Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vaiką, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, baustas administracine tvarka, teistas 2016 m. lapkričio 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 189 straipsnio 2 dalį paskiriant 210 MGL dydžio baudą, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 140 MGL (5272,40 eurų) dydžio baudos;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 245 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y. nuo 2007 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. spalio 7 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir Buhalterinės apskaitos įstatymo) Nr. IX-574 (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) 21 straipsnio 1 ir 2 dalis būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, sąmoningai pažeisdamas minėto įstatymo (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1679 redakcija) 19 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, jog „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ bei to paties straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, jog „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka <...>“, taip pat sąmoningai pažeisdamas Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr.100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10 punkto, nustatančio finansinio ir kito turto dokumentų saugojimo minimalius terminus, t. y. 10.15 punkto, kuriame nustatyta, jog „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita)“ saugomi 10 metų; 10.19 punkto, kuriame nustatyta, jog „Apskaitos registrai“ saugomi 10 metų; 10.24 punkto, kuriame nustatyta, jog „Inventorizacijos dokumentai (inventorizavimo aprašai, sutikrinimo žiniaraščiai ir kita)“ saugomi 10 metų, 10.25 punkto, kuriame nustatyta, jog „Turto valdymo dokumentai (priėmimo, išdavimo, nurašymo, perdavimo, sunaikinimo aktai, apžiūros pažymos ir kita)“ saugomi 10 metų. 10.29 punkto, kuriame nustatyta, jog „Kasos operacijų žurnalai“ saugomi 10 metų, laikotarpyje nuo 2016 m. pabaigos iki 2017 m. pradžios, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje paslėpė 2007 m. – 2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y. dokumentus, pagrindžius ūkinius įvykius, atliktas ūkines operacijas bei apskaitos registrus, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. veiklos ir turto (išskyrus 2014 m. trumpalaikį turtą, t. y. pinigines lėšas banko sąskaitoje), nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m., 2015 m. ir 2016 m. veiklos ir turto (išskyrus 2015 m. ir 2016 m. trumpalaikį turtą, t. y. pinigines lėšas banko sąskaitoje), nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros.

Taip pat A. S. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, t. y. nuo 2007 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. spalio 7 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, žinodamas, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-5223-562/2016 bei įsiteisėjusia 2016 m. spalio 4 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla bei jis, kaip bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organas (direktorius) įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus, minėtos teismo nutarties nevykdė, t. y. laikotarpyje nuo 2016 m. pabaigos iki 2017 m. pradžios, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje paslėpė 2007 m. – 2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl šių dokumentų bei bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto bankroto administratoriui nepateikė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. spalio 18 d. liudytoja L. B. papildomos apklausos metu parodė, jog maždaug prieš metus laiko bankroto administratorius pareikalavo pateikti dokumentus, susijusius su „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Ji prisijungė prie buhalterinės apskaitos duomenų, kurie buvo buhalterinės apskaitos programoje ir sudarė ilgalaikio turto sąrašą. Tuo metu prisijungimo duomenis prie šios programos turėjo visi „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, o neapmokėjus už paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ šią paslaugą nutraukė. Šį sąrašą sudarė Utenoje ir el. paštu išsiuntė bankroto administratoriui. Dalį dokumentų liudytoja gaudavo per siuntų tarnybas, kai kada pasiimdavo pati Vilniuje, kartais atveždavo pats vadovas A. S. Lygiai taip pat dokumentai būdavo ir grąžinami. Dalį dokumentų į buhalterinės apskaitos programą suvesdavo įmonės darbuotojai, taip pat direktorius. Dokumentų, patvirtinančių, kad ji A. S. perdavė buhalterinės apskaitos dokumentus, neturi, nes tokie perdavimo dokumentai nebuvo rašomi (1 t., b. 1. 75).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. sausio 30 d. apklaustas liudytojas D. P. parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini). Anksčiau tai buvo (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš 10 metų šiuo adresu buvo registruota įmonė „(duomenys neskelbtini)“, jis buvo akcininkas, o vadovavo A. S.. Šiuo adresu jokia veikla nebuvo vykdoma, įmonės dokumentai nebuvo saugojami. Realiai veiklą vykdė A. S. (1 t., b. l. 80-81).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. birželio 25 d. apklausos metu liudytoja S. Ž. parodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. vykdomojo rašto Nr. eb2-5223-562/2016 pagrindu antstolio Armino Naujokaičio kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla. 2016 m. gruodžio 6 d. buvo gautas kontoroje kartu su prašymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, tuomet 2016 m. gruodžio 7 d. buvo priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Tą pačią dieną buvo priimtas patvarkymas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. 2016 m. gruodžio 7 d. skolininkui A. S., nurodytu vykdomajame dokumente, deklaruotu ir darbovietės adresais buvo išsiųstas patvarkymas atlikti veiksmus su pridedamais dokumentais. 2016 m. gruodžio 9 d. dokumentai įteikti, dokumentus darbo adresu UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) priėmė darbovietės buhalterė. A. S. buvo įpareigotas bankroto administratoriui perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bei turtą. A. S. buvo bankrutuojančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Bankroto administratoriumi buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš bankroto administratoriaus įgalioto asmens V. U. buvo gautas 2017 m. sausio 25 d. pranešimas dėl neperduoto turto ir dokumentų. 2017 m. sausio 31 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. 2017 m. vasario 1 d. antstolis Arminas Naujokaitis kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl baudos skyrimo A. S. už įpareigojimo nevykdymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. civilinėje byloje Nr. 2VP-11310-910/2017 antstolio pareiškimą tenkino iš dalies ir paskyrė A. S. 20 eurų dydžio piniginę baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo nevykdymo dieną, išieškotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. 2017 m. gegužės 18 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl įpareigojimo vykdymo, kuriuo skolininkas informuojamas, jog baudos paskyrimas neatleidžia nuo įpareigojimo vykdymo ir jis yra įpareigotas perduoti bankroto administratoriui turtą ir dokumentus. Patvarkymas įteiktas 2017 m. gegužės 22 d. į skolininko darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2017 m. liepos 5 d. gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens V. U. pranešimas dėl neperduoto turto ir dokumentų. 2017 m. liepos 10 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. 2017 m. liepos 11 d. antstolis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, su pareiškimu dėl pakartotinės baudos skyrimo. 2017 m. liepos 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2vp-34053-592/2017 antstolio pareiškimą atmetė, nes prieš tai jau buvo paskirta periodinė bauda. Šiuo metu byla yra vykdomojoje stadijoje (5 t., b. l. 124-125).

Juridinių asmenų 2018-06-26 išraše fiksuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisinis statusas - bankrutavęs, A. S. šios bendrovės vadovas (iki 2016-10-07) (VI t., b. l. 112-114).

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-5223-562/2016, nutarta iškelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą; Įmonės administratoriumi paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“; Įpareigoti bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (1 t., b. l. 42-43).

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens V. U. 2016 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. S – 16 – 91 – 4 dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui nurodoma perduoti šios bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, sudaryti trumpalaikio, ilgalaikio turto sąrašus ir pan. Ant šio įsakymo 2016 m. spalio 10 d. yra pasirašęs A. S. (1 t., b. l. 45-47).

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens V. U. 2016 m. spalio 4 d. pranešimu Nr. S – 16 – 91 – 2, adresuotu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkams, pranešama apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimą, pridedama 2016 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla, kopija. Ant šio pranešimo 2016 m. spalio 10 yra pasirašęs A. S. (1., t., b. l. 51).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. spalio 4 d. pranešime Nr. S-16-91-3 nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (1 t., b. l. 52).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio vyresniosios tyrėjos G. S. 2017 m. balandžio 6 d. tarnybiniame pranešime be kita ko nurodoma, kad buvo susisiekta su bankroto administratoriumi V. U., kuris paaiškino, kad ne vieną kartą yra bendravęs su A. S. bei pats asmeniškai įteikė įsakymą dėl turto perdavimo bankroto administratoriui, tačiau A. S. piktybiškai vengia grąžinti turtą ir dokumentus bei neatsako į telefono skambučius. G. S. telefonu susisiekė su žmona K. S., paprašė, kad perduotų vyrui, jog susisiektų. Netrukus G. S. į tarnybinį telefoną paskambino vyras, prisistatęs A. S. , kurio buvo paklausta, kodėl negrąžina turto bankroto administratoriui V. U., po ko pastarasis pasakė, jog neturi sąrašo, ką turi pateikti, teigė esantis Klaipėdoje. G. S. paprašė susisiekti su V. U. dėl turto ir dokumentų grąžinimo (1 t., b. l. 59).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 1 veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. B. 2017 m. gruodžio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2016 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-5223-562/2016, kuria iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovauja V. U.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. S. buvo įteiktas įsakymas dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo, bet nei turto, nei dokumentų jis bankroto administratoriui nepateikė. Nors apklausų metu A. S. sakė, kad grąžins visus įmonės dokumentus ir įmonės turtą bankroto, tačiau iki šiol nei daiktai, nei dokumentai nėra grąžinti. Tai 2017 m. gruodžio 1 d. pokalbio telefonu metu patvirtino bankroto administratoriaus įgaliotas atstovas V. U. Jis nurodė, kad nei daiktai, nei dokumentai nėra. A. S. net nebuvo susisiekęs (1 t., b. l. 61).

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 22 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. eB2-5223-562/2016 dėl 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (5 t., b. l. 113-114).

Antstolis Arminas Naujokaitis 2016 m. gruodžio 7 d. patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą – teismo vykdomąjį raštą Nr. eB2-5223-562/2016. Patvarkyme nurodyta, jog vykdomąjį dokumentą išdavė Vilniaus apygardos teismas, skolininkas - A. S., išieškotojas - UAB „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., b. l. 43-44).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi, išnagrinėjus antstolio Armino Naujokaičio pareiškimą dėl baudos skyrimo, A. S. skirta 20 eurų bauda už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, nevykdymo dieną išieškotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, skaičiuojant baudą nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo įvykdymo (5 t., b. l. 20-22).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartimi, išnagrinėtas antstolio Armino Naujokaičio prašymas skirti A. S. 300 eurų pakartotinę baudą už įpareigojimo nevykdymą už kiekvieną pradelstą įvykdyti sprendimą dieną. Antstolio prašymas atmestas nurodant, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi A. S. yra skirta 20 eurų bauda už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, nevykdymo dieną išieškoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, skaičiuojant baudą nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, t. y. iki A. S. perduos bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir dokumentus (5 t., b. l. 5-7).

Specialisto išvadoje (pateiktoje kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų 2018 m. birželio 21 d. apžiūros protokolu) nurodoma: Kadangi tarp apžiūrai pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų 2007, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013 ir 2014 m. atliktas ūkines operacijas, išskyrus 2014 m. sąskaitų bankuose išrašus, ir ūkinius įvykius pagrindžiančių apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų, kuriuose būtų užregistruoti jų duomenys, nėra, dėl to atlikus apžiūrą nustatyta, kad negalima nustatyti 2007, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013 ir 2014 m. finansinėse ataskaitose įrašytų duomenų pagrįstumo, nes finansinės ataskaitos sudaromos pagal apskaitos registrų duomenis, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti jos 2007, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013 ir 2014 m. veiklos, turto, išskyrus 2014 m. trumpalaikį turtą, t. y. pinigines lėšas sąskaitose bankuose, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Atlikus apžiūrą negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008, 2015, ir 2016 m. veiklos ir turto, išskyrus 2015 ir 2016 m. trumpalaikį turtą, t. y. pinigines lėšas sąskaitose bankuose, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes apžiūrai pateiktuose dokumentuose 2008, 2015 ir 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinių, atliktas ūkines operacijas, išskyrus 2015 ir 2016 m. trumpalaikį turtą, t. y. pinigines lėšas banko sąskaitose ir ūkinius įvykius pagrindžiančių apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, kuriuose būtų užregistruoti jų duomenys, nėra (6 t., b. l. 4-8).

Dėl kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės

Šioje byloje kaltinamajam A. S. kaltinimas pareikštas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 245 straipsnį. Siekiant nustatyti, ar pareikšti kaltinimai yra pagrįsti, teisiamojo posėdžio metu buvo atliktas išsamus įrodymų tyrimas. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas, teismas išvadą dėl pareikštų kaltinimų pagrįstumo daro tik vadovaudamasis teisiamojo posėdžio metu ištirtais duomenimis, kurie yra pripažįstami įrodymais. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai, įvertinus juos pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrindžia tai, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Toliau aptariamas kaltinimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 245 straipsnį pagrįstumas.

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šioje byloje nėra ginčo dėl kilusių padarinių ir jų priežastingumo. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-5223-562/2016, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, šios įmonės valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 42-43). Iš juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad A. S. iki 2016 m. spalio 7 d. ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas (6 t., b. l. 112-114), taigi, būtent jam teko pareiga pagal teismo nutartį perduoti visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (įskaitant ir susijusius su šio juridinio asmens buhalterine apskaita) minėto juridinio asmens bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau kaip matyti iš paties kaltinamojo parodymų teisme (6 t., b. l. 167-169, 184-185) ir ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 13, 21-22, 102-104), o taip pat iš liudytojo V. U. parodymų teisme (6 t., b. l. 182-183) ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. 1. 63) matyti, kad visi reikalaujami buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo pateikti nei per Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatytą laikotarpį, nei apskritai kada nors vėliau. Tą patvirtina ir specialisto išvada, iš kurios turinio matyti, kad joje patvirtinami kaltinime nurodomi nusikalstami padariniai ir tai, kad šie padariniai kilo dėl visiško ar dalinio buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvimo (6 t., b. l. 4-8).

Esminis ginčas dėl pareikšto kaltinimo yra susijęs su BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymio – veikos (nusikalstamo veikimo ar neveikimo) konstatavimu, taip pat su subjektyviosios pusės požymio – kaltės formos (tyčia ar neatsargumas) konstatavimu. Šioje byloje A. S. yra inkriminuotas vienas iš alternatyvių BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų veikos požymių, t. y. kad jis paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad apskaitos dokumentų paslėpimas BK 222 straipsnio prasme – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tiriant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį (kasacinės nutartys 2K-7-19-942/2017, 2K-109-746/2017). Iš tokio apibrėžimo yra visiškai akivaizdu, kad buhalterinės apskaitos dokumentų slėpimas yra tyčinis veiksmas ir konstatuoti šio požymio buvimą negalima tais atvejais, jei kaltinamojo elgesyje yra nustatoma kaltės forma – neatsargumas. Pasisakydamas dėl kaltės Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymi, kad kaltė yra vienas iš nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių. Jos turinį sudaro psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais, situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviaisiais bylos duomenimis (kasacinės nutartys 2K-437/2013 2K-564/2014).

Kaltinamasis teisme nurodė, kad įmonės dokumentus perdavė suarchyvuoti, dokumentai iki šiol nėra grąžinti, nes prarado kontaktą su archyvuoti dokumentus paėmusia moterimi. Ta moteris buvo dabar jau mirusio jo pažįstamo meistro (S. Š.) pažįstama, archyvuojanti dokumentus. Perdavė dokumentus tai moteriai, ją matė vieną kartą, bet neprisimena jos vardo, pavardės. Ji per pusantro mėnesio prižadėjo suarchyvuoti, surašyti. Paaiškino, kad perdavė tai moteriai dokumentus beveik prieš metus ar pusantrų, tačiau su ja jokios sutarties (įskaitant darbo) nesudarė, nežinojo, kad reikia. Pažįstamas meistras, kuris patarė kreiptis į minėtą moterį ir per kurį su ja konstaktavo, yra miręs, su jo žmona kaltinamasis nelabai bendrauja (6 t., b. l. 167-169, 184-185). Tokia jo teisme pateiktą įvykių iš esmės atitinka jo parodymus, duotus 2018 m. liepos 18 d. atliekant apklausą ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 102-104). Taip pat teismui nurodė, jog niekas jam nepasakė, kokiu būdu turi pateikti buhalterinius dokumentus (6 t., b.l.166-169). Taigi, kaltinamasis neigia tyčia paslėpęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Tačiau byloje esantys įrodymai tokios kaltinamojo versijos nepatvirtina, tokią poziciją teismas vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, kuria A. S. siekia sumenkinti savo padaryto nusižengimo pavojingumą ir atsakomybę už jam kylančias neigiamas pasekmes siekdamas permesti kitiems subjektams - bankroto procedūrą atliekančiam bankroto administratoriui, finansinę įmonės dokumentaciją neva paėmusiai suarchyvuoti pažįstamo pažįstamai moteriai, kurios vardu bei pavarde, jos buveine, perduodamas šią svarbią įmonės dokumentaciją, jis nepasidomėjo.

Visų pirma, pažymėtina, kaltinamojo parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs: pats kaltinamasis 2018 m. spalio 10 d. apklausiamas teisme tiksliai nenurodė datos, kada perdavė dokumentus neįvardytai moteriai, tačiau iš esmės nurodė, kad tai buvo 2017 m. vasarą (6 t., b. l. 166-169). Tuo tarpu 2017 m. lapkričio 3 d. atliekant apklausą ikiteisminio tyrimo metu A. S. teigė, kad šiuo metu visi buhalteriniai dokumentai vienoje vietoje (duomenys neskelbtini), gali juos visus pateikti (6 t., b. l. 21-22). Taigi šie parodymai neatitinka kaltinamojo vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus.

Antra, VMI pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad 2008 m. lapkričio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė liudytoja L. B. (2 t., b. l. 2). Taigi, įmonėje dirbo asmuo, kuris atsižvelgiant į jo darbines funkcijas ir ilgą darbo laiką toje pačioje įmonėje turėjo būti gerai susipažinęs su visais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniais dokumentais, tačiau pats kaltinamasis teisme nurodė, kad į L. B. dėl dokumentų suarchyvavimo jis nesikreipė (6 t., b. l. 166-169). Negana to, A. S. iš esmės nenurodė jokios tokio jo sprendimo priežasties. Jis nenurodė jokių priežasčių, kurios pagrįstų būtinybę dėl dokumentų archyvavimo kreiptis ne į UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją, bet į visiškai nepažįstamą asmenį. Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis verslu užsiėmė gana ilgą laiką. Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė buvęs ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, bet ir akcininku (6 t., b. l. 102-104,167-169, 184-185). Taip buvo nuo įmonės veiklos pradžios 2007 m. iki 2016 m. (6 t., b. l. 13, 102-104, 112-114). Taigi, matyti, kad verslu A. S. vertėsi mažiausiai 9 metus. Liudytoja L. B. teisme nurodė, kad A. S. suvokdavo buhalterinę dokumentaciją, pateikdavo jai dokumentus (6 t., b. l. 183-184). Taip pat, svarbu paminėti, kad iš byloje esančio G. S. 2017 m. balandžio 6 d. tarnybinio pranešimo matyti, kaltinamasis vengė susisiekti su V. U. (bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu), ko pasėkoje pati policijos pareigūnė telefonu paragino kaltinamąjį susisiekti su V. U. dėl turto ir dokumentų grąžinimo (1 t., b. l. 59). Kad kaltinamasis vengė bendrauti tiek teisme (6 t., b. l. 182-183), tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 63) patvirtino ir liudytojas V. U.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, įvertinus kaltinamojo amžių, jo užimamas pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis buvo įmonės vadovas bei akcininkas, teismo neįtikina kaltinamojo argumentai, jog jis veikė neatsargiai, neapdairiai, ir, nepasirašęs jokios sutarties, perdavė įmonės buhalterinius dokumentus visiškai nepažįstamam jam asmeniui. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie kaltinamojo siekį atgauti buhalterinius duomenis, jei jie iš tiesų buvo perduoti archyvuoti nepažįstamai moteriai. Būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, A. S. turėjo pareigą imtis veiksmų, nukreiptų buhalterinės apskaitos dokumentus, net ir tuo atveju, jei jis iš tiesų būtų perdavęs šiuos dokumentus nepažįstamai moteriai, kurios jokių kontaktų neturi, juo labiau, žinant, kad atsakomybė už dokumentų išsaugojimą tenka pačiam bendrovės vadovui. Šiuo atveju matyti, kad nuo kaltinamojo minimo tariamo dokumentų atidavimo praėjo 1,5 metų, tačiau nenustatyta, kad per tokį laiką A. S. būtų ėmęsis bent kokių realių veiksmų, siekiant atsiimti dokumentus. Toks kaltinamojo neveikimas yra sunkiai paaiškinamas ir sukelia pagrįstas abejones pastarojo nurodytomis aplinkybėmis dėl to, kad mirus pažįstamam asmeniui, jis prarado ryšį su buhalterisnius dokumentus archyvavusia moterimi, o paklausti mirusiojo šeimos šios moters kontaktinių duomenų negalėjo, nes nelabai bendravo su jo mirusiojo pažįstamo šeima.

Be to, pažymėtina, jog nelogiška būtų manyti, jog A. S. parodymuose minėta nepažįstama moteris, paėmusi dokumentus, atlikusi darbą ir negavusi iš jo atlygio, tačiau žinodama iš dokumentų įmonės pavadinimą, kodą, adresą, nebūtų pati ieškojusi A. S., siekdama pati perduoti jam jau suarchyvuotus dokumentus ir gauti atlygį.

Įvertinęs kaltinamojo amžių, jo užimamas pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis buvo įmonės vadovas bei akcininkas, ilgametę verslo praktiką, kaltinamojo argumentus, jog jis atidavė dokumentus nepažįstamai moteriai archyvuoti (be sutarčių, neturint moters kontaktinių duomenų ir pan.) iš esmės todėl, kad jam niekas nepasakė, kokiu būdu turi pateikti buhalterinius dokumentus (6 t., b.l.166-169), teismas taip pat vertina kaip gynybinę versiją.

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra materiali, todėl laikoma baigta, tik nustačius šio straipsnio dispozicijoje išvardytų padarinių buvimą, t. y. negalimumą visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šioje byloje dėl apgaulingai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos apskaitos kilę padariniai yra nustatyti remiantis specialisto išvada (6 t., b. l. 4-8), kurios A. S. neginčijo.

Teismas, įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje visiškai įrodyta, kad A. S. atliko kaltinime nurodytus veiksmus ir taip elgėsi suvokdamas, kad nebus galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t.y. taip elgėsi tyčia. Kaltinamojo veiksmai baigti, teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 245 straipsnį

BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo esmė – nevykdymas teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. Šio BK straipsnio prasme teismo sprendimu laikomas įsiteisėjęs bet kurios instancijos bendrosios ar specialiosios kompetencijos teismo priimtas procesinis dokumentas, kuriuo išspręsti su bausme nesusiję klausimai. Paprastai tokiu teismo sprendimu asmeniui nustatomi įpareigojimai, draudimai, kylantys įvairiais pagrindais, tačiau neturintys ryšio su jo nubaudimu. Kai asmuo laiku neįvykdo teismo sprendimo, kuris gali būti efektyviai įvykdomas taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 624 straipsnyje nustatytas priverstinio vykdymo priemones, svarstytina, ar baudžiamoji atsakomybė apskritai pagrįsta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47/2009). Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal teismų praktiką teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Baudžiamoji atsakomybė už su bausmės vykdymu nesusijusio teismo sprendimo nevykdymą atsiranda, kai dėl asmens, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą, tyčinių veiksmų nėra galimybės užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis arba šios priemonės tampa neefektyviomis, tačiau baudžiamosios atsakomybės atsiradimui nereikšminga, kiek ir kokių civilinio ar administracinio proceso priemonių buvo panaudota. BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos. Tačiau vien tik nustačius tokio sprendimo nevykdymo (neįvykdymo) faktą, nepakanka konstatuoti šios nusikalstamos veikos buvimą. Reikšminga yra tai, ar teismo sprendimą privalantis vykdyti asmuo žinojo apie šį sprendimą ir jame nurodytą jo pareigą (įpareigojimą), ar tai žinodamas sprendimo nevykdė sąmoningai, be objektyvių priežasčių, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-466-489/2016, Nr. 2K-3/2013, Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010).

Kaip šiame nuosprendyje jau yra nustatyta, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5223-562/2016, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, šios įmonės valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 42-43). Kaltinamasis teisme pripažino, jog po bankroto bylos iškėlimo buvo susitikęs su bankroto administratoriumi (6 t., b. l. 167-169, 184-185). Šią aplinkybę tiek teisme (6 t., b. l. 182-183), tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 63) patvirtino liudytojas V. U. Jis taip pat nurodė, kad A. S. įteikė įsakymą, kokią pareigą turi atlikti, buvo paaiškinta kokie dokumentai per kokius terminus turi būti pateikti administratoriui, kas turi būti padaryta su įmonės turtu, kada turi būti perduotas. Teismas pažymi, jog byloje esančiame bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens V. U. 2016 m. spalio 4 d. įsakyme Nr. S – 16 – 91 – 4 dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui nurodoma perduoti šios bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, sudaryti trumpalaikio, ilgalaikio turto sąrašus ir pan. 91 t., b. l. 45, 47). Į bylą taip pat yra pateiktas 2016 m. spalio 4 d. pranešimas Nr. S – 16 – 91 – 2, adresuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkams, kuriame pranešama apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimą, pridedama 2016 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla, kopija (1 t., b. l. 51). Pažymėtina, jog tiek ant vieno, tiek ant kito dokumento yra A. S. parašas, savo parašo tikrumą jis patvirtino ir teisme (6 t., b. l. 182). Taigi, akivaizdu, jog kaltinamajam buvo žinoma apie priimtą Vilniaus apygardos teismo nutartį ir šioje nutartyje numatytus įpareigojimus.

Šiame nuosprendyje taip pat jau nustatyta, kad kaltinamasis paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus ir neįvykdė teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų. Teismas atmeta kaltinamojo argumentus, susijusius su tuo, jog esą jam nebuvo išaiškinta kokia tvarka ir kaip turi būti perduodami dokumentai, nes iš bylos duomenų aiškiai matyti, kad dokumentų neperdavimą, o kartu ir teismo sprendimo nevykdymą lėmė būtent paties kaltinamojo elgesys. Kaip jau minėta, dar 2016 m. spalio 10 d. kaltinamasis raštu patvirtino įsipareigojimą buhalterinės apskaitos dokumentus perduoti bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui V. U., tačiau kaip matyti iš G. S. 2017 m. balandžio 6 d. tarnybinio pranešimo, jis vengė susisiekti su V. U., ko pasėkoje pati policijos pareigūnė telefonu paragino kaltinamąjį susisiekti su V. U. dėl turto ir dokumentų grąžinimo (1 t., b. l. 59). 2017 m. lapkričio 3 d. apklausos matu kaltinamasis įsipareigojo pateikti buhalterinius dokumentus pareigūnui D. B. (6 t., b. l. 21-22). Tačiau kaip matyti iš minėto pareigūno 2017 m. gruodžio 5 d. tarnybinio pranešimo, dokumentai jam nebuvo pateikti (1 t., b. l. 61). Liudytojas V. U. tiek teisme (6 t., b. l. 182-183), tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 63) patvirtino, kad A. S. nekeldavo ragelio. Taigi, iš šių duomenų visumos matyti, kad teismo nutarties nevykdymą lėmė ne kokie nors neaiškumai, o paties kaltinamojo nenoras įvykdyti sprendimą.

Teismas pažymi ir tai, kad šiuo atveju užtikrinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-5223-562/2016 įvykdymą buvo siekiama taikant civilines procesines priemones. Tai patvirtina liudytojos S. Ž. parodymai (5 t., b. l. 124-125), vykdomasis raštas (5 t., b. l. 113-114), antstolio A. Naujokaičio 2016 m. gruodžio 7 d. patvarkymas (5 t., b. l. 43-44), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartis dėl baudos skyrimo (5 t., b. l. 5-7, 20-22). Tačiau net ir išnaudojus civilinio proceso įstatyme numatytas sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemones, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-5223-562/2016 liko neįvykdyta.

Aptariant A. S. inkriminuotą veiką pagal BK 222 straispnio 1 dalį, teismas jau konstatavo, kad atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus (liudytojų parodmus, bankroto administartoriaus reikalavimus), įvertinus kaltinamojo amžių, jo užimamas pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis buvo įmonės vadovas bei akcininkas, teismo neįtikina kaltinamojo argumentai, jog jis veikė neatsargiai, neapdairiai, ir, nepasirašęs jokios sutarties, perdavė įmonės buhalterinius dokumentus visiškai nepažįstamam jam asmeniui. Būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, A. S. turėjo pareigą imtis veiksmų, nukreiptų buhalterinės apskaitos dokumentus pateikti bankroto administratoriui, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-5223-562/2016, net ir tuo atveju, jei jis iš tiesų būtų perdavęs šiuos dokumentus nepažįstamai moteriai, kurios jokių kotaktų neturi, juo labiau, žinant, kad atsakomybė už dokumentų išsaugojimą tenka pačiam bendrovės vadovui. Šiuo atveju matyti, kad nuo kaltinamojo minimo tariamo atidavimo praėjo 1,5 metų, tačiau nenustatyta, kad per tokį laiką A. S. būtų ėmęsis bent kokių realių veiksmų, siekiant atsiimti dokumentus.

Dar kartą pažymėtina, jog nelogiška būtų manyti, jog A. S. parodymuose minėta nepažįstama moteris, paėmusi dokumentus, atlikusi darbą ir negavusi iš jo atlygio, tačiau žinodama iš dokumentų įmonės pavadinimą, kodą, adresą, nebūtų pati ieškojusi A. S., siekdama pati perduoti jam jau suarchyvuotus dokumentus ir gauti atlygį.

Vertinant BK 245 straipsnio normų aspektu, aptartas nuteistojo elgesys akivaizdžiai rodo, kad jis vengė vykdyti teismo procesinį sprendimą, jo nevykdė be pateisinamų priežasčių, nesant kokių nors objektyvių kliūčių, tyčia, nes nustattyta, kad A. S. aptariamu teismo nutarties vykdymo laikotarpiu žinojo, kad turi perduoti įmonės dokumentus bankroto administratoriui teismui iškėlus bankroto bylą, tačiau sąmoningai jų neperdavė ir iš apygardos teismo procesinio sprendimo kylančio įpareigojimo nevykdė žinodamas, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi vykdyti, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teismas, atsižvelgdamas į surinktų, anksčiau išdėstytų, ištirtų bei įvertintų duomenų, pripažintinų įrodymais, visumą daro išvadą, jog kaltinamasis A. S., nevykdė teismo nutarties ir per nustatytą terminą nepateikė bankroto administratoriui įmonės buhalterinių dokumentų. Kaltinamojo veiksmai baigti, teisingai kvalifikuoti pagal BK 245 straipsnį.

Dėl bausmių skyrimo

Skirdamas konkrečią bausmę teismas visais atvejais atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Abi nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia. Kaltinamasis yra teistas (6 t., b. l. 126-134). Ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda šiuo metu yra vykdoma antstolio ir dar nėra išieškota (6 t., b. l. 80, 84, 135-136). Kaltinamasis baustas administracine tvarka už leistino greičio viršijimą (6 t., b. l. 122-124), turi šeimą (6 t., b. l. 116), dirba (6 t., b. l. 121). Kaltinamasis nepripažino jo veiksmuose buvus tyčią, taigi neigė vieną iš BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 245 straipsnyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėčių požymių, todėl negalima traktuoti, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Už BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 245 straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą galimos skirti bausmės vidurkiui. Viešuosius darbus skirti netikslinga, kadangi kaltinamasis yra teisiamas jau ne pirmą kartą, be to, dirbantis, kas nebūtų suderinama su nurodyta viešųjų darbų bausme. Finansinio pobūdžio bausmę skirti netikslinga, įvertinus tą aplinkybę, jog kaltinamasis jau yra nuteistas būtent tokios rūšies bausme, kurios jis iki šiol nėra įvykdęs. Prokuroras prašė skirti areštą, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti griežčiausią bausmės rūšį už šį nusikaltimą, kuri be abejo nors ir trumpam, bet varžo laisvę.

Už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų; prokuroras prašė skirti areštą. Skirdamas kaltinamajam A. S. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką finansų sistemai, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia, taip pat teismas atsižvelgia į nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus (savanaudiški) bei į tai, kad finansinio pobūdžio bausmę skirti netikslinga, įvertinus tą aplinkybę, jog kaltinamasis jau yra nuteistas būtent tokios rūšies bausme, kurios jis iki šiol nėra įvykdęs. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, yra baustas administracine tvarka. Pats kaltinamasis prašė neskirti arešto bausmės, skirti baudą, nes atliekant arešto bausmę, jis negalėtų dirbti, jo įmonė bankrutuotų, o yra jis vienintelis dirbantis šeimoje, šeima laukia antro vaikelio. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju A. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką yra skirtina griežčiausia Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, t. y. laisvės atėmimas, tačiau jos dydis nustatytinas artimesnis minimaliai minėtos normos sankcijoje numatytai šios bausmės ribai, nes visgi jo asmenybė nėra labai pavojinga. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Be to, tuo atveju, jeigu taikoma laisvės atėmimo bausmė, yra numatyta galimybė taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio normas ir atidėti bausmės vykdymą, esant pagrindams, suteikiant nusikaltimą padariusiam asmeniui galimybę įrodyti savo elgesiu, kad jam verta leisti pasitaisyti neizoliuojant nuo visuomenės. Tuo tarpu tegul ir švelnesnė arešto bausmė yra vykdoma iš karto, kas be abejonės nors ir trumpiau, bet visgi apriboja laivę.

Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad A. S. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės tikslai, atsižvelgus į anksčiau aptartų aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, visumą, gali būti pasiekti šios bausmės vykdymą jam atidedant. Nagrinėjamu atveju yra svarbu pabrėžti, kad A. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, dirba, baustas administracine tvarka, tačiau ne už itin šiurkščius nusižengimus. Teismas konstatuoja, kad A. S. bausmės vykdymas turi būti atidėtas 1 metams, su įpareigojimu.

Esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, nusikalstamoms veikoms labai skiriantis pagal pavojingumą (baudžiamasis nusižengimas ir apysunkis nusikaltimas), bausmės bendrinamos griežtesne apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Proceso išlaidų, daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (6 t., b. l. 14) paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti A. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais bausmes subendrinti apėmimo būdu, kai griežtesnė bausmė apima švelnesnę bausmę, ir skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.