Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tretieji asmenys V. S., L. A., D. S. (nepilnamečių E. S. ir D. S. atstovė), notarė K. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. P. S. (toliau – ieškovas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sutuoktinės V. R. S. (toliau – palikėja, sutuoktinė), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti; panaikinti Raseinių 1-ojo biuro notarės K. Š. (toliau – notarė) išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kuris įregistruotas 2020 m. gegužės 19 d. į palikėjos V. R. S. pinigines lėšas - 450 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovo P. S. sutuoktinė V. R. S. (duomenys neskelbtini). Dėl sveikatos būklės V. R. S. nuo 2017 metų lapkričio mėnesio iki mirties dienos gyveno Raseinių rajono Blinstrubiškių socialinės globos namuose, kur buvo deklaruota ir jos gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Ieškovas su sutuoktine (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Gyvendami santuokoje įsigijo 0,0637 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, pastatą – garažą, pastatą – šiltnamį bei kiemo statinius, esančius adresu M. M., kurie nekilnojamojo turto registre įregistruoti ieškovo vardu. Minėtu adresu nuo 1989 m. lapkričio 21 d. deklaruota ir ieškovo gyvenamoji vieta. Po sutuoktinės mirties ieškovas liko gyventi jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, valdė ir tvarkė likusį turtą, neišskirdamas sutuoktinės dalies bendrojoje nuosavybėje, o būtent: prižiūrėjo pastatus, žemės sklypą, mokėjo su pastatų eksploatavimu susijusius mokesčius, žemės mokestį. Ieškovas per dukrą L. A. mokėjo visus mokesčius, kurie susiję su gyvenamojo namo eksploatacija. Situacija nepasikeitė ir po jo sutuoktinės mirties. Kito turto, kuriam reikalinga teisinė registracija palikėja V. R. S. neturėjo. Palikėja testamento nebuvo sudariusi. Visas nekilnojamasis turtas, esantis adresu M. M. buvo registruotas ieškovo vardu, todėl manydamas kad to daryti pareigos nėra, per įstatymo nustatytą terminą ieškovas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po sutuoktinės mirties. Šias aplinkybes teisme patvirtino ieškovo ir palikėjos vaikai tretieji asmenys L. A. ir V. S., bei kaimynai liudytojai G. B. ir A. B.. Apie tai, kad Blinstrubiškių slaugos namų depozitinėje sąskaitoje yra palikėjos pinigų likutis (palikėjos pensija skirta išlaikymui socialinės globos namuose) – 450 Eur ieškovas ir jos artimieji nebuvo informuoti. Atsakovė paveldėjimo procedūras pradėjo 2020 m. vasario 18 d. praėjus penkiems mėnesiams po palikėjos mirties, gavusi raštą iš Raseinių rajono Blinstrubiškių socialinės globos namų dėl mirusios globos namų gyventojos (palikėjos) asmeninių lėšų paveldėjimo. Atsakovė yra teisės aktais įpareigota priimti valstybės paveldėtiną turtą, todėl inicijavo paveldėjimo procedūras ir valstybės vardu 2020 m. gegužės 19 d. priėmė palikėjos palikimą pinigines lėšas – 450 Eur. Raseinių 1-ojo biuro notarė K. Š. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 1205.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjas priėmė savo artimųjų palikimą po jų mirties faktiniu turto valdymu, vadovaujasi įrodymais, o taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sprendžiant tokio pobūdžio bylas, būtina vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, t. y. valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan. Tai, kad ieškovas po sutuoktinės V. R. S. mirties rūpinasi ir prižiūri gyvenamąjį namą su statiniais M. M. , patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai – mokėjimo nurodymai už komunalines paslaugas, ieškovo ir palikėjos vaikai – tretieji asmenys L. A. ir V. S., kaimynai – liudytojai G. B. ir A. B.. Pažymėtina, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4930-803/2018).

P. V. R. S. mirties dieną galiojusį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnį (2001 m. redakcija), palikimą buvo galima priimti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties momento kreipiantis į notarų biurą arba faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. Ieškovas po sutuoktinės mirties per tris mėnesius dėl atsiradusio paveldimo turto į notarų biurą nesikreipė, tačiau nustatyta, kad per tris mėnesius po sutuoktinės mirties jis palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą (CPK 178, 185 straipsniai).

Ieškovas įrodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jam sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, jo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad ieškovas galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įstatymų nustatyta tvarka paveldėtų po sutuoktinės V. R. S. mirties likusį turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo

Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Būtent CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė; valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Sprendžiant 2020 m. gegužės 19 d. valstybę atstovaujamai VMI prie FM išduoto paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo klausimą būtina įvertinti priežastis ir aplinkybes, kuriomis susidarė tokia situacija, jog palikimas atiteko valstybei. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Byloje nustatyta, kad atsakovė paveldėjimo procedūras pradėjo 2020 m. vasario 18 d. praėjus penkiems mėnesiams po palikėjos mirties ir tik gavus raštą iš Raseinių rajono Blinstrubiškių socialinės globos namų dėl mirusiosios globos namų gyventojos (palikėjos) asmeninių lėšų. Apie tai, kad Blinstrubiškių slaugos namų depozitinėje sąskaitoje yra palikėjos pinigų likutis – 450 Eur, Socialinės globos namai neinformavo ieškovo ir kitų artimųjų. Kaip nurodo ieškovas, apie palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą sužinojo tik 2020 m. birželio mėnesio pradžioje, kai kreipėsi į notaro kontorą Tauragėje dėl sutuoktinės palikimo priėmimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad prieš perimant valstybei palikėjos V. R. S. palikimą – 450 Eur, nei atsakovė VMI prie FM nei Raseinių 1-ojo biuro notarė K. Š. nepatikrino duomenis ir neišsiaiškino apie galimus įstatyminius įpėdinius po mirusiosios V. R. S. mirties, todėl 2020 m. gegužės 19 d. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovo prašomas panaikinti 2020 m. gegužės 19 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes mirusiosios V.R. S. įpėdiniai nepriėmė palikimo įstatymo nustatytu terminu (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) bei nepadavė notarui pareiškimo palikimo priėmimo ir nepateikė įrodymų, kad turtas buvo priimtas faktiškai pradėjus jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto paveldėjimo liudijimo teisėtumą gali asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnis). Ieškovas yra palikėją pergyvenęs sutuoktinis, turintis teisę ginčyti atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.13 straipsnis). Nustatyta, kad turtas valstybei testamentu paliktas nebuvo, taip pat nustatyta, kad nei vienam iš įpėdinių nebuvo atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1, 3 punktai). Kaip jau byloje nustatyta, ieškovas po mirusios sutuoktinės mirties siekia paveldėti likusį palikimą, tačiau dėl objektyvių priežasčių tinkamai neįgyvendino teisės į palikimą. Minėta, vienas iš palikimo priėmimo būdų – kai nustatoma, kad įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Šiuo atveju nustačius, kad ieškovas palikimą priėmė faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), spręstina, jog valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduotas ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas, nesusiklostė. Pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nebuvimas patvirtina jo neteisėtumą. Atsižvelgiant į tai, kad įpėdiniui (valstybei) priimto palikimo atsisakyti savo iniciatyva neleidžiama, išduoto liudijimo notaras panaikinti negali, todėl teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas pripažintinas negaliojančiu (CK 5.8 straipsnis, 5.9 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pripažinus palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, naikintinas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, išduotas 2020 m. gegužės 19 d. Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarės K. Š., notarinio registro Nr. KR1205, po V. R. S. mirties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos ieškovui turėtų būti priteistinos iš atsakovės. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 113 Eur žyminis mokestis. Ieškovas nepateikė atstovavimą pagrindžiančių išlaidų bei neprašė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovės. Teismas pažymi, kad nagrinėjama byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, todėl atsakovė nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ir minėtos bylos inicijavimą. Apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu atsakovei nebuvo žinoma iš dalies ir dėl ieškovo pasyvumo, tai sukūrė valstybę atstovaujančioms institucijoms pagrindą inicijuoti palikimo priėmimo procedūrą. Atsižvelgiant į tai, kad valstybė negali atsisakyti priimti palikimo, atsakovė nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų ieškovėms atsiradimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinės V. R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, jos palikimą priėmė sutuoktinis P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

P. R. 1-ojo biuro notarės K. Š. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. KR1205, kuris įregistruotas 2020 m. gegužės 19 d. į palikėjos V. R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas 450 Eur.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.