- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- e2A-1080-614/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03087-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Jelena Šiškina
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Ieškovas
- ADB „Gjensidige“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Grinda“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje UAB „Grinda“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priteisti 1 905,11 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017-06-20 Vilniuje, ties Verkių 42A, M. G. važiuojant ieškovės apdraustu automobiliu pro gatvės šulinį, jo dangtis pakilo ir apgadino automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei greta buvusį automobilį Audi. Įvykio metu ieškovo apdraustai transporto priemonei buvo sugadinta kairės pusės galinės dalies sparno arka, durys, padanga su ratlankiu, slenkstis, dugno apsauga. Dėl šio įvykio draudikas išmokėjo 1 905,11 Eur draudimo išmoką, todėl jam pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
2. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė neginčija fakto, jog ji yra šio kelio savininkė, tačiau ji negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą dėl toliau išdėstytų aplinkybių. Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o šiuo konkrečiu atveju - su vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymu, tiesimu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento susisiekimo komunikacijų skyriaus atsakymu galima teigti, jog automobiliu buvo įvažiuota į šulinį, priskirtą lietaus nuotekų tinklams. 2011-12-29 Privalomų paslaugų teikimo sutartimi Nr. A72-2189 (3.1.36-UK) UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti lietaus kanalizacijos (nuotekų) tinklų priežiūros ir eksploatavimo paslaugas ir todėl laikytina atsakinga už atsiradusią žalą. Be to, ieškovas privalo įrodyti žalos, ją sukėlusio asmens neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio buvimą. Nėra pagrindo teigti esant Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie galėjo lemti žalos atsiradimą ginčo automobiliui įvažiavus į Verkių g. Vilniuje, buvusį šulinį. Į bylą ieškovas nepateikė nei PVM sąskaitų faktūrų, nei kasos aparato kvitų, todėl nėra aišku, kokios tiksliai sumos buvo mokamos automobilio remonto metu. Neaišku, kokios techninės būklės buvo automobilis, todėl mano žalos dydis nėra įrodytas. Neatlikus jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovei atsirado žala, nėra pagrindo konstatuoti ir priežastinį ryšį. Tais atvejais, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas gali būti sumažintas. Šiuo atveju įvykis įvyko dienos metu, taigi šviesiu paros metu, todėl vairuotoja, esant geram matomumui, turėjo stebėti eismo sąlygas kelyje ir galėjo pastebėti inžinierinių tinklų šulinį bei imtis atsargumo priemonių kelyje.
3. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad CK 2.666 straipsnio nuostatos nereglamentuoja valdymo teisės į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą perdavimo, todėl nurodyto straipsnio pagrindu kitiems asmenims negali būti perduota valdymo teisė. Vien ta aplinkybė, kad konkrečiu momentu galimai egzistavo kelio trūkumas, nesudaro pagrindo UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei kilti. Pažymėjo, kad Gatvių avarinės tarnybos žurnale yra užregistruotas 2017-06-20 pranešimas apie eismo įvykį, kurio padarinius darbuotojai pašalino. Atsiliepime nurodo, kad vairuotoja pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 1 dalies numatytus bendruosius dalyvių elgesio kelyje principus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, todėl žalos dydis mažintinas. Pažymėjo, kad UAB „Grinda“ neturėjo galimybės vertinti patirtos žalos, ieškovas nekvietė apžiūrėti automobilio, todėl kyla abejonių dėl jo paskaičiavimo teisingumo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino.
5. Teismas nustatė, kad tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ buvo sudaryta Privalomųjų paslaugų teikimo sutartis Nr. A72-2189 (3.1.36-UK), kurios pagrindu UAB „Grinda“ (rangovas) įsipareigojo pagal Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus, savo priemonėmis atlikti Vilniaus miesto gatvių priežiūros žiemą, lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo, avarinių situacijų lokalizavimo, smėlio, sniego ir grunto, sąvartynų eksploatavimo, mechanizuoto važiuojamosios gatvių dalies valymo ir plovimo, beglobių gyvūnų priežiūros ir kt., paslaugų teikimo, tame tarpe ir avarinių gedimų padarinių likvidavimo lietaus nuotakyno tinkluose, o užsakovas įsipareigoja už suteiktas paslaugas apmokėti sutartyje nustatyta tvarka.
6. Teismas sprendė, kad sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, jog Verkių g. Vilniuje, perduodamos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, priešingai, sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos UAB „Grinda“, kaip rangovė, atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymą. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių Verkių g. Vilniuje, perdavimą UAB „Grinda“ savarankiškam valdymui, taip pat įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų teikusi UAB „Grinda“ nurodymus dėl šių gatvių remonto.
7. Teismas pažymėjo, kad bylose, kurių aplinkybės analogiškos šiai bylai, teismai, analizavę 2011-12-29 darbų atlikimo sutartį Nr. 1772-2191(3.136-UK), 2012-05-07 susitarimą Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. 1772-2191(3.136-UK) pakeitimo“ priėjo tos pačios išvados (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-125-232/2017; 2017 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1045-275/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-579-258/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-579-258/2017).
8. Kadangi Verkių gatvė Vilniuje, nebuvo perduota UAB „Grinda“ savarankiškam valdymui, darbus ji galėjo atlikti tik pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymus, laikytina, jog tiek, kiek tokių perdavimo ir (ar) nurodymų nėra, vietinės reikšmės kelius prižiūrinčiu juridiniu asmeniu, kuriam pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtintų „Kelių priežiūros tvarkos aprašo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2008-12-12 iki 2017-03-28) 13.5. punktą tenka pareiga atlikti šiose gatvėse esančių kelių ir jų statinių apžiūras, tikrinti konstrukcijų būklę, prireikus atlikti specialias apžiūras laikytina Vilniaus miesto savivaldybė, kaip jų savininkė.
9. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl vairuotojos nerūpestingumo ir neatidumo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad automobilio vairuotoja pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl to kilo aptariamas eismo įvykis. Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu M. G. būtų važiavusi neleistinu greičiu, staigiai ir neatsargiai manevravusi, buvusi neblaivi ar kt. Priešingai, iš liudytojos paaiškinimo teismo posėdžio metu galima spręsti, kad ji vairavo atidžiai ir lėtai, nes gatvėje vyko kelio darbai. Be to, ji tuo metu buvo besilaukianti, todėl apskritai stengėsi vairuoti saugiai ir atsargiai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Priimant skundžiamą sprendimą buvo remiamasi kitomis Vilniaus apygardos teismo nutartimis, kuriose yra analizuojamos 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. 1772-2191(3.136-UK) (toliau - Darbų atlikimo sutartis), o ne 2011-12-29 sudarytos Privalomųjų paslaugų teikimo sutarties Nr. A72-2189(3.1.36-UK) (toliau - Paslaugų teikimo sutartis) nuostatos.
10.2. Vilniaus miesto savivaldybei sudarius sutartį su UAB „Grinda“ pagrindinis tikslas ir buvo perduoti Vilniaus miesto lietaus nuotekų tinklų tvarkymo ir priežiūros darbus savo srities profesionalams (UAB „Grinda“), įgalinant juos turėti savo žinioje, t. y. suteikiant teisę daryti jiems ūkinį bei fizinį poveikį, atlikti savo nuožiūra nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo paslaugas vadovaujantis Vilniaus miesto lietaus nuotekų eksploatavimo taisyklėmis (Paslaugų teikimo sutarties 4.2.2. punktas), todėl laikytina, kad būtent UAB „Grinda“ tapo daikto valdytoju CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme. Rangovas (UAB „Grinda“) prisiėmė pareigą veikti ne tik pagal užsakovės nurodymus, bet ir savo nuožiūra bei iniciatyva pašalinti kliūtis iš gatvių ir jų statinių, automobilių stovėjimo aikštelių, pravažiavimų, gatvėse atsiradus įgriuvoms ar įdubimams, nustatyti jų priežastis ir t. t
10.3. UAB „Grinda“ įsipareigojo ne išimtinai laukti Vilniaus miesto savivaldybės nurodymu prieš imantis bet kokiu savo kompetencijai priskirtu veiksmu, tačiau atvirkščiai - vykdyti sutartyje nurodytus darbus, o tik atlikus minėtus darbus - atsiskaityti Vilniaus miesto savivaldybei pateikiant suteiktų paslaugų aktus ir sąskaitas-faktūras.
10.4. Vilniaus miesto savivaldybei sudarius Paslaugų teikimo sutartį su UAB „Grinda“, Vilniaus miesto savivaldybė visiškai įvykdė savo, kaip kelio savininko, pareigą užtikrinti tinkamą gatvių būklę bei priežiūrą.
10.5. Teismas sprendime savaip interpretavo Paslaugų teikimo sutartį: visų pirma, laikydamas išvis kita - Darbų atlikimo, o ne nagrinėjamu atveju aktualia - Paslaugų teikimo sutartimi; visų antra, visiškai netikslinga analizuoti ir lyginti dvi skirtingas sutartis, kurios skiriasi tiek savo prisiimtų įsipareigojimų apimtimi, tiek apskritai pačiu sutarties dalyku, nes šioje civilinėje byloje buvo pasirašyta sutartis ne dėl gatvės, o lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo; visų trečia, iškraipydamas tikruosius šalių ketinimus, teigdamas, kad šioje byloje nagrinėjamų sutarčių punktuose kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, taip pat, jog UAB „Grinda“ veikia tik pagal apeliantės nurodymus.
10.6. Atsakovas, sudarydamas su UAB „Grinda“ Paslaugų teikimo sutartį, pagrįstai tikėjosi, jog UAB „Grinda“ įgyvendins Paslaugų teikimo sutartyje nustatytas pareigas, kadangi jeigu veiks atitinkamai priešingai, kils atitinkamos pasekmės, dėl ko UAB „Grinda“ privalės vykdyti jai kilsiančią atsakomybę sutartinių įsipareigojimų atžvilgiu.
10.7. Byloje esančios medžiagos matyti, jog eismo įvykis Verkių g. 42A, Vilnius, įvyko apie 12:40 val., t. y. šviesiu paros metu. Esant šviesiam paros laikui, geroms eismo sąlygoms bei geram matomumui, vairuotoja negalėjo nepastebėti kelyje buvusio inžinerinio tinklų šulinio, todėl privalėjo imtis visų atsargumo priemonių kelyje (pvz., stengtis apvažiuoti važiuojamojoje dalyje esantį šulinį), kad savo vairavimo nesukeltų žalos sau ar aplinkiniams.
10.8. Liudytojų parodymai apskritai neturėtų būti suprantami kaip objektyvūs ir neginčytini įrodymai byloje, kadangi abejotina, kad nesant jokių kitų vaizdinių ar rašytinių įrodymų (nei policijos pareigūnų užfiksuoto administracinio pažeidimo, nei filmuotos medžiagos ar kt.) vairuotoja savanoriškai būtų pripažinusi pažeidus Kelių eismo taisykles, ar elementariai prisipažintų, jog nagrinėjamu atveju nesivadovavo protingo, atidaus ir rūpestingo asmens principais.
11. Ieškovas ADB „Gjensidige“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikymo, turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas). Šių pagrindų byloje nenustatyta.
11.2. Atsižvelgiant į tai, ginčo gatvės, kuri turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, savininko atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 str. 1 d. pagrindu.
11.3. Darbų atlikimo sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, priešingai - sutartyje kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka savivaldybės kontroliuojama. Reikšminga ir tai, jog asmuo, kuriam atsakovas neva perdavė Verkių gatvę savarankiškai valdyti (UAB „Grinda“) - šią aplinkybę ginčija. Tokiu atveju konstatuotina, kad atsakovė neįrodė, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui.
11.4. Byloje nėra jokių duomenų, kad automobilio vairuotoja matė ar galėjo matyti su defektais esantį kanalizacijos šulinį, tad atsakovo argumentai, jog ji turėjo imtis papildomų atsargumo priemonių (stabdyti automobilį / apvažiuoti) niekuo nepagrįsti. Apklausta liudytoja M. G. parodė, kad niekaip negalėjo įtarti, kad šis šulinys turi defektų. Antra, byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių apelianto samprotavimus, neva M. G. viršijo greitį ir panašiai.
11.5. Būtent dėl to, kad gatvių remonto ir techninės priežiūros darbai yra atliekami tik pagal apelianto nurodymus, UAB „Grinda“ nėra statinių (gatvių) valdytojas, o tik rangovas. Atsižvelgiant į sudarytos sutarties esmę, laikytina, kad apelianto nurodyta Paslaugų teikimo sutartis nekeičia Darbų atlikimo sutarties esmės ir dalyko, todėl teismas padarė teisingą išvadą, spręsdamas, kad sudarius Paslaugų teikimo sutartį, kuri yra beveik analogiška byloje aktualiai 2011-12-29 Darbų atlikimo sutarčiai Nr. A72-2191(3.1.36.UK).
11.6. UAB „Grinda“, negali būti laikoma atsakinga už atsiradusios žalos atlyginimą taip pat ir dėl to, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašu kelius prižiūrintys asmenys apskritai gali būti laikomi atsakingais už sukeltą žalą tik tokiais atvejais, kai apie kelyje esančią kliūtį sužino iš anksto iš eismo dalyvių ar kitų asmenų ir, nesiimdami jokių veiksmų, taip pažeidžia šio aprašo nuostatas.
11.7. Jei atsakovas gatvių remonto darbus ir (ar) paviršinių nuotekų tinklų remontą vykdytų savo nuožiūra, tai visas avarinės būklės gatves ir (ar) paviršinių nuotekų tinklus pakeistų naujai, tačiau to padaryti neįmanoma, kadangi UAB „Grinda“ yra nuolat ribojama apelianto skiriamo biudžeto.
11.8. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ 2011-12-29 Sutartyse nėra nurodomas savivaldybės tarybos sprendimas, kurio pagrindu tik ir galėtų būti perduotas savivaldybės turto valdymas, taip pat Sutartyse nėra nurodyta apie valdymo per davimą patikėjimo teise. Todėl konstatuoti, kad 2011-12- 29 Paslaugų teikimo sutarties pagrindu UAB „Grinda“ tapo atsakovui priklausančio turto valdytoju, būtu visiškai nepagrįsta.
12. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ prašo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą tuo pagrindu, jog ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Apeliantas klaidingai nurodo, jog UAB „Grinda“ pasirašydama Darbų atlikimo ir Paslaugų teikimo sutartis, prisiėmė pareigą valdyti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatves (kiemus) ir lietaus tinklų priežiūrą ir eksploatavimą, avarinių gedimų padarinių likvidavimą lietaus nuotakyno tinkluose, kadangi visi šiose sutartyse numatyti darbai yra atliekami tik pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus, kiekvienu atveju pateikiant specialią darbų užsakymo formą.
12.2. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad UAB „Grinda“ buvo perduota / nurodyta atlikti Verkių gatvės priežiūrą, todėl ji nėra ir negali būti laikoma Verkių gatvės valdytoja, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
12.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija išsamiai išnagrinėjo Darbų atlikimo sutartį bei su ja susijusius dokumentus ir visas aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo abejoti tokios nutarties pagrįstumu, kuri pagal savo analogiją gali būti taikoma ir šioje nagrinėjamoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
14. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. birželio 20 d., apie 12:40 val., Vilniuje, ties Verkių g. 42A esančiu pastatu, automobiliui BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvažiavus ant inžinerinių tinklų šulinio, buvo apgadinti automobilio kairės pusės galinės dalies sparno arka, durys, padanga su ratlankiu, slenkstis, dugno apsauga. Automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ transporto priemonių draudimu (Draudimo liudijimas GJELT Nr. 2224297). Draudikas (ieškovas) ADB „Gjensidige“, draudimo sutarties pagrindu apmokėjo 1905,11 Eur automobilio remonto išlaidų, kurias prašo priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės.
16. Byloje sprendžiama dėl civilinės atsakomybės, kylančios dėl kelio defektais padarytos tretiesiems asmenims žalos atlyginimo ir dėl atsakomybės subjekto pagal CK 6.266 straipsnį.
17. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino ir aiškino tarp UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudarytą Paslaugų teikimo sutartį, teigdamas, jog UAB „Grinda“ Paslaugų teikimo sutarties 4.2. punktu prisiėmė įsipareigojimus, t. y. teikti lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo paslaugas (4.2.2. punktas), pašalinti kliūtis iš gatvių ir jų statinių, automobilių stovėjimo aikštelių, pravažiavimų ir pan. (4.2.3.1. punktas), gatvėse atsiradus įgriuvoms ar įdubimams, nustatyti jų priežastis, po to koordinuoti inžinerines komunikacijas eksploatuojančių organizacijų darbą iki pilno dangos atstatymo (4.2.3.2. punktas) ir savo sąskaita atlyginti nuostolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo paslaugų teikimo (4.2.9. punktas). Apeliantas šias sutarties sąlygas laiko įrodymu, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pavedus Vilniaus miesto lietaus nuotekų tinklų tvarkymą ir priežiūrą atsakovui UAB „Grinda“, pastarasis laikytinas daikto valdytoju CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme. Su tokia pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
18. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje, nustatyta jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo). Byloje nenustatyta aplinkybių numatytų CK 6.270 straipsnio 1 dalyje. Ginčo, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra Verkių gatvės savininkas, nėra. Šis savininkas teigia perdavęs įrenginius valdyti paslaugų tiekėjui, pagal Paslaugų tiekimo sutartį.
19. Išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Civilinė byla Nr. e3K-7-105-687/2016 suformulavo šią aktualią teismų praktikai teisės aiškinimo taisyklę: taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Minėtoje byloje kasacinis teismas nurodė, kad tais atvejais kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).
20. Ginčo sutarties nuostatų analizė patvirtina, kad statinio valdymas vykdytojui UAB „Grinda“ perduotas nebuvo. Pagal Paslaugų teikimo sutarties 4.2.2 punktą, lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo paslaugas UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti vadovaudamasis Vilniaus miesto lietaus nuotekų eksploatavimo taisyklėmis, o pašalindamas kliūtis iš gatvių ir jų statinių, automobilių stovėjimo aikštelių, pravažiavimų ir pan. – vadovaudamasis technologinėmis kortomis Nr. 1-12 (Paslaugų teikimo sutarties 4.2.3.1 punktas). Taigi, vykdytojas (UAB „Grinda“) šiuo atveju paslaugas turėjo teikti pagal atsakovo nurodymus bei laikydamasis jo nustatytų taisyklių, t. y. neveikė savarankiškai kaip prižiūrimo turto valdytojas, savo nuožiūra. Paslaugų teikimo sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad Verkių gatvė perduodama UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, todėl teigti, kad pasirašydamas Paslaugų teikimo sutartį, šių paslaugų teikėjas (UAB „Grinda“) perėmė ir ginčo objekto valdymą nėra pagrindo, nes veikti tvarkyti patikėtą turtą savo nuožiūrą ginčo sutartyje atsakovui galimybė nenumatyta. Tai, kad ginčo Paslaugų teikimo sutartyje buvo numatyta, jog UAB „Grinda“ įsipareigoja atlyginti žalą užsakovui ir tretiesiems asmenims, laikytina pagrindu įrenginių savininkui (Vilniaus miesto savivaldybei), atlyginusiam žalą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, išsiieškoti žalos atlyginimą iš paslaugų teikėjo, jeigu būtų nustatyta, kad žala kilo dėl netinkamo sutarties vykdymo, netinkamai atliktų darbų. Analogiškai paaiškėjus, jog žala kilo dėl kitų rangovų darbų broko paaiškėjusio garantinio termino ribose, įrenginių savininkas, atlyginęs žalą, turi teisę savo turėtus nuostolius išsiieškoti iš tokio rangovo.
21. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad kelio, kuriame įvyko eismo įvykis ir ieškovas patyrė žalą, valdytojas yra Vilniaus miesto savivaldybė, todėl teismas pagrįstai iš jo priteisė žalą.
22. Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo sumažinti priteistinos žalos dydį atsižvelgiant į nukentėjusio asmens neatsargumą CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu. Toks teiginys yra nepagrįstas. Byloje nenustatyta, jog apgandinto automobilio vairuotoja M. G. būtų pažeidusi kelių eismo taisykles (viršijusi greitį ar pan.), tokių įrodymų nepateikė ir apeliantas. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina priešinga išvada, kad šiuo atveju nėra automobilio vairuotojos kaltės ir neatsargumo. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. liepos 14 d. nutarime dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. AV2-1821 teisenos nutraukimo, konstatuota, jog atlikus visus objektyviai galimus veiksmus administraciniam teisės pažeidimui ištirti, nukentėjusių transporto priemonių valdytojų objektyvių kaltės įrodymų nenustatyta. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo sumažinti priteistinos žalos dydį.
23. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.