Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovei Genovaitei Eidukienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje ieškinį atsakovui A. L. dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, trečiasis asmuo L. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašė: 1) atskirti nepilnametę K. L., gimusią (duomenys neskelbtini), nuo jos tėvo A. L.; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą trečiojo asmens L. R. gyvenamojoje vietoje; 3) priteisti iš atsakovo A. L. išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros K. L., gimusios (duomenys neskelbtini), pilnametystės. Ieškinyje nurodė, jog K. L., gimusios (duomenys neskelbtini), mama B. L. mirė (duomenys neskelbtini). Rudiškių seniūnija 2017 m. lapkričio 23 d. informavo ieškovę, kad po B. L. mirties nepilnametė K. L. liko gyventi pas tetą L. R. Joniškio mieste, mergaitės tėvas A. L. gyvena nuosavame name (duomenys neskelbtini) su savo sūnaus A. L. šeima. Atsakovui po patirto insulto yra nustatytas 20 procentų darbingumas ir dėl sveikatos būklės jis negali pasirūpinti savo dukra K. L.. Atsakovu rūpinasi sūnus A. L. su savo sugyventine. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. A-1088 K. L. buvo nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja rūpintoja paskirta L. R.. Rūpintoja neteista, administracinių nuobaudų neturi, yra išklausiusi globėjų ir įtėvių mokymo kursus, gyvena nuosavame name, namuose švaru, jauku, tvarkinga. Nepilnametė Kamilė turi atskirą kambarį, kuriame yra visi jos poreikius atitinkantys baldai ir reikmenys. Sąlygos mokymuisi ir laisvalaikiui yra sudarytos labai geros. Mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimnazijos klasėje. Kamilė labai gerai sutaria su rūpintoja, jos abi nuvažiuoja aplankyti tėvą ir brolį, padeda jiems, tačiau mergaitė nori gyventi rūpintojos šeimoje. Atsakovas taip pat neprieštarauja, kad dukra K. L. gyventų su rūpintoja, nes jis dėl savo sveikatos būklės negali pasirūpinti savo dukra.

Trečiasis asmuo L. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Genovaitė Eidukienė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, jog K. L. mama B. L. yra mirusi. Po mamos mirties K. L. liko gyventi pas savo tetą L. R., kuri yra mirusios mamos sesuo. Atsakovui dėl patirto insulto yra nustatytas 20 proc. darbingumas ir dėl sveikatos būklės jis negali pasirūpinti savo nepilnamete dukra K. L.. Juo pačiu rūpinasi sūnus A. L. su savo sugyventine. K. L. nustatyta laikinoji rūpyba ir laikinąja rūpintoja paskirta L. R.. Rūpintoja neteista, administracinių nuobaudų neturi, yra išklausiusi globėjų ir įtėvių mokymo kursus, gyvena nuosavame name, namuose švaru, jauku, tvarkinga, buities sąlygos labai geros. Nepilnametė K. L. turi atskirą kambarį, kuriame yra visi jos poreikius atitinkantys baldai ir reikmenys. Kamilė labai gerai sutaria su rūpintoja, jos abi nuvažiuoja aplankyti tėvą ir brolį, padeda jiems, tačiau mergaitė nori gyventi rūpintojos šeimoje. Atsakovas taip pat neprieštarauja, kad dukra Kamilė gyventų su rūpintoja, nes jis dėl savo sveikatos būklės negali pasirūpinti savo dukra. Vaikas gali būti atskiriamas nuo tėvų, nustačius, jog yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių vaikas negali gyventi šeimoje. Šiuo atveju būtent atsakovo liga yra objektyvi aplinkybė, dėl kurios jis šiuo metu nelabai gali rūpintis savo nepilnamete dukra. Atskyrus vaiką nuo tėvo, jam išlieka asmeninės ir turtinės teisės.

Atsakovas A. L. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad susirgo prieš dvejus metus, jam nustatytas 20 proc. darbingumas. Juo rūpinasi marti ir sūnus, rūpyba jam nėra nustatyta. Pats dukra K. L. pasirūpinti negali, sutinka, kad ji būtų nuo jo atskirta bei sutinka mokėti jos išlaikymui po 100 Eur kiekvieną mėnesį. Jis gauna 240 Eur pensiją, vaistams išleidžia 10 Eur, maistui ir mokesčiams duoda sūnui 100 Eur, už vežiojimą pas gydytojus moka atskirai. Taip pat juo rūpinasi, vežioja pas gydytojus trečiasis asmuo L. R..

Trečiasis asmuo L. R. su ieškiniu sutiko, teismo posėdžio metu paaiškino, kad K. L. ir jos mama B. L. pas ją gyveno nuo 2017 m. kovo 27 d. B. L. pas ją išgyveno iki mirties, t. y. (duomenys neskelbtini) mėnesio. Mergaitė išreiškė norą toliau likti pas ją gyventi. Ji gyvena name kartu su 90 metų mama bei K. L., kiekviena turi po kambarį. Atsakovas daug metų sirgo cukriniu diabetu, prieš metus iki sesers mirties atsakovą ištiko insultas. Atsakovu namuose rūpinasi marti. Name kaime yra trys kambariai, dviejuose kambariuose gyvena K. L. brolio šeima, trečiame – atsakovas. Kamilės brolis A. L. turi 3 vaikus, jo sugyventinė turi negalią, todėl K. L. gyventi pas tėvą kaime būtų per daug sunku. K. L. ten nuvažiuoja savaitgaliais ir per atostogas. Brolis seserimi nesidomi, neskambina. K. L. yra labai geras vaikas, nėra jokių problemų. Atsakovas prie išlaikymo neprisideda, jos gauna iš valstybės 309 Eur, kuriuos dalijasi per pusę.

Teismo posėdžio metu apklausta nepilnametė K. L. paaiškino, kad su ieškiniu sutinka, šiuo metu daugiau nei metus gyvena pas tetą Joniškyje. Pas tėvą ir brolį name gyventi jai nebūtų vietos, nes name gyvena daug žmonių. Tėtis nebelabai gali ja pasirūpinti, brolis turi tris vaikus. Jai patinka gyventi pas tetą, lanko (duomenys neskelbtini), su teta sutaria labai gerai, konfliktų nekyla. G. R. kaime, į mokyklą tekdavo važiuoti autobusu, anksti keltis, kambariu dalijosi su mama, o dabar ten vaikų kambarys, kaime name ji kambario nebeturi. Į kaimą nuvažiuoja savaitgaliais, miega kartu su ketverių metų brolio vaiku.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas A. L. ir B. L. yra K. L., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai; iš medicininio mirties liudijimo nustatyta, kad B. L. mirė (duomenys neskelbtini); byloje esanti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) išduota darbingumo lygio pažyma bei NDNT informacinės sistemos duomenų bazės išrašas patvirtina, kad A. L. nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2030 m. vasario 19 d. (senatvės pensijos sukakties dienos) nustatytas 20 proc. darbingumo lygis; uždarosios akcinės bendrovės „Saulenė“ 2017 m. lapkričio 24 d. rašte nurodyta, kad A. L. 20 proc. darbingumo lygis nustatytas dėl būklės po išeminio galvos smegenų insulto; pacientui yra išlikusi motorinė afazija, hemiparezė dešinėje; jam diagnozuoti susirgimai: tarpslankstelinių diskų osteochondrozė, disko plati užpakalinė protruzija, medialinė disko išvarža kairėje, stuburo kanalo stenozė L3-S1 segmente, radikuliopatija dešinėje, apatinė skausminga diabetinė sensomotorinė polineuropatija, dešiniojo peties periartropatija, stiprus skausminis sindromas, dešinės pėdos parezė, dalinis dubens organų sutrikimas, obliteruojanti aterosklerozė, lėtinė apatinių galūnių išemija, II tipo cukrinis diabetas, diabetinė polineuropatija, pirminė arterinė hipertenzija II0, R4, širdies nepakankamumas II f. K. (ligos kodai pagal TLK-10-AM 169.3; G55.1; M51.1; M75.0; G83.1; R32; 170.24; E11.42; I11.9; I50.1;E78.5); iš SODRA duomenų bazės išrašo matyti, kad A. L. gauna netekto darbingumo pensiją, našlių ir našlaičių pensiją, iš viso 273,61 Eur; transporto išlaidų kompensacija buvo paskirta iki 2018 m. spalio 4 d.; Joniškio rajono savivaldybės administracijos Rudiškių seniūnijos seniūnė savo 2017 m. lapkričio mėnesio rašte nurodė, kad A. L. gyvena nuosavame name (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi A. L., jo sugyventine D. J. ir jų trimis vaikais; A. L. seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, tačiau dėl sveikatos būklės negali pasirūpinti nepilnamete dukra K. L.; atsakovas A. L. 2017 m. lapkričio 17 d. paaiškinime ieškovei nurodė, kad dėl savo sveikatos būklės negali rūpintis savo dukra K. L. ir nori, kad ją globotų mirusios žmonos sesuo L. R.; K. L. 2017 m. lapkričio 22 d. raštu motyvuotai išsakė savo nuomonę bei sutiko, kad ją iki pilnametystės globotų jos teta L. R.; Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. A-1088 likusiai be tėvų globos K. L., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji rūpyba ir jos laikinąja rūpintoja paskirta L. R., gim. (duomenys neskelbtini); iš mokinių registro duomenų bazės išrašo matyti, kad K. L. mokosi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasėje.

Tėvų valdžios turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje t. y. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme taip pat įtvirtintos nuostatos, jog tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo; jog vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką; bei tai, jog vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, ir tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos, globos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

CK 3.179 straipsnis numato, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Pažymėtina, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų taikytinas tuomet, kai susiklosto objektyvios aplinkybės, būtent kurios lemia negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikui, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Nurodomame straipsnyje pavyzdinė objektyvi aplinkybė aiškinama kaip tėvų liga. Kaip tik dėl minėto pagrindo šioje byloje prašoma spręsti tėvo ir vaiko atskyrimo klausimą.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje surinkti faktiniai duomenys neginčijamai liudija, kad nepilnametės K. L. mama yra mirusi (duomenys neskelbtini), tėvui A. L. dėl būklės po išeminio galvos smegenų insulto nuo 2016 m. spalio 5 d. nustatytas 20 proc. darbingumo lygis, jam diagnozuota nemažai papildomų susirgimų, vizualiai matyti, kad asmuo sunkiai juda ir kalba. Jis yra prižiūrimas vyresniojo savo sūnaus šeimos, gyvena kartu su sūnaus 5 asmenų šeima bendrai priklausančiame trijų kambarių name. Atsakovo dukra K. L. nuo 2017 m. kovo 27 d., susirgus mamai, gyvena pas savo tetą, motinos seserį, L. R., kuri paskirta jos laikinąją rūpintoja. Pastaroji tiek motinai esant gyvai, tiek jai mirus, savo namuose sudarė tinkamas ir reikiamas gyvenimo sąlygas, saugią ir ramią aplinką nepilnametės mergaitės poilsiui ir ugdymui, tarp jų susiklostė artimas ir nuoširdus tarpusavio ryšys. Iš 2018 m. birželio 14 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto matyti, kad K. L. skirtas atskiras kambarys, apstatytas visais jos poreikius atitinkančiais baldais, ji aprūpinta rūbais, avalyne, higienos, ugdymo priemonėmis. Tiek raštu, tiek teismo posėdžio metu K. L. išreiškė tvirtą nuomonę, kad nori gyventi su teta, su kuria ji gerai sutaria, o tėtis dėl sveikatos būklės ja pasirūpinti negali, pas jį namuose gyventi mažai vietos. Atsakovas taip pat neprieštarauja, kad jo dukra gyventų su laikinąja rūpintoja L. R..

Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas ne dėl savo kaltės, bet dėl objektyvių priežasčių – sveikatos būklės, negali kartu gyventi ir rūpintis savo nepilnamete dukterimi K. L.. Jis pats yra prižiūrimas kitų asmenų ir nepajėgus pasirūpinti savo nepilnamete dukra bei užtikrinti jai tinkamų gyvenimo sąlygų, todėl vaikas nuo A. L. atskirtinas.

CK 3.179 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste. CK 3.179 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo, motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvams išlieka teisė vaiką lankyti, todėl, nors ir negalėdami nuolat gyventi su vaiku, tėvai gali puoselėti santykius su vaiku, toliau palaikyti emocinį ryšį.

Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra viena iš tėvų valdžios ribojimo rūšių; abiem atvejais (t. y. tiek atskyrimo, tiek tėvų valdžios apribojimo) taikomos tos pačios vaiko teisių apsaugos priemonės – nuolatinės vaiko globos (rūpybos) nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017). CPK 407 straipsnis numato, jog teismas priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Byloje nustatyta, jog šiuo metu Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. A-1088 nepilnametės K. L. laikina gyvenamoji vieta yra nustatyta laikinosios rūpintojos L. R. gyvenamojoje vietoje. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog laikinosios rūpintojos gyvenamojoje vietoje nepilnametei yra tinkamos sąlygos gyventi ir nepilnametė nori ten gyventi, todėl nustatytina nepilnametės K. L. gyvenamoji vieta laikinos rūpintojos L. R. gyvenamojoje vietoje.

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Ši pareiga išlieka ir apribojus tėvų valdžią, atskyrus vaiką nuo tėvų, išskyrus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad atsakovas niekur nedirba, turi tik 20 proc. darbingumą, gauna netekto darbingumo pensiją, našlių ir našlaičių pensiją, iš viso 273,61 Eur. Jo dukrai K. L. yra (duomenys neskelbtini) m., ji sveikatos problemų neturi. Atsakovas su prašomo priteisti 100 Eur išlaikymo suma sutinka, daugiau išlaikytinių neturi, todėl atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, sveikatos būklę, galimybes teikti vaikui išlaikymą, nepilnamečio vaiko poreikius, į bendrą valstybės pragyvenimo, infliacijos lygį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, įvertinus surinktus įrodymus, teismas sprendžia, jog 100 Eur išlaikymo suma iš atsakovo užtikrins tiek nepilnametės K. L. poreikių tenkinimą, tiek ir atsakovo interesus, todėl iš atsakovo jo nepilnametės dukters K. L. išlaikymui priteistina 100,00 Eur išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina K. L. laikinoji rūpintoja L. R. (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Atsakovui išaiškintina, jog atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali būti panaikinamas pagal tėvų (tėvo ar motinos) ieškinį, išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis ir 3.182 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju bylos šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179-3.184 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 271, 282, 400-407 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Atskirti K. L., gimusią (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuo jos tėvo A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti vaiko K. L., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą jos laikinosios rūpintojos L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl nuolatinės vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko K. L., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2018 m. spalio 25 d., iki K. L. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Išlaikymui skiriamų lėšų uzufrukto teise valdytoja paskirti K. L. laikiną rūpintoją L. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Išaiškinti atsakovui, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste; atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų; kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku; vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas, išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas; jeigu atskirti tėvai (tėvas ar motina) nuo vaikų savo tėvų valdžią naudoja priešingai vaikų interesams, jiems gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas; prašymą panaikinti vaiko atskyrimą nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali paduoti tėvai, vienas iš tėvų, vaiko globėjas (rūpintojas), artimieji vaiko giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.