiai visiškai nepagrįsti, kadangi nustatyta, jog organizuotu žaidimu draudžiamu būdu buvo siekiama atkreipti dėmesį į UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskatinti asmenis lošti UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamuose lošimuose. Taigi, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, organizuojant spėlionių žaidimą, ir lošimo organizatoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra akivaizdžios sąsajos, leidžiančios daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuotas žaidimas (dėl žaidimo pobūdžio, taškų skaičiavimo sistemos) skatino asmenis dalyvauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuotuose azartiniuose lošimuose, taip pažeidžiant ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimus.
5.7. Atsiliepime nurodoma, kad absoliutus draudimas skatinti lošėjus dalyvauti lošimuose įsigaliojo 2021 m. liepos 1 d., 2021 m. gegužės 20 d. priėmus Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 10 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini). Ir nors ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje nenurodytas baigtinis skatinančios dalyvauti lošimuose informacijos bei skatinamųjų lošti priemonių sąrašas, tačiau tokiomis priemonėmis (be ALĮ nurodytų specialių renginių, bandomųjų lošimų, akcijų, nuolaidų, dovanų) gali būti laikoma bet kokio pobūdžio informacija ar veiksmai, kuriais lošimų organizatorius ar kiti asmenys siekia atkreipti dėmesį į lošimo organizatorių ir jo teikiamas paslaugas, įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti lošimuose. Skatinimas dalyvauti lošimuose bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis (lošimo organizatorių interneto svetainėse, lošimo vietose, socialiniuose tinkluose ir kt.) yra draudžiamas.
5.8. Institucija pabrėžia, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021), į valstybės formuojamą azartinių lošimų neskatinimo politiką, negali būti toleruojami tokie veiksmai, kuomet organizuojant spėlionių žaidimą, kuris, per aktyvius azartinių lošimų reklaminius skydelius („(duomenys neskelbtini)“), turi tiesioginių sąsajų su azartinius lošimus organizuojančia bendrove bei jos teikiamomis paslaugomis, kuomet bandoma atkreipti asmenų, potencialių klientų dėmesį į lošimus organizuojančios bendrovės vykdomą veiklą, kas laikytina skatinimu dalyvauti lošimuose.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. E. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde A. E. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 134 straipsnio 8 dalį, kadangi nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų šio administracinio nusižengimo sudėties elementų, t. y. subjekto ir neteisėtų veiksmų.
7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentais, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Administracinio nusižengimo byloje buvo nustatyti visi būtinieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 134 straipsnio 8 dalyje, sudėties požymiai.
9. Pagal ANK 134 straipsnio 8 dalį atsakomybė tenka už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimus. ANK 134 straipsnio 8 dalies norma yra blanketinė ir nukreipia į Azartinių lošimų Įstatymą. Šio įstatymo 10 straipsnio 19 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant paties lošimo organizatoriaus organizuojamus specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose.
10. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. E. apeliaciniame skunde visų pirma nesutinka, kad jis yra subjektas pagal ANK 134 straipsnio 8 dalį, kadangi jokios azartinių lošimų veiklos nagrinėjamu atveju jis nevykdė ir neorganizavo.
11. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai ir pagrįstai pažymėjo, jog ANK 134 straipsnio 8 dalies dispozicijoje specialus subjektas nėra numatytas, todėl atsakomybės už šio straipsnio pažeidimą subjektu gali būti ir asmenys, neorganizuojantys azartinių lošimų ir nedirbantys pas lošimo organizatorių, tai yra ANK 134 straipsnio 8 dalyje nėra reglamentuotas joks specialus subjektas, todėl ši aplinkybė, kad A. E. vadovaujama įmonė „(duomenys neskelbtini)“ neorganizavo ir nevykdė azartinių lošimų, netrukdo jo, kaip įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, kuris nesilaikė įstatymų leidėjo valios įtvirtintos ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje, traukti administracinėn atsakomybėn pagal minėto straipsnio nuostatas.
12. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Lietuvoje formuojama aiški teisinė politika azartinių lošimų atžvilgiu – tokia veikla neskatinama ir laikoma žalinga visuomenei, todėl azartiniai lošimai įvairiais teisės aktais yra ribojami ir kontroliuojami, vadovaujantis principu „leidžiama tik tai, kas aiškiai nustatyta įstatyme“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-916/2021).
13. A. E. nagrinėjamu atveju buvo nubaustas už tai, kad būdamas „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi organizavo bendrovės veiklą taip, kad 2022 m. lapkričio 18 d., 2022 m. gruodžio 5 d. ir 2022 m. gruodžio 15 d. interneto svetainėje https://(duomenys neskelbtini).lt/ buvo skelbiamas turinys, kuriuo buvo siekiama atkreipti dėmesį į lošimo organizatorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei skatinama dalyvauti „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje www. (duomenys neskelbtini).lt organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose.
14. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde teigia, kad jo valdoma įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, internetinėje svetainėje organizavo žaidimą-spėlionę neturintį azartinio lošimo požymių ir kartu skelbė prekės ženklo UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklaminius skydelius, kurie neprieštaravo ALĮ 10 straipsnio 9, 9¹ ir 9² dalims. Tuo tarpu Lietuvos Respublikoje azartinių lošimų veiklos nevykdančioms bendrovėms, organizuojančioms žaidimus neturinčius azartinio lošimo požymių, nėra įstatymiškai uždrausta siūlyti taškus, kurie gali būti tapatūs už įvykių baigtis skelbiamiems koeficientams kitose internetinėse svetainėse, tame tarpe ir azartinius lošimus organizuojančiose. Taigi, apelianto įsitikinimu šiuo atveju nėra įrodytas skatinimo dalyvauti lošimuose faktas.
15. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vykusio pasaulio futbolo čempionato metu internetinėje svetainėje https://(duomenys neskelbtini).lt/ organizavo nemokamą žaidimą-spėlionę, kuriuo metu ragino 18 metų sulaukusius ir vyresnius asmenis registruotis/prisijungti, kviesti draugus/bendradarbius ir spėti futbolo čempionato 2022 rezultatus bei laimėti prizus (elektroninį motorolerį „Pusa“, „Sony“ konsolę, „Kamado“ tipo keraminę kepsninę, išmaniuosius „Apple“ laikrodžius, „Apple Airpods pro“ ausines, „Adidas“ futbolo kamuolius). Šioje interneto svetainėje 2022 m. lapkričio 18 d., 2022 m. gruodžio 5 d. ir 2022 m. gruodžio 15 d. prie siūlomų spėti futbolo rungtynių rezultatų buvo nurodomi „taškai“, kurie atitiko tuo pat metu lošimų organizatoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje, į kurią buvo galima patekti paspaudus aktyvų UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklo reklaminį skydelį, siūlomus koeficientus už tas pačias futbolo rungtynių įvykių baigtis. Apygardos teismo vertinimu šios faktinės aplinkybės vertinant jas kartu su kitais bylos duomenimis, t. y. kad interneto svetainėje https://(duomenys neskelbtini).lt/ nurodomi „taškai“ išimtinai sutapo tik su lošimų organizatoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlomais koeficientais ir, kad internetinėje svetainėje buvo pateikiama tik lošimų organizatoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklama, leidžia pagrįstai teigti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamu nemokamu žaidimu-spėlione siekė pritraukti kuo daugiau asmenų ir kartu atkreipti dėmesį būtent į lošimų organizatorių UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip žadindamas smalsumą ir skatindamas sudalyvauti nuotoliniuose azartiniuose lošimuose, kadangi https:// (duomenys neskelbtini).lt/ internetinėje svetainėje nurodomi tapatūs „taškai“ su lošimų organizatoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė asmenims pranašumą prieš kitus lošimų organizatorius.
16. Valstybinė lietuvių kalbos komisija nurodo, kad žodis stimuliuoti, turi lietuvišką atitikmenį: skatinti, sukelti, o tai reiškia skatinamai veikti, duoti impulsą, akstinti, pastūmėti, raginti; būti skatinamąja priežastimi (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2013, p. 777).
17. Ir nors apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad tik visą eilę veiksmų atlikęs asmuo (užsiregistravęs, sudaręs sutartį, įnešęs pinigus ir pan.) gali dalyvauti azartiniuose lošimuose, todėl asmenys apsilankę https:// (duomenys neskelbtini).lt/ negalėjo žinoti kokie koeficientai yra siūlomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje, tačiau apygardos teismas pažymi, jog šiuo atveju A. E. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad skatinamai veikė, davė impulsą asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, todėl pačio dalyvavimo fakto įrodinėti nereikia. Be to iš byloje esančios Institucijos tyrimo išvados (2 t., b. l. 61-75) matyti, kad tapatūs „taškai“ buvo nustatyti neatliekant jokių papildomų veiksmų, tiesiog apsilankius https:// (duomenys neskelbtini).lt/ ir https://www.(duomenys neskelbtini).lt/ internetinėse svetainėse. Konsultacinėje specialisto išvadoje (2 t., b. l. 22-23) taip pat nurodyta, kad tyrimo metu surinkta informacija atitinka lošimo skatinimo požymius, kuriais: siekiama atkreipti vartotojo dėmesį išskirtinai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei jos teikiamas paslaugas, siekiama sužadinti vartotojo smalsumą išbandyti iš tikrų pinigų spėti analogiškas įvykių baigtis UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinklapyje pagal koeficientus, kurie atitinka „taškus“ interneto svetainėje https:// (duomenys neskelbtini).lt/, ką galima laikyti priemonėmis skatinančiomis lošimą.
18. Akivaizdu, kad apeliantas tiek organizuojamą nemokamą žaidimą-spėlionę, tiek aktyvius UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklaminius skydelius bei nurodomus tapačius „taškus“ vertina izoliuotai, nevertindamas skelbiamos informacijos visumos ir skunde nurodo, jog buvo konsultuojamasi su Priežiūros tarnybos Licencijų ir leidimų skyriumi, tačiau jo vedėja nenurodė draudimo skelbti azartinių lošimų reklamos, tik informavo, kad tokia reklama turi atitikti ALĮ reikalavimus. Tačiau iš byloje esančio skyriaus vedėjos I. Ž. tarnybinio pranešimo (3 t., b. l. 22) matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipimosi metu, t. y. 2022 m. lapkričio 4 d. interneto svetainės nuorodoje nebuvo pateikti reklaminiai skydeliai su reklamuojamu UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklu. 2022 m. lapkričio 4 d. pateiktos interneto svetainės turinys skyrėsi nuo interneto svetainės turinio, prieinamo 2023 m. kovo 7 d., kadangi pateiktoje interneto svetainėje nebuvo matomi reklaminiai skydeliai su reklamuojamu UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklu. Paklausime bei žaidimo taisyklėse taip pat nebuvo nurodyta, kad „taškai“ už rungtynių rezultatų atspėjimą atitiks UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje skelbiamus koeficientus už tapačias lažybų įvykių baigtis. Todėl sutiktina tiek su Institucijos, tiek su apylinkės teismo padaryta išvada, kad būtent visumos, o ne atskirų interneto svetainės https://(duomenys neskelbtini).lt/ turinio dalių vertinimas sudaro pagrindą konstatuoti skatinimo dalyvauti azartiniuose lošimuose faktą. Tai, kad apelianto 2022 m. lapkričio 4 d. pateiktos Priežiūros tarnybos Licencijų ir leidimų skyriui interneto svetainės turinys skyrėsi nuo interneto svetainės turinio, prieinamo 2023 m. kovo 7 d., tik parodo, kad apeliantas veikė tyčia.
19. Apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje https:// (duomenys neskelbtini).lt/ organizuoto nemokamo žaidimo-spėlionės dalyvius laikė lošėjais ar, kad buvo keliamos abejones dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslų organizuojant nemokamą žaidimą-spėlionę, nesudaro pagrindo apeliacinio skundo tenkinti ir administracinę teiseną A. E. atžvilgiu nutraukti. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas dėl ypatumų, susijusių su azartinių lošimų siūlymu internetu, yra pažymėjęs, kad azartinių lošimų internetu požymiai gali būti vertinami kaip didesnio pavojaus šaltinis, lyginant su tradicinėmis lošimų rinkomis. Be to, tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje dedama itin daug pastangų siekiant užtikrinti veiksmingą azartinių lošimų, taip pat ir nuotolinių, kontrolę ir prevenciją. Todėl apygardos teismas įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą daro išvadą, jog A. E. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 134 straipsnio 8 dalį, kaip pažeidęs ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatas, patrauktas pagrįstai.
20. Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje (duomenys neskelbtini) v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje (duomenys neskelbtini) v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt.). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013), teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai visus skundo argumentus, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti ir subjektyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-788/2017).
21. Taigi, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, sprendžiant A. E. administracinės atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, nepadaryta. Todėl naikinti pirmosios instancijos teismo ir Institucijos procesinius sprendimus pagal pirmiau šioje nutartyje išdėstytus argumentus nėra teisinio pagrindo, dėl to A. E. apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas ir skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. E. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 4 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.