Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų A. P. ir J. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje, BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas:

pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme 7 mėnesiams;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsniu bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsniu subendrinta bausmė, bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2019 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį (laisvės atėmimo 4 mėnesius) pagal 2019 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas (BK 66 straipsnis) nuo 2019 m. spalio 3 d., 18.50 val. iki 2019 m. gruodžio 20 d.

Taikyta BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 punktas, 10 punktas ir bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: atsiprašyti nukentėjusių; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose jeigu tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (be gydytojo paskyrimo, bei nevartoti alkoholio).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72¹ straipsniu, kaltinamajam R. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesius įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusių asmenų - A. P. ir J. P. arčiau nei nustatytu atstumu, t. y. arčiau nei 15 metrų atstumu.

Priteista nukentėjusiai A. P. iš nuteistojo R. P. 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestas.

Priteista nukentėjusiai J. P. iš nuteistojo R. P. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestas.

Priteista iš nuteistojo R. P. proceso išlaidos (pašto išlaidos) – 14.32 Eur valstybei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. P., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, turėdamas tikslą sukelti baimę, nerimą, laikotarpyje nuo 2019 m. rugpjūčio 25 d. 15 val. 30 min. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. 20.59 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino savo sutuoktinę A. P., tai yra: 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 15.30 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, grasinimą išreikšdamas žodžiais „užmušiu“, „padėsiu į vietą“; 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 18.30 val., iš savo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino savo sutuoktinei A. P. į jai priklausantį telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini)ir pasakė jai grasinančio pobūdžio žodžius „padėsiu tave į vietą“; 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 19.00 val. iš savo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino savo sutuoktinei A. P. į jai priklausantį telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, grasinimą išreikšdamas žodžiais „tu lavonas“; 2019 m. rugsėjo 12 d., apie 16.24 val., 17.27 val., ir 20.59 val., iš savo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino savo sutuoktinei A. P. į jai priklausantį telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, grasinimą išreikšdamas žodžiais „tu lavonas“; 2019 m. rugpjūčio 31 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), kieme, grasino savo sutuoktinę A. P. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, grasinimą išreikšdamas žodžiais „užmušiu tave, padėsiu į vietą“.

2. Be to, R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. spalio 3 d., apie 18.20 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, plūdo necenzūriniais žodžiais savo šeimos narę - dukrą J. P. bei sugriebęs už dešinės rankos ją stipriai vieną kartą suspaudė ir tampė, taip smurtaudamas sukėlė J. P. fizinį skausmą.

4. Nukentėjusioji A. P., nesutikdamas su priimtu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė, skundžiamą nuosprendį pakeisti ir skirti R. P. laisvės atėmimo bausmę sutinkamai su BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatomis, paskiriant šią bausmę atlikti pataisos namuose. Visiškai tenkinti jos civilinį ieškinį ir priteisti iš R. P. 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5.1. Skunde nurodė, jog teismas padarė netinkamą išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1,6,7,10 punktus, t.y. skyrė įpareigojimus, kurie, esą įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę toliau keisti gyvenimo būdą. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus abejonių, šis institutas neturėtų būti taikomas. Iš bylos aplinkybių matyti, kad apsvaigęs nuo alkoholio R. P. ne kartą smurtavo prieš apeliantės mamą A. P., jau antrą kartą smurtauja ir prieš pačią nukentėjusiąją, nes ji bandė sutrukdyti jam patekti į namus, kuriuose jam uždrausta lankytis, grasino jos galvą suskaldyti į kaladę, nuolat grasina nužudyti A. P.. Nukentėjusiosios įsitikinimu, nepripažindamas savo kaltės dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, nesigailėdamas R. P. nedaro išvadų dėl savo veiksmų, todėl bausmės tikslai be realaus bausmės atlikimo negali būti pasiekti. Nukentėjusiosios teigimu, teismas nepagrįstai taikė R. P. BK 75 straipsnį ir nepagrįstai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Nukentėjusiosios manymu, visi teismo skirti įpareigojimai yra formalūs ir negali įtakoti R. P. pasikeisti. Atkreipiamas dėmesys, jog teismui nuosprendyje konstatavus, kad Kauno apygardos teismui paskelbus sprendimą tėvų skyrybų ir turto padalijimo byloje, nebekils konfliktinių situacijų ir neskyrus nuteistajam poveikio priemonės - nesilankyti nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietovėje, nukentėjusiosios nuo R. P. smurto ir grasinimų, buvo priverstos ieškotis kitos gyvenamosios patalpos.

6. Atsiliepimų į nukentėjusiųjų apeliacinius skundu negauta.

Motyvuojamoji dalis

8. Nukentėjusiųjų A. P. ir J. P. apeliaciniai skundai atmetami.

9. Apeliaciniais skundais nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertimo ar veikos kvalifikavimo klausimai, nukentėjusiųjų skunduose keliami nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo klausimai, teigiant, jog teismas nuteistajam paskyrė per švelnią bausmę, nepagrįstai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo, taip pat nepagrįstai nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti, tenkino tik iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

10. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

11. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir pripažinti, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam R. P. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas nuteistajam bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – nuteistasis padarė vieną apysunkę ir vieną nesunkią nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė, į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgė į nuteistojo asmenybę - teistas vieną kartą 2019 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, veikų padarymo metu nebuvo teistas, nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, (įsiteisėjo 2019 m. spalio 9 d.), 2016 m. jo atžvilgiu priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą BK 38 straipsnio tvarka, administracine tvarka baustas, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neįgalus, turintis 35 proc. darbingumą, VšĮ Kauno m. poliklinikos Šilainių padalinio psichikos sveikatos centre asmens psichikos sveiktos priežiūros paslaugos nuteistajam teikiamos nuo 1997 m., teismo psichiatrijos ekspertizės aktu 2019 m. kovo 26 - balandžio 23 d. ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-56445-18 (pridėta su prokuroro leidimu) R. P. konstatuotas psichikos sutrikimas: šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas (remisija), kaltu padaręs nusikalstamas veikas neprisipažino, nesigaili. Teismas įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad siekiant sulaikyti R. P. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytas nusikalstamas veikas bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, jam turi būti skirta BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta – arešto bausmė, BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta - laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad R. P. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 145 straipsnio 2 dalį parinktos bausmės bei galutinė subendrinta bausmė tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu, nebus pakankamai efektyvi siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Taip pat pirmosios teismas, atsižvelgęs į valstybėje vykdomą bausmių politiką, vadovaudamasis tais pačiais teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų sunkumą, iš kurių, nors viena ir yra apysunkė, tačiau sunkių pasekmių nesukėlė bei vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, R. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Ir nors nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamu atveju byloje esantys duomenys sudaro prielaidas susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, jog R. P. paskirtos bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

12. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

13. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje.

14. Skundžiamu nuosprendžiu R. P. nuteistas už vieno apysunkio ir vieno nesunkaus nusikaltimų padarymą, už kuriuos jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Tai atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Tačiau toje pačioje BK normoje suformuluota dar viena sąlyga, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

15. Nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdžio, turi būti įvertinta tai, jog R. P. padarytos nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė. Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad R. P. realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padarytų itin teigiamą įtaką jo ankstesniam elgesiui. Pagal bylos duomenis nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra neįgalus, turintis tik 35 proc. darbingumo (t. 2 b. l. 87), jam teismo psichiatrijos ekspertizės aktu konstatuotas psichikos sutrikimas: šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas (remisija) (t. 2 b. l. 158-167). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog santuoka tarp nuteistojo ir nukentėjusios A. P. yra nutraukta (dėl abiejų sutuoktinių kaltės), padalintas turtas, R. P. paveldėtas turtas, namų valda esanti (duomenys neskelbtini) liko R. P. nuosavybe, minėta valda nepripažinta bendra nuosavybe ir nedalinta (teismo sprendimas įsiteisėjęs), be to, kaip apeliaciniame skunde nurodė ir pati nukentėjusioji J. P., šiuo metu ji su mama A. P. yra susiradusios kitą gyvenamąją vietą ir nuteistajam priklausančiuose namuose nebegyvena. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai suteikia pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai R. P. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, padaryti nusikaltimai nėra tokio sunkumo, o nuteistasis nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik realią laisvės atėmimo bausmę. Taip pat atsižvelgus į probacijos instituto galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai R. P. atžvilgiu gali būti pasiekti jam suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje.

16. Pažymėtina, jog bausmės vykdymo atidėjimas tai nėra nuteistojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės, nes jis yra prižiūrimas Probacijos tarnybos pareigūnų, be to, privalo vykdyti teismo jam skirtus įpareigojimus (BK 75 straipsnio 2 dalis) ir jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių jų nevykdo, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Be to, jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam R. P. atidėjo vienų metų laikotarpiui dar suteikdamas paskutinę galimybę jam pasikeisti be jo patalpinimo į pataisos namus nedelsiant, taip pat nuteistajam skyrė įpareigojimus (atsiprašyti nukentėjusių, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (be gydytojo paskyrimo, bei nevartoti alkoholio), 6 mėnesius nesiartinti prie nukentėjusių asmenų – A. P. ir J. P. arčiau nei nustatytu atstumu, t. y. arčiau nei 15 metrų atstumu), kurie per teismo paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo laiką įtakotų jo elgesį, suteiktų galimybę įrodyti, jog jis, įvertino savo neteisėtus veiksmus, ateityje sugebės elgtis atsakingai, brandžiai ir laikysis įstatymų reikalavimų. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam R. P. taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėdamas jam paskirtos laivės atėmimo bausmės vykdymą, pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus.

17. Apeliaciniuose nukentėjusiųjų A. P. ir J. P. skunduose taip pat keliamas klausimas dėl, skundžiamu nuosprendžiu, neteisingai priteistų sumų dydžių neturtinės žalos atlyginimui.

17.1. Remiantis BPK 109 straipsnio nuostatomis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui civilinį ieškinį. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji A. P. byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusioji J. P. dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu iš R. P. nukentėjusiajai A. P. priteisė 700 Eur, nukentėjusiajai J. P. 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, su kuo nukentėjusiosios nesutinka ir prašo jų ieškinius tenkinti visa apimtimi.

17.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalimi, nusikaltimu asmens sveikatai padaryta neturtinė žala atlyginama visais atvejais. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, kūno sužalojimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyti neturtinės žalos dydžio bendrieji nustatymo kriterijai. Taigi teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

17.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia sukeliamas skausmas ir padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas bei grasinama nužudyti, yra pakankamai įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl užsitęsusio gydymo patiriami visiškai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iš viso, be to, taip pat yra ir skirtingos aplinkybės grasinimo nužudyti atveju, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

17.4. Nors nukentėjusioji A. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo klausimą, nepagrįstai jos pareikštą civilinį ieškinį tenkino tik iš dalies bei neatsižvelgė į tai, jog patirti dvasiniai išgyvenimai dėl nusikalstamo nuteistojo elgesio sukėlė jai ilgalaikes pasekmes, tačiau teisėjų kolegija, iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų motyvų, priešingai nei teigia A. P., daro išvadą, kad į visas aplinkybes, kurios turi reikšmės vertinant asmeniui nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, buvo atsižvelgta. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai A. P. neturtinės žalos dydį, pakankamai išsamiai išanalizavo dėl nagrinėjamo įvykio jos patirtus dvasinius išgyvenimus, baimę, neigiamas emocijas, psichologinę įtampą, atsižvelgė ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurios išsamiai aptartos skundžiamame nuosprendyje. Teismas pagrįstai nurodė, jog šioje byloje nėra duomenų, kad aptariamas įvykis nukentėjusiajai būtų būtų sukėlęs kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, dėl kurių nukentėjusioji ateityje nebegalėtų gyventi pilnaverčio gyvenimo. Nors nukentėjusioji skunde atkreipė dėmesį į tai, jog ji persirgo miokardo infarktu, jai nustatyti ir kiti susirgimai (krūtinės angina (120.8), kairiojo skilvelio nepakankamumas (150.1), hipertenzinė širdies liga su širdies nepakankamumu (II 1.0), dviburio (mitralinio) vožtuvo nepakankamumas (134.0) ir kt. Ligos), tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad byloje nėra jokių medicininių duomenų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusiosios nurodyti susirgimai būtų susiję su A. P. nusiklastamais veiksmais (grasinimo nužudyti). Taigi aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teisingai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsižvelgė į nusikaltimų pasekmes, įvertino ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį (A. P. pajamas sudaro - 233 Eur invalidumo pensija, jis yra neįgalus, nedirba bei neregistruotas Užimtumo tarnyboje), taip pat atsižvelgė į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei vadovavosi teismų praktika tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius. Kartu pažymėtina, kad jokių naujų įrodymų ar aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas nebūtų atsižvelgęs, nustatydamas neturtinės žalos dydį, ir kurios pagrįstų didesnį patirtos neturtinės žalos dydį, nukentėjusioji A. P. skunde nenurodė, todėl aukštesnysis teismas, nenustatęs aplinkybių, kurios rodytų, kad priteista suma yra akivaizdžiai per maža, neatitinka teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, neturi pagrindo šią nuosprendžio dalį keisti ir nukentėjusiosios A. P. ieškinį tenkinti visa apimtimi 1500 Eur sumai.

17.5. Taip pat, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš nuteistojo R. P. nukentėjusiajai J. P. buvo priteistas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas dėl J. P. sukelto fizinio skausmo, įvertinęs tai, kad nukentėjusioji dėl R. P. nusikalstamos veikos padarymo, patyrė fizinį skausmą, baimę dėl savo sveikatos, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kad nukentėjusiai kūno sužalojimai nebuvo padaryti, kad nukentėjusi šiuo metu sveika, kad sukelti neigiami sveikatos padariniai nebuvo ilgalaikiai bei tai, kad duomenų dėl neigiamų nukentėjusiosios sveikatos prognozių ateičiai, byloje nenustatyta, nukentėjusiosios J. P. pareikštą 1500 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino ir iš nuteistojo R. P. priteisė 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ir nors nukentėjusioji apeliaciniu skundu nesutinka su sumažintu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir prašo jį padidinti, teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu sumažintu priteistinos nukentėjusiajai J. P. neturtinės žalos dydžiu, kuris neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, bei formuojamai teismų praktikai, todėl keisti nuosprendį šiuo klausimu nėra teisinio pagrindo. Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinė žala atlieka kitokią funkciją, t. y. kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

18. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nukentėjusiųjų apeliacinių skundų motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu

nutaria:

Nukentėjusiųjų A. P. ir J. P. apeliacinius skundus atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.