Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo R. P. (toliau – R. P.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. spalio 31 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 145 straipsnio 1, 2 dalyse ir 140 straipsnio 2 dalyje už tai, kad jis, turėdamas tikslą sukelti baimę, nerimą, laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino savo buvusią sutuoktinę A. P..

Be to, kaltinamas ir tuo, kad (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), kieme, grasino savo buvusią sutuoktinę A. P. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, grasinimą išreikšdamas žodžiais „užmušiu tave, padėsiu į vietą“, taip baugino, kėlė baimę ir nerimą A. P., dėl ko, dėl išreikštų grasinimų ir anksčiau jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos A. P. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Be to, jis kaltinamas ir tuo, jog būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, plūdo necenzūriniais žodžiais savo šeimos narę - dukrą J. P. bei sugriebęs už dešinės rankos ją stipriai vieną kartą suspaudė ir tampė, taip smurtaudamas sukėlė J. P. fizinį skausmą.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartimi R. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartimi šis terminas buvo pratęstas trims mėnesiams.

Skunde nurodoma, kad R. P. yra nustatytas 35 procentų darbingumas, jis yra senyvo amžiaus (61 metai), gauna neįgalumo ir kario pensiją, prieš suėmimą dirbo pagal verslo liudijimą. Jam yra paskirtas psichiatrinis gydymas, kadangi nustatytas šizofreninis sutrikimas, depresinis tipas. Kiekvieną dieną po tris kartus jis turi vartoti vaistus, kurių (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorius jam neduoda, todėl jis jaučia fizinį ir moralinį skausmą. Vaistus jam kas mėnesį išrašo (duomenys neskelbtini) poliklinikoje dirbantis psichiatrė. Be to, kaltinamasis prieš du mėnesius pradėjo tvarkytis dantis pagal valstybės suteiktą kompensaciją ir toliau tęsti gydymo negali, kadangi yra suimtas.

Skundo autorius nurodo, jog turi gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl yra saistomas socialiniais ryšiais. Kadangi kaltinamasis yra suimtas, jis negali ieškoti pozityvaus užimtumo šaltinio, dalyvauti visuomeninėje veikloje. Jau 11 mėnesių negali lankytis savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nors šį nekilnojamąjį turtą gavo paveldėjimo būdu. Be to, kaltinamasis nurodo, jog kaltinamajame akte nėra įrodyta jo kaltė.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. P. skundas atmetamas

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei visą pateiktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartis yra teisinga ir teisėta, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis.). Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, jog kaltinamasis R. P. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1, 2 dalyse. Šie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų A. P., J. P., liudytojų M. B., R. E., L. M., G. M., E. S. parodymuose, įvykio vietoje fiksuotos vaizdo-garso medžiagos apžiūros protokoluose, savanoriško daiktų pateikimo protokole, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje. Sprendžiant suėmimo taikymo (šiuo atveju termino pratęsimo) klausimą šie duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio taikymo prasme, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, tačiau tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti R. P. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonė - suėmimą.

R. P. kardomosios priemonės skundžiama nutartimi pratęstas terminas teismui nustačius, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose įtvirtinti suėmimo skyrimo pagrindai, tai yra, kaltinamasis gali trukdyti procesui ir daryti naujus nusikaltimus. Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius ir (ar) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Iš baudžiamosios bylos duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad kaltinamajam R. P. 2019 m. rugsėjo 17 d. buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti, neieškoti ryšių su sutuoktine A. P., taip pat kitoje baudžiamojoje byloje Nr.1-1874-673/2019 jam buvo paskirta kardomoji priemonė – gyventi skyriumi nuo nukentėjusių A. P. ir J. P., nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau kaltinamasis šių kardomųjų priemonių nesilaikė ir 2019 m. spalio 3 d. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Taigi, iš šių duomenų akivaizdu, kad švelnesnės poveikio priemonės R. P. nebuvo efektyvios ir neskatino rinktis teisėtus veikimo būdus, priešingai, persikėlęs gyventi pas kaimyną, kaltinamasis ir toliau terorizavo bei smurtavo prieš šeimos narius.

Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo yra įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, jog R. P. inkriminuoti nusikaltimai priskiriami nesunkių (BK 140 straipsnio 2 dalis, 145 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir apysunkių (BK 145 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimų kategorijoms, yra tyčiniai ir užbaigti. Kaltinamasis nukentėjusiųjų atžvilgiu smurtauja nebe pirmą kartą, kas patvirtina, jog savo grasinimus jis gali bandyti realizuoti. 2016 m. gegužės 23 d. R. P. dėl smurto prieš sutuoktinę A. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąją). 2019 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas dukrai), 145 straipsnio 1 dalį (grasinimas nužudyti sutuoktinę) ir jam paskirta galutinė subendrinta vienerių metų keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. spalio 9 d., apygardos teismui atmetus nukentėjusiosios A. P. apeliacinį skundą. Taigi, analizuojamu atveju, įrodžius įtariamojo kaltę, jam neabejotinai grėstų griežtesnė bausmė - areštas ar laisvės atėmimas.

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad R. P. netaikant kardomosios priemonės - suėmimo nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Įvertinus pateiktų duomenų visumą, R. P. nuolat daromas nusikalstamas veikas prieš šeimos narius, inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, pobūdį, gresiančią bausmę, asmenybę bei kitus duomenis, kolegija daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo R. P. skirti vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų ar jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, kadangi ikiteisminiame tyrime jam jau buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė (rašytinis pasižadėjimas neišvykti), tačiau tai jo nesustabdė nuo nusikalstamų veikų darymo.

Pateiktos medžiagos duomenimis R. P. nedirba (nėra duomenų, jog jis dirbo pagal verslo liudijimą). Tai, kad įtariamąjį kuriam laikui gyventi į savo namus priėmė kaimynas V. N., nereiškia, jog R. P. turi pastovią gyvenamąją vietą, be to, jau minėta, kad gyvenimas kaimynystėje su buvusios šeimos nariais kelia konfliktines situacijas ir didina galimybę pakartotinai nusikalsti. Bylos duomenimis kaltinamajam yra nustatytas šizoafektinis sutrikimas, depresinis tipas, tačiau jis gali dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime ir duoti parodymus. Tyrimo metu nenustatyta požymių, kad dėl savo psichinės būklės R. P. būtų pavojingas sau ar kitiems tiek, kad jam būtų tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Taigi, apie kaltinamojo ligas teismui, prokurorui, tyrimą atlikusiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo žinoma ir teisėjų kolegija neabejoja, jog tai neabejotinai buvo informuota ir (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus administracija. Spręsti, kad suėmimo metu R. P. negauna reikiamų vaistų bei gydymo nėra pagrįsta, kadangi suėmimo vykdymo vietose suimtiesiems yra garantuojamas tokio pat lygio bei kokybės gydymas, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Argumentas dėl dantų gydymo nutraukimo išsamiau neanalizuotinas, kadangi ši aplinkybė neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo pagrįstumo.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo atveju viešojo intereso apsauga aiškiai rodo suėmimo skyrimo būtinumą (nuolat daromos nusikalstamos veikos prieš šeimos narius). Įvertinusi aukščiau paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šioje stadijoje baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti tik R. P. paskyrus (pratęsus terminą) griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, nėra pagrindo pripažinti, kad jam griežčiausios kardomosios priemonės taikymas prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Nors suėmimas ir suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsniu, 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo R. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. spalio 31 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.